METRAŠČIAI IŠ Šv. Jurgio draugovės

 [ 2012-07-10 ]  ŽSO vadovų stovykla

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atvažiavom, įsikūrėm, pavalgėm, užmigom.
Pažadino naktį, liepė nugriaut palapines ir pasistatyt šalašą. Pastatėm, išgyvenom kitą programos dalį, užmigom po šalašu.
Pažadino naktį, liepė padaryti gerąjį darbelį stovyklai, padarėm, išgyvenom škvalą, bet mūsų šalašas ne, neužmigom.
Naktį ėjom pasitikti naujai parištų brolio ir sesių, ryte atsisveikinom, išsiskirstėm namo.

Brolis Kipras

 [ 2012-07-03 ]  Draugovės žygis į Šaukėnus

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Ankstyvas birželio 29 – osios rytas žadėjo neįprastą vasarai ankstų kėlimąsį iš lovos, sunkiai prasiveriančias akis bei patį didžiausią iššūkį – 40 – ies kilometrų žygį į Šaukėnus, kuriose svetingai laukė kunigas Arūnas, glaudžiai susijęs su skautų veikla. Įveikę rytinius sunkumus susirinkome išvykimo taške – Akropolyje. Negausiu būreliu, šešiese, patraukėme sudarytu maršrutu. Pirmieji kilometrai nepatyrusiems žygiuose skautams – sunkiausi. Kiekvieną kilometrą lydėjo emocijos, besikeičiančios taip, kaip keičiasi vaizdai keliauninkų akiratyje. Visiems mums teko susidurti su savotišku iššūkiu – tam tikrą maršruto dalį tapti vedliu. Nors ir slegiami sunkios kuprinių naštos nepraradome nuotaikos bei užsidegimo pasiekti tikslą. Tądien kiekvieno iš mūsų Olimpu tapo galbūt mažai girdėti ar žemėlapyje niekad nepastebėti Šaukėnai. Žygis buvo išties įvairiapusiškas: keliavome gyvenvietėmis, nepakartojamu oru kvėpavome Kurtuvėnų miškuose, šturmavome dar drėgnas pievas, o galiausiai keliavome plentu. Tikslą pasiekėme jau leidžiantis saulei, kiekvienas išpildęs savo lūkesčius įveikti kelią. Pailsėję sėdome į autobusiuką ir aplankėme Šatrijos kalną bei Užvenčio dvarą, kiek vėliau vakarojome prie laužo. Ankstyvą rytą kiekvienas su skaudančiomis kojomis, kankinamas nuovargio ar beprotiškai žvalus patraukėme namo palydėdami Šaukėnus akimis ir nejučia suvirpėję, pajutę tą nepakartojamą jausmą įveikus žygį.

Sesė Laura

 [ 2012-06-04 ]  Stovykla "Pabusk"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atėjęs pavasaris ir vėl pabudino medžius, pienes, bites ir ,deja, uodus. Tai įsitikinome tradiciškai pavasarį vykstančioje stovykloje "Pabusk". Ten skautai arba jau būna pabudę, arba yra pabudinami.
Šiais metais iš Šv. Jurgio draugovės į stovyklavietę važiavome tik tryse: Ąžuolas, Ieva G. ir aš. Atvykome penktadienį vakare, pasistatėme palapines, smagiai pasišnekučiavom prie laužo ir ilgai nenaktinėję nuėjom miegot.

O šeštadienį prasidėjo visos linksmybės. Visus (išviso skautų buvo apie 60) išskirstė į 8 komandas ir pradėjome žaisti "enkounterį" (niekas iš pradžių nežinojo, kas tas enkounteris). Surasdavom užuominas, skaitėme "tikros" istorijos ištraukas, turėjome sekti pėdsakais, ieškoti paminklų, išversti morzės kalba skambančios dainos posmelį (tačiau užteko ir keleto žodžių, nes tai buvo "Egle, mano sese"), prakalbinti "nebylį", žodžiu, ko mes tik tą dieną nedarėme, kol apėjome visus punktus.
Vakare buvo didelis bendras laužas. Visos draugovės paruošė po trumpą vaidinimą pasirodymą su prieš tai išdalintom temom. Pavyzdžiui, mes gavom tokią: "Kaip skautas eina miegoti?" .
Pirmą kartą buvau „Pabusk“, bet tikrai padarė labai gerą įspūdį. Jei turėsiu galimybių, važiuosiu ten kasmet .

Sesė Kotryna Š.

 [ 2012-05-28 ]  Orientacinis žygis po Šiaulius

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Kiekvienas pažįsta netikėtumą, kiekvienam iš mūsų teko susidurti su juo akis į akį, visi esamę nejučia viduje suvirpėję ir visgi, kaltas tik netikėtumas. Būtent šis jausmas užplūdo sužinojus, kad paskutinė visuotinė sueiga dedikuota skautiškam žygiui gimtajame mieste. Susirinkus negausiam, tačiau labai smalsiam ir nuotykių išsiilgusiam skautų būreliui, brolis Jonas įteikė žemėlapį ir kai kam paaiškino, o kitiems tik priminė, kaip juo naudotis. Palinkėjęs gero ir sėkmingo kelio nulydėjo jaunuosius atradėjus akimis, kurie greit dingę iš jo akiračio patraukė ieškoti trijų nurodytų objektų Šiaulių mieste. Orientacinis žygis, pasirodė nesąs toks paprastas, kaip daugelis galbūt tikėjosi. Dviprasmiškos užuominos, turėjusios nukreipti teisingais takais, buvo sunkiai įkandamos. Pirmasis kelionės tikslas pasirodė esąs – atminimo akmuo, kuriame išgraviruotos Šiaulių miesto traukinių stotyje ištremtųjų į Sibirą pavardės. Pagerbę šią istorinę vietą tylos minute, patraukėme kito tikslo link. Vedami nuojautų ir žinių atsidūrėme miesto centre, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, savojo tikslo neradome. Tik kiek vėliau, prisijungus sesei Jurgitai, išsiaiškinome, kad antrasis objektas – tai Šiaulių projektavimas. Trečiojo objekto paieškos buvo tiksliausios, smagaus pašnekesio dėka kelias neprailgo ir prieš save išvydome Valstybinę mokesčių inspekciją. Žygį vainikavo besišypsantys skautai, kiekvienas su sava emocija, kiekvienas palepinęs save ledais ir tyliai taręs:"gera būti skautu".

Sesė Laura

 [ 2012-05-11 ]  Draugovės žygis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Saulėtą šeštadienio rytą susitiko šv. Jurgio draugovės skautai. Visi buvo nusiteikę žygiui, su didelėmis šypsenomis veiduose. Sulaukę vėluojančių, išžygiavome. Kur? Ogi prie Gudelių ežero! Ėjom ėjom ir pagaliau išėjom iš miesto. O tada... žygeiviai sulaukė užduotėlės. Jie iki tol, kol nueisime iki ežero, turėjo sukurti žygio dainą. Nepaisant to, kad viską kūrė praktiškai tik dvi sesės, kurti sekėsi visai neblogai. Tik nespėjo sukurti dainos iki tol, kol pasiekėme ežerą, tačiau dainą kurti vis tiek pabaigė.
Žygiuojant, dainuojant, priėjome vietą, kurioje 1941 - 1944 m. vokiečiai nužudė 732 žmones... Sustojome minutėlei... Įdomus pastebėjimas - prie pat aptvertos žudynių teritorijos (bent iš 2 pusių) augo žibutės, o pačioje teritorijoje nesimatė nei vienos žibutės. Keista. :)
Judėjome toliau. Greitai priėjome ir Gudelių ežerą. Vaizdas buvo tiesiog nuostabus - žaliuojantis laukas, mėlynas ežeras, žydras dangus ir ryški geltona saulė. Prie ežero susikūrėme lauželį, išsikepėm skautiškos duonelės, pažaidėme žaidimą (susikibę rankomis turėjome persikelti per virvę jos neprilietę), pasveikinome sesę Rūtą su praėjusiu gimtadieniu, visi padainavome sukurtą žygio dainelę, pasifotografavome, šiek tiek pasėdėjome prie lauželio, sutvarkėme viską ir išžygiavome namo.
Žygelis buvo paprastas, neilgas, tačiau praleistas laikas buvo labai geras. Galima džiaugtis ne tik puikiu tą dieną buvusiu oru, bet ir tuo, jog diena buvo praleista su šauniais žmonėmis.

Sesė Augustė
P.S. Dainelė (pagal Tele Bim Bam dainą "Musė")
1.
Gera pas Gabrielę vasarą pabūti.
Jos gražus namelis, ant palangių gėlės.
Bet palangės jau pradėjo greitai pūti
Ir čia yra problema! Nieks nenori kurti.
Kurti? Kurti. Kurti!
Priedainis.
Kurti! Pasidarėm kurti!
Ir žygiuot tvarkingai ne visiem išeina.
Einam! Prie Gudelių einam!
Užsikursim laužą, pasikepsim maisto.
2.
Ėjom mes pro kraupią vietą, kur žibučių nėra.
Pravažiuojančios mašinos kiek mums dulkių kėlė!
Jonis iš savos tulpelės jau pradėjo burtis,
O mes tik stengiamės šią dainą kurti.
Kurti? Kurti. Kurti!
Priedainis.
Sesės Rūta ir Goda

 [ 2012-04-30 ]  "Pažink savo kraštą"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Paskutinį balandžio mėnesio šeštadienį atėjo sesė Augustė prie Dainų pradinės mokyklos ir laukė. Laukė nežinia ko, bet sulaukė net 5 jaunesniųjų skautų - 1 broliuko ir 4 sesučių bei sesės Rūtos. Dar šiek tiek palaukus, vėlgi nežinia ko, nes niekas nebepasirodė, visi išjudėjo stotelės link. Pasinaudoję viešuoju transportu - autobusu - nusigabeno į miesto centrą, kur jų jau laukė sesė Gabrielė, operatorė Kotryna bei brolis Airidas, kuris vėliau pabėgo... Po kiek laiko pasirodžius man - laidos "Langas į gamtą" reporterei,- visi išjudėjome į jaunųjų gamtininkų centrą. Einant norėjau pakalbėti tai su vienu, tai su kitu skautuku, bet kažkodėl jie buvo nelabai kalbūs ir su manimi kalbėjo nenoriai. Ir kai kurie netgi sakė, kad aš liaučiausi kalbėti nesąmones ir apsimetinėti reportere, o aš juk neapsimetinėjau... ir nesąmonių nekalbėjau... Aš tikrai labai myliu gamtą ir bandžiau jiems tai parodyti. Na, bet dabar ne apie tai.
Galiausiai nuėjom į jaunųjų gamtininkų centrą. Visų pirma, į katinų muziejų, kur mus pasitiko muziejaus direktorė - katė Filomena. Muziejuje tikrai daug eksponatų - ir skulptūrėlių, ir paveikslų, ir puodelių, ir atvirukų, ir statulėlių, ir dar labai daug visko, kas susiję su katėmis. Apžiūrėjus eksponatus, ėjome pasigrožėti ir susipažinti su kitais gyvūnais. Skautukai įdėmiai, na, ne taip jau ir įdėmiai, bet klausėsi, ką pasakojo apie gyvates, tarakonus, apuoką, papūgas, žiurkėnus, pelytes ir kitus gyvūnus. Jie įdėmiai apžiūrinėjo beveik kiekvieną padariuką. Daug sužinoję ir pamatę, atsisveikinome su muziejaus darbuotojais, žinoma, direktore Filomena ir palikome muziejų. Išėjus iš muziejaus, paklausinėjau vilkiukų, ar jiems patiko. Sakė, kad patiko, o labiausiai Filomena bei pelytės. Tiesa, apsistojome muziejaus kiemelyje papietauti. Užkandus, išjudėjome į Salduvės parką, kur mus pasitiko Mauglis. Jis liepė mums padainuoti dainelę arba pašokti. Kadangi aš žinojau, jog tą dieną Mauglio gimtadienis, visi kartu gražiai padainavome jam "Su gimimo diena". Mauglis labai nudžiugo, kad jį pasveikinom ir nusivedė mus parodyti savo tėvui vilkui Akelai, kurį radome miegantį. Šiaip ne taip jį pažadinome ir jis mums papasakojo apie kelis augalus ir jų naudą. Papasakojęs, Akela nusprendė, jog mes būtinai turime susipažinti su gyvate Ka, taigi palydėjo mus iki jo. Ka buvo labai geras ir papasakojo apie keletą medžių. Lydimi visų trijų parko gyventojų, priėjome medį, kuriame radome gulintį ir besiilsintį lokį Balu. Balu pasakė, jog jis yra blogas blogiems, bet geras visiems. Su juo išėjome į medžioklę. Medžiojome mešką. Ją radome oloje, tačiau ji pabudo ir mes, labai išsigandę, turėjome bėgti nuo jos. Bėgdami šaukėme:"Mes bėgam bėgam nuo meškos. Gerai! Gerai! Ir nelabai! Ir nelabai!". Ši frazė visiems labai įstrigo ir vėliau, jau grįžtant namo, vilkai ją skandavo, taip pat neslėpė to, jog Balu jiems labai patiko. Bet apie grįžimą vėliau. Pabėgus nuo meškos, pastebėjome dūmus ir rusenantį laužą. Pasirodo, ten mūsų laukė sesė Rūta, kuri per pietus paslaptingai dingo. Rūta papasakojo apie ugnį - jos naudą, svarbą, bet kartu ir apie jos pavojingumą ir kad su ugnimi reikia elgtis atsargiai. Išklausius sesės Rūtos pasakojimo, pajudėjome miesto link, nes jau buvo laikas namo. O gaila, nes aš labai myliu gamtą ir man patinka joje būti... Bet reikėjo kažkam vilkelius namo parlydėti. Šiaip ne taip pasiekėme miestą. Ir mažieji su sesutės Kornelijos mama išvažiavo namo. Taip viskas ir baigėsi.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog diena buvo labai graži - švietė saulutė, buvo šilta. Jaunesnieji skautai daug sužinojo, pamatė. Nors ir pavargę, bet su šypsenomis veiduose jie laimingi išvažiavo namo.

Laidos "Langas į gamtą" reporterė (s. Augustė)

 [ 2012-04-27 ]  Gramofonas + ŽSO gimtadienis

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Balandžio 14 – 15 dienomis ŽSO šventė savo dvidešimt pirmąjį gimtadienį ir gramofoną. Viskas vyko Šiaulių Salduvės progimnazijoje. Po rikiuotės visi pasiskirstėme į penkias grupes. Grupėmis ėjome į Salduvės parką. Iš pradžių visi pailsėjome,  sulaukėme kitų ir ėjome žaisti. Man patiko, jog nebuvo privaloma žaisti kartu su kitais, kurie žaidė žaidimą, nes galėjai eiti pasivaikščioti ir pabendrauti su kitais skautais. Po to vėl visi sustojome į grupes ir ėjome ieškoti diskų, ant kurių buvo dainos žodžiai. Suradę žodžius, visi vėl vykome į mokyklą. Galiausiai prasidėjo programa, t.y. sveikinimų koncertas...  Kiekviena draugovė buvo paruošusi pasirodymą, kuriuo pasveikino ŽSO. Vieni dainavo, kiti šoko, net ir mums reikėjo šokti, o dar kiti vaidino, deklamavo. Kai pasibaigė gimtadienio programa, t.y. sveikinimų koncertas, prasidėjo gramofonas. Visi grupėmis pristatėme dainas, kurių žodžius radome ant diskų, kurių ieškojome Salduvės parke. Kai pristatėme dainas, prasidėjo įdomiausioji dalis... Kiekviena draugovė buvo pasiruošusi pasirodymą. Mūsų šiauliečiai dainavo dainą „Mes Lietuvos kareivėliai”. Po visų pasirodymų, kurie buvo labai įdomūs ir smagūs, buvo apdovanojimai. Kiekviena draugovė gavo po apdovanojimą. Tai buvo lentutė, ant kurios buvo parašyta “Gramofonas 2012” ir iš vinių buvo iškaltas smuiko raktas. Vėliau visi ėjome vakarieniauti, buvo išvirta labai skani sriuba, kurią visi valgėme, po to pašnekesių metas ir, galiausiai, ėjome miegoti.

Sesė Rugilė

 [ 2012-04-10 ]  Cepelinų balius

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Pirmiausia, atvykę į s. Kotrynos R. namus, žiūrėjom, ko reikia nupirkti, o ko jau turim. Tai aš, s. Kotryna Š. ir s. Kotrynos R. mama važiavom į parduotuvę apsipirkti. Kai grįžom, darbas jau buvo prasidėjęs: dalis bulvių virė, dalis liko tupėti „bliūduose“. Tuomet, pasiskirstę darbus, pradėjome gaminti įdarus. Tuo tarpu br. Ąžuolas ir, turbūt, br. Povilas išėjo į netoli esančią parduotuvę ir, tuo pačiu, pasitiko br. Dovydą. Br. Ąžuolo parsinešti sausi pusryčiai tuoj pat buvo suvalgyti. Juos padėjo sudoroti ir sesės. Chi chi.. Vėliau pradėjome gaminti cepelinus. Kol jie virė, žaidėm žaidimą, kurio pavadinimo neprisimenu. :D
Kai pagaliau išvirė cepelinai, sėdom prie stalo ir smagiai juos sunaikinom. Deja, aš turėjau išeiti anksčiau, todėl nežinau kas vyko vėliau. Ši šeštadienio popietė man tikrai patiko ir turėjau gerą galimybę pagaliau išmokti gaminti cepelinus.

Sesė Rūta

 [ 2012-04-05 ]  "Protingųjų galvelių mūšis"

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Jau tradicija tapusi Šv. Jurgio draugovės visuotinė kova dėl išliki... tfu, dėl protingiausios skilties išliki... tfu, išrinkimo. Dvejus metus nugalėtojais tapo Kmynai. Šiemet jie plyštančia širdimi buvo pasiryžę suteikti kitoms skiltims galimybę laimėti "Antano taurę", todėl ir parengė visoms skiltims išbandymų sueigą, po kurios paaiškėjo, kas perėmė šią taurę.
Kaip visada vyko rikiuotė, po kurios mes visi buvome atiduoti į Kmynų rankas. Sueiga buvo tikrai originali ir įdomi. Jos metu buvo patikrintos mūsų žinios, išradingumas, kūrybiškumas bei pastabumas. Su dideliu apmaudu, iš tikro su dideliu džiaugsmu, tenka pripažinti tai, jog medinis medinis (trofėjus medinis) atiteko Dobilams, kurie pasižymėjo ypatingu savo pastabumu bei vienybe. Pasveikinus čempionus ir kitus dalyvius, vėl rikiuotė, tada susitvarkymas ir žygiavimas namo.
Manau, kad kiekvienas ten buvęs puikiai praleido laiką. Jis prabėgo nepastebimai greitai. :)

Sesė Augustė

 [ 2012-03-16 ]  Kovo 11-oji

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Kovo 11 -ąją, popiet, visi susirinkom prie Auksinio berniuko. Na, aš truputį vėlavau, bet manęs palaukė ir spėjau į rikiuotę. Po rikiuotės pasiskirstėm į dvi grupeles. Turėjom mieste pagal dėliones surasti tam tikrus objektus ir juos aprašyti. Mums ieškoti nelabai sekėsi, bet radom viską, ką reikėjo. Ir, žinoma, smagiai praleidom laiką, kas ir yra svarbiausia. Kitai komandai sekėsi lengviau - jie labai greitai surado visus objektus ir prisijungė prie mūsų. Mes juos praminėm paukščiais. Tik neatsimenu, kaip ir kodėl. Taigi, suradę visus reikiamus punktus, žygiavom į Salduvę, į laužavietę. Pakeliui radom žaidimų aikštelę - negalėjom ten nesustot ir nepasidžiaugt supynėmis. Galiausiai pasiekėm laužavietę. Ten pasipasakojom, kaip kam sekėsi ir ramiai, na nelabai, pasisėdėjom prie laužo. Ačiū broliams kmynams už tai, kad viską suorganizavo. :)

Sesė Augustė

 [ 2012-03-07 ]  ŽSO visuotinis suvažiavimas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, kovo 3-ąją susirinkom Akmenėje. Ir suvažiavo ŽSO. Ir visai nemažai brolių ir sesių ten susirinko, tik šv. Jurgio draugovės atstovų, deja, buvo 4.
Atvykę iškart susitikom su broliais Modestu ir Renatu iš Mažeikių, kurie Akmenėje suvažiavimo laukė jau nuo 8.30 val., nors suvažiavimas turėjo prasidėti tik 11 val... :) Sulaukę dar kelių sesių, ėjom paruošti salę, t.y. sustatyti kėdes. Netrukus visi sugūžėjo salėn. Visų pirma, žinoma, rankų paspaudimai, apsikabinimai ir kitokios pasisveikinimo formos, po to - registracija, o po jos - mūsų vyr. skautininkas Andrius tarė žodį. Jis papasakojo, kokia dabartinė organizacijos situacija. Tada neilga pertraukėlė ir po jos pašnekesys apie ateitį.
Nušnekėjus tam tikrus dalykus po truputį visi išsiskirstėm.

Sesė Augustė

 [ 2012-02-29 ]  Skautų įkūrėjo gimtadienis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 22-oji buvo neeilinis trečiadienis - tai buvo Roberto Baden - Powell′io gimtadienis. Tądien visi pasaulio skautai turėjo būti su skautiška atributika. Taigi, įpusėjant vakarui mes rinkomės atšvęst tą gimtadienį, kai aš atėjau, pamačiau tik 4 žmones, tikėjaus, bus daugiau, na, bet už valandos mūsų padaugėjo - buvom apie 15. Iš pradžių draugininkė paskaitė paskutinį Banden - Powell′io laišką ir davė išsitraukt po vėliavutę, ant kurios buvo įsakymas, tuo įsakymu turėjom gyventi visą savaitę. Pašnekėjus buvo įvairūs smagūs sportiniai žaidimai, o kai jau pavargom, užbaigėm gimtadienį. Buvo laaabai smagu ir jauku. :>

Sesė Audronė Z.

 [ 2012-02-21 ]  Vasario 16-oji

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

16 Vasaris, Vasario 16.
ALFA
Tikrai neniūrią ir linksmą „šesioliktąją“ pasitiko jaunesnieji skautai - vilkiukai. Susirinkę saulės diskų šešėlyje jie išjudėjo. Judėtojų buvo nemaža, ant pirštų nesuskaitysi, ir siekiant dar labiau „sumakaluot“ skaitytoją, pasakysiu, kad saulės diskų pavėsyje šildėsi ne tik vietiniai, bet ir Kuršėnų skautukai. Pilnai, pilnos komplektacijos jaunieji pajudėjo link jiems slaptai paruoštos vietos. Kelionės metu jaunimas tikrai neišgirdo paukštelių pypaujant, mat atšiaurus Lietuvos klimatas mūsų sparnuotąją fauną išgano kur šilčiau. Nors ir be paukščių palydos jaunėliai pasiekė slaptavietę - „Šiaulių universiteto botanikos sodą“. Pastovėję kelias minutes prie neužrakintų vartų, jie buvo pakviesti užeiti. „Išskirtinius“ vilkiukus atsirinko brolis Dovydas. Pasekę, kelias dešimtis metrų paėję, atrinktieji pamatė išsirikiavusius skautus, tėvelius ir Lietuvos valstybinę vėliavą. Greitai Dovydo pasekėjai buvo išrikiuoti ir paruošti įžodžiui. Ir tada prasidėjo. Vienas po kito atrinktieji buvo kviečiami įžodžio davimui. Įžodį priiminėjo brolis Giedrius.
VASARIO 16-OSIOS STATISTIKA:
Viso pasižadėjo stengtis būti gerais 7 vilkiukai.
Priklausiusiųjų Kuršėnų regionui buvo 4 ir trejetukas šiauliečių.
Ceremonija baigėsi. Vieninteliai, po džiugaus emocinio persikrovimo išlikę, broliai Giedrius ir Dovydas išėjo pratęsti likusios dienos Salduvėn. Kaip vienas iš jų man sakė - lazdų jie ten buvo išsikirst.
Taigi, jaunieji broliukai ir sesutės, būkit geri!
OMEGA.

Brolis Dovydas

 [ 2012-01-21 ]  Sausio 13-osios minėjimas

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 14-ąją 12val. susirinkome prie auksinio berniuko, kur pasidžiaugėme sniegu ir visi "pasipuošėme" savo veidukus Lietuvos trispalve bei dalyvavome rikiuotėje. Jos metu brolis Antanas trumpai papasakojo apie prieš 21-erius metus įvykusius įvykius, o sesė Kotryna "saulėgrąžų" skilties vardu visiems įteikė skrajutes su svarbiausiais faktais apie tą dieną. Po rikiuotės visi gražiai nuėjome prie Šiaulių savivaldybės pastato, kur sudainavome porą dainų. Tada pajudėjome kapinių link, kur pagerbėme ir kitus žmones, žuvusius kovojant už Lietuvą. Galiausiai keliavome į Salduvę, kur užsikūrėme lauželį ir, nepaisant šaltuko, tiesiog gerai pasibuvome bei sugiedojome Lietuvos himną už tuos, kurie 1991m. sausio 13-ąją gynė Lietuvą. 

Sesė Augustė

 [ 2012-01-05 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Penktadienio rytą traukinių stoty susirinko ne itin gausus Jurgio skautų būrys. Nusipirkom bilietus ir sėdom į traukinį Šiauliai – Mažeikiai. Kas miegojo, kas kalbėjo, kas šokį ruošė, kas kelionės bilieto ieškojo. Įvyko Kalėdinis stebuklas – kontrolierius leido nesipirkti bilieto iš naujo, ir pasakė, kad švenčių proga patikės. Netrukus atvažiavom į Mažeikius ir susiradom Senamiesčio pagrindinę mokyklą. Ten puolėm ruoštis, puoštis, snukučius dažytis ir laukti kitų atvykstančių. Žverių šventė prasidėjo rikiuote, išsiskirstėme į grupes ir darėme įvairias užduotis – kūrėm žodžius, bandėm išaiškinti miško žvėrių pėdsakus, šmaikščiai atsakinėjom į klausimus, atlikom asmenybės testą ir t.t. Po užduočių, draugiškai susėdę ant grindų labai neblogai papietavom ir vėl bėgom į savo komandas, su kuriom turėjom pereit iš vienos minų lauko pusės į kitą. Kas vienos, kas ir dviejų kojų neteko. Dar iš sugalvotų žodžių eiles kūrėm, bandėm iš gausaus žvėrių būrio išaiškinti sniego žmones – žudikus. Broliai Airidas ir Povilas sukūrė nuostabų vaidinimą, į kurį kiekvieną draugovę įtraukė, turėjom ir mes gautas užduotis įvykdyt. Ir žinoma, vakarui liko šokiai pokiai. Broliai išsitraukė seses, sesės - brolius ir turėjo pašokdinti. O po to, vieni toliau šoko, kiti dainavo, filmą žiūrėjo ar tiesiog šnekėjosi. Pasibaigus šokiams, galėjom dar pabūti arba eiti miegoti. Rytą, užtinusiais veidukais ir skaudančiom galvom šiaip ne taip atsikėlėm, susitvarkėm. Teko atsisveikinti su visais ir keliauti namo. Mes, šiauliečiai, turėjom nemažai laiko iki traukinio, tai ir po picą sukirst prieš kelionę spėjom. Pavargę atžygiavom iki traukinio ir parvažiavom namo. Žvėrių linksmavakaris tikrai pavyko ir broliai Airidas ir Povilas puikiai pasidarbavo! :}

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-12-21 ]  Vilties akcija "Šimtai ugnelių už beglobius gyvūnus"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Ateiti į PC ,,Brukliną’’, sutikti kitus skautus, būti
penkiese, nueiti prie studenčių, kurios organizuoti vilties
akcija gyvūnėliams, jos duoti mums skrajutes dėl aukos
beglobiams gyvūnams, mes išdalinti jas žmonėms, pavargti,
nueiti pavalgyti, būti sotiems, grįžti dalinti skrajutes,
išdalinti skrajutes, eiti namo.

Brolis Kipras

 [ 2011-12-17 ]  Betliejaus taikos ugnis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Taigi, kaip ir kiekvienais metais, BTU ir vėl atkeliavo į Šiaulius, kad ir vėl pas mus būtų platinama ta ugnelės skleidžiama šviesa, šiluma ir ramybė...
   "Šaltą šeštadienio popietę visos draugovės rinkosi prie geležinkelio stoties, laikydami rankose žvakutes ir laukdami iš Vilniaus atvykstančio traukinio, kuris vežė Betliejaus ugnį. Kiti skautai atvežę ugnį uždegė ją mums ir mes ją saugojome iki vakaro. Vakare Betliejaus ugnį nešėme į šv. Jurgio bažnyčią, kurioje dalinome ugnį žmonėms. Buvo labai džiugu dalinti ugnį kitiems." (Sesė Viktorija)
   "Vyko Betliejaus taikos ugnies dalijimas žmonėms Ignaco bažnyčioje. Susirinkom aš, Agnė, Kipras,Augustė bei Kotryna. Per mišias aš ir Agnė nešėm Betliejaus taikos ugnį prie altoriaus, o tuo metu Kotryna skaitė maldą. Po mišių mes buvome pasiruošę dalyti žvakes su "sijonėliais", kad neužpūstu vėjas. Žmonės paimdami žvakę paaukojo kelis litus, nors tai nebuvo būtina. Broliai ir sesės jautėsi gerai, nes iš šimto žvakių neliko nei vienos. " (Brolis Diomedas)
   Sesės Dovilė ir Jurgita nuvežė ugnelę pas brolį Arūną į Šaukėnus. Jos ugnį dalino bažnyčioje, ten susirinkusiems žmonėms. Nepaisant to, kad bažnyčioje buvo šaltoka, sesutės sakė, jog viskas praėjo gerai.
   Manau, kad kiekviena gauta žvakutė su rusenančia ugnele suteikė žmonėms savotiško jaukumo ir sušildė jų širdis...

Sesė Augustė

 [ 2011-12-10 ]  Apsilankymas logopedinėje mokykloje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

O viskas buvo taip: paskambino br. Gedas, paprašė, kad pravestume minirenginuką logopedinėje mokykloje. Susirinkom 6 sesutės, apsitarėm, kaip maždaug viską darysim, ir po poros dienų nuvykom ten. Buvom 7 - 6 sesės ir Jonis. Viskas praėjo tiesiog puikiai. Vaikai viską darė noriai. Visi kartu ir padainavom, ir pašokom, ir pažaidėm, ir pasportavom. Nežinau, kaip kiti, bet aš laiką praleidau labai gerai. Buvo smagu žiūrėti į vaikų šypsenas, girdėti juoką, jausti jų gerą nuotaiką bei skleidžiamą šilumą. Būti su jais buvo be galo gera. Gaila, kad pabuvom vos valandą. Prižadėjau vaikams, kad grįšim... Ir grįšim!

Sesė Augustė

 [ 2011-11-21 ]  Draugovės 5-erių metų gimtadienis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 „Svarbu kokybė, o ne kiekybė“ - taip visi nutarėme negausiai (bet kokybiškai!) susirinkę į šiųmetinę Šv. Jurgio draugovės gimtadienio šventę. Penki skautiški metai – jau ne juokai, jie žymi jaunos draugoviukės virsmą į sparčiai bręstančią, savimi pasitikinčią draugovę. Tai būtų galima prilyginti net pilnametystei!
  Gimtadienio šventės akcentais tapo senos geros „šarados“, skatinamos saldainių lietumi, šventinis tortas (kuris mistiškai pats save užpūtė) bei įvairūs egzistenciniai klausimai, ypač skautybėje ir ypatingai... apie maistą!
  Renginio metu visi taip pat džiaugėsi savo pačių kuriamais vaidinimais, šokiais - pokiais, daugumai gerai į atmintį įsirėžusiu brolio Jono pasirodymu gelbėtojo vaidmenyje bei paprastais, širdžiai mielais pašnekesiais su broliais ir sesėmis.
 Skautai, kaip žinote, visada sugeba prisitaikyti arba... pritaikyti aplinką prie savęs! Neišimtinai ir šiuo atveju – mokyklos sporto salė, kurioje vyko šventė, buvo „pagardinta“ skautiškais atributais – draugovės marškinėliais, gairelėmis, skautiškos literatūros staliuku bei, kiek nostalgiją keliančiomis, draugovės penkerių metų veiklos nuotraukomis.
  Dėl objektyvesnio vertinimo reikėtų sužinoti ir kitų dalyvių nuomonę. Štai paklausus vienintelės Perkūno dr. atstovės sesės Brigitos apie šventę, ji pagyrė programą bei pasidžiaugė ore tvyrančiu jaukumu, gera atmosfera, kuri jai neleido jaustis kaip svečiui. Ne ką prastesnis buvo ir brolio Dovydo vertinimas: „Tomio gležnapėdžio penkiapėdėje balų sistemoje šį gimtadienį vertinčiau penkiom sveikom su dvejom trišimtadalėm pėdos“.

Sesė Gabrielė

 [ 2011-11-05 ]  Draugovės žygelis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vieną ankstų, prasmingą lapkričio rytą šv.  Jurgio draugovė susiruošė į žygelį. Susirinko kaip niekada daug! Net septyni žmonės. Apie 8:30 išjudėjome. Pasukome link Salduvės. Ten prasimalėme apie dvi valandas ir sugalvojome, kad jau laikas kurti laužą. Taigi Jonis paskirstė  mus į tris grupeles ir turėjome užkurti laužus. Mes su Ąžuolu nuėjome prie pagrindinės laužavietės, kol naujokai mokėsi kurti. Kai jie išmokę atėjo prie laužavietės, mūsų laužas jau kūrenosi. Prie jo pabuvome 2-3 valandas pavalgėme, pažaidėme ir išėjome namo.

Brolis Povilas

 [ 2011-11-02 ]  Žvakučių uždegimo akcija

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

    Lapkričio pirmąją, aplankę savo artimųjų kapus, mes, kaip ir kiekvienais metais, susitikome padaryti gerąjį darbelį. Mes susirinkome drauge, kad uždegtume žvakutę ir ant vienišo, nelankomo kapo.
   Kaip ir tą dieną mes sakėme, kad kaip ir kiekviena akcija turi savo tikslus, mes turėjome savuosius. Mes degėme žvakutes už mirusius ir už negimusius vaikučius, o kadangi ši diena mums, kaip skautams, yra labai svarbi, nes būtent lapkričio 1d. Lietuvoje įsikūrė skautai, mes taip pat degėme žvakutes ir už mirusius skautus.
   Tą dieną aš pasakiau visiems vienintelį dalyką, kad, kai degsite žvakutes pagalvokite apie tą žmogų, kuriam jūs degate žvakutę, nors jūs jo ir nepažįstat, bet palinkėkite jam ramybės. Ir tik po to supratau, kad tie žodžiai man pačiai buvo daug reikalingesni. Į tokią akciją aš ėjau antrą kartą, kai ėjau pirmąjį kartą man rūpėjo tik uždegti kuo daugiau žvakučių, bet tik ne šįkart... Šį kartą man būtų užtekę uždegti tik kelias žvakutes, nes tai nebuvo tik žvakutės degimas ant vienišo kapo, šį kartą aš uždegdama tą žvakelę tikrai galvojau apie tą žmogų ir dėdama žvakelę palinkėjau jam ramybės. Vienas toks mano sustojimas prie kapo man atstojo šimtus uždegtų žvakelių...

   Aš tikiuosi, kad tą dieną taip jaučiausi ne aš viena ir tikiuosi, kad kitais metais tą gražų lapkričio pirmosios vakarą į šią akciją mūsų susirinks dar daugiau. :)

Sesė Kotryna R.

 [ 2011-10-10 ]  Paskutinis laužas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Spalio 8 – oji, „Paskutinis laužas“ - vienas labiau įsimintinų įvykių šiais metais keliaujant su skautais. Pirmiausia, visi susirinko Plinkšėse, buvusios mokyklos, dabar esančių globos namų, sporto salėje. Registracija vyko vėlai ryte, pusę valandos. Po registracijos visi sustojome į rikiuotę, kuri neužsitęsė ir mes visi pajudėjome. Mažai kas žinojo, kur einame, svarbiausia, kad buvo smagu. Iš pradžių aplankėme seną dvarą, šalia kurio sustojome pailsėti. Visi gavome užduotį: „Parašyti palinkėjimą sau ateityje“. Vieniem tai buvo labai lengva, o kitiem tikra kančia. Įvykdę užduotį pavalgėme ir keliavome toliau, bet nebe taip, kaip atėjome. Pasiskirstėme poromis ir vienas buvo vedlys, jis negalėjo nei klausytis, nei šnekėti. O kitas buvo užrištomis akimis ir nieko nematė. Ėjome gilyn į mišką, po truputį temo. Nuėjome kažkur toli į mišką, tik kai pasidarė tamsiau nei buvo dieną, ėjome į laužavietę, temo labai lėtai, juk dar vis ruduo. Broliai, sesės ir vilkiukai - visi padėjo vienas kitam krauti laužą. Vos tik pradėjo laužas rusenti, visi skautai užtraukė dainas ir prasidėjo šokiai, anekdotai ir visos kitos linksmybės. Jau pakankamai sutemus išskubėjome link mūsų nakvynės vietos. Vos grįžome prie mokyklos iš karto sustojome į vakarinę rikiuotę. Po rikiuotės visi išskubėjo pasiimti šaukštų, šakučių, puodelių ir lėkščių. Bet juos sustabdė vyr. sesės, kurios dar kartą norėjo padėkoti Dievui už maistą. Po trumpos maldelės suskubome valgyti. Po skanios vakarienės buvo laisvas laikas, visi turėjo didesnį ar mažesnį užsiėmimą. Vieni žaidė gaudynes, antri „bučiuoklį“, treti šnekučiavosi, dalinos įspūdžiais. Dvyliktą valandą ėjome miegoti, kadangi miegančiųjų salėje buvo mažai, kai kuriem broliam vyčiam teko raminti vis dar šėlstančius ir drumsčiančius brangų miegą. Ryte atsikėlę žvalūs ir nelabai rinkosi daiktus, tvarkėsi po savęs paliktas vietas ir keliavo namo.

Brolis Ąžuolas

 [ 2011-10-01 ]  Vadovų dienos

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

  Vadovų dienos, "Vadovų sąskrydis", kaip vėliau nusprendėme... Ir suvažiavome vieną dieną į Akmenę. Draugovę atstovavom dviese - aš ir br. Jonis. Na, dar buvo br. Giedrius, kuris nedalyvavo programoje, ir popiet turėjo prisijungti s. Jurgita su br. Dovydu. Taigi, buvo rikiuotė, o po jos visi subėgom į salę, kur mūsų vyr. sktnk. Andrius pasakė, ko mes čia visi susirinkome, ir pažaidėm susipažinimo žaidimuką. Po to pasiskirstėm į grupes: 3 skautų, 1 pat. skautų ir 1 vyr. skautų (-čių). Neaišku, kaip kitiems sekėsi dribti grupėse, bet mums (pat. skautų grupei) viskas ėjosi puikiai. Per 3 val. sugebėjome ir rimtai pašnekėti, ir pajuokauti. Tiesa, jei ne laiko limitas, būtume dar ilgai šnekėję... Po tų 3 val. visi vėl susirinkome į salę, o ten mūsų jau laukė atvykę s. Jurgita ir br. Dovydas bei prisijungęs br. Giedrius. Pristatėme savo atliktas užduotis, pažiūrėjome filmuką apie mūsų skautišką gyvenimėlį ir sustoję ratu padainavom. Visą šį renginį, mano nuomone, vainikavo br. Dovydo naktį duotas skauto įžodis.
 


Sesė Augustė

 [ 2011-08-30 ]  Žygis Mažeikiai - Pakutuvėnai

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Žygis su skautais. Turėtum būti labai keistas arba labai užsiėmęs, jei tai praleistum. Niekur kitur nuostabesnės kompanijos, nuotykių kupino žygiavimo ir ašarų upelių iš džiaugsmo nepamatytume ir vargu ar pajustume. Šįkart vyko tradicinis žygis - ,,Mažeikiai - Pakutuvėnai“. 100 kilometrų žygis per tris dienas ne visiems įkandamas, tačiau bandyti verta - be apsvarstymų meto ir kojų skausmo įgauni didelę patirtį ir didelį gabaliuką ištvermės.
   Neįprasta pradžia kaitino norą, kuo greičiau pradėti žygį. Ilgas apmąstymas ir toks pat ilgas daiktų sąrašas. Pasiryžimo reikia. Laimei, yra broliai ir sesės, kurie tave įkalba arba kuriuos įkalbi tu. Kaip man ir būdinga, pasielgiau entuziazmo vedina - tik išgirdusi apie galimybę žygiuot (o dar ir su skautais!), pasirašiau. Ilgai varginau mamą, kol ji sutiko. Pirmiausia, kai sužinai kilometrų skaičių, nesvarbu tai būtų 10 ar 110 kilometrų, pagalvoji, kad tu gali, įveiksi save, tačiau su laiku ateina ir nerimas, ar tikrai galiu? Ar pajėgsiu? Ėmiau svarstyti, ar galiu, bet, kaip ir dauguma, siekiau užsibrėžti tikslą ir jį įveikti.

   Įdomiausia buvo nusigauti į Mažeikius. Draugiškai pasitarėm, kaip vyksim, kur miegosim. Čia mums labai pasitarnavo brolis Tadas. Jis ne tik suteikė pastogę, bet ir pasidalino nuotaikingu vakaru. Ačiū, Tadai!:). Tikimės diplomas/padėka už namus tebėra priklijuotas ant sienos.

   Išaušus rytui, reikėjo nueiti iki senųjų žydų kapinių. Iš tikrųjų, vos nepavėlavome, bet toliau viskas ėjo tik geriau: susirinkome, sutvarkėme formalumus, pasisėmėme stiprybės dvasiškiems reikalams ir išžygiavome. Per kančias į žvaigždes, kaip yra sakoma...

   Pirmoji diena prabėgo gan greitai. Buvo, kas pavargo, tačiau linksma nuotaika nesugadino dienos, o ir jėgos neapleido. Pirmosios dienos tikslas buvo pasiekti šarvojimo salę Sedoje. Nuėjus apie 20-30 km, nuoširdžiai galvojau, kad tiek pat dar nebeištversiu, nebuvo lengva prisitaikyti prie ėjimo,norėjosi sustoti ir kristi, tačiau ,,skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties‘‘! Todėl ištvermė už vis svarbiausia. Iš tiesų, jei ne linksma kompanija, būtų labai sunku įveikti kelią. Be viso to, pamatėme nuostabų Lietuvos kraštovaizdį - lygumos ir kalneliai, piliakalniai, tankūs miškai ir aplink pravažiuojančių mašinų pypsėjimo garsai...

   Antra ir trečia diena praėjo žymiai sunkiau - dauguma skundėsi (galbūt tik mintyse) kojų skausmu ar pūslėmis, tačiau viltis ir užsispyrimas buvo daug stipresnis už skausmą. Antrą dieną turėjome pasiekti darželį Plateliuose. Antrąją dieną buvo sunkiau valdyti kojas, bet ne tiek, kad griūtum ir šliaužtum. Čia ir visą žygį mums labai padėjo Gabrielės mama, Jolanta. Kupina optimizmo ir džiaugsmo ji visada pakeldavo nuotaiką ir norą eiti. Jos stebuklingi masažai padėjo daug kam atgaivinti kojeles ir kitas skaudamas vietas. Ėjom ir ėjom, nematėm galo, tačiau per ilgąsias - pietų pertraukas atsigaudavome. Kas dieną keisdavosi grupės, kurios turėjo ruošti maistą visiems. Turbūt nieko nėra mieliau, kai visi susėdę stiprinamės. Ruošdama sumuštinius sesėms ir broliams net nepagalvojau apie save, nebuvo nė vieno burnojimo, kodėl turėčiau kažką daryti. Tikiuos taip pat ir kitiems. Maisto ruošimas skautams, taip pat prilygsta, bent jau mažam, stebuklui. Žygy gan stipriai pasitarnavo ir oras - saulėtos ir šiltos, tarpais ir gaivios dienos. Tiesiog lemta buvo eiti į žygį...

   Atėjus į Pakutuvėnus, norėjosi tiesiog kristi ant žemės ir ploti mintyse sau ir kitiems, bet čia ir rikiuotė, ir tvarka. Patinka man skautai, visgi priverčia laikytis ant kojų. Dienos Pakutuvėnuose bėgo kaip valandos ar net minutės. Iš tikrųjų, pats Pakutuvėnų reabilitacijos centras stebuklingas. Nuostabi vietovė, ten mes visiškai atsipalaidavome - gavome pasaulį, kurio nusipelnėme. Žinoma, netinginiavome: žaidėme tinklinį, kiti bendravo, ruošė maistą, gulėjo ar ilsėjosi, ėjo pasivaikščioti, prausėsi, meditavo, žodžiu, GYVENO. Įkritome į erdvę, kurioje vien šypsena, tyrumas, noras apsižvalgyti ir pajusti kitą, padėti jam. Gamta, jos nuostabus oras ir žmonės - patys žmoniškiausi pasauly!

   Kaip visada, sunkiausia atsisveikinti, tačiau kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tik atsisveikindamas pasakai ačiū kiekvienam asmeniškai. Tik atsisveikindamas, prisimeni sesės ar brolio vardą. Supranti, kad širdy visada išliks tie sesės ir broliai, kurie bent sekundę į tave pažiūrėjo ar nusišypsojo. Kartu su jais turėsim ir mažą paslaptėlę - prisiminimą.

   Ačiū visiems ėjusiems ir ėjusioms, žmonėms už vandenį, kuris suteikė gyvybingumo, gamtai už orą, kojoms už ištvermę, vienuoliams už gyvenamąją vietą ir SVARBIAUSIA vadovams už progą pabūti drauge, pasiryžimą ir nuvestą kelią - AČIŪ!

 

Sesė Goda A.

 [ 2011-07-25 ]  Vasaros stovykla ,, Kelias, kurio aš einu‘‘

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasara. Trys mėnesiai. Devyniasdešimt dvi dienos. Du tūkasančiai du šimtai aštuonios valandos. Tikriausiai turint tiek daug laisvo laiko darosi sunku kiekvieną minutę padaryti įsimintina, tačiau žmogučiai, dalyvavę vasaros stovykloje ,, Kelias, kurio aš einu‘‘ gali būti ramūs, žinodami, jog bent vieną savaitę jie praleido tikrai turiningai. Dabar galime nebijoti sunkumų pasibaigus vasarai, kai būsime paskendę moksluose ar darbuose, nes visada galėsime leisti sau bent akimirkai užmerkti akis ir grįžti ten, kur buvo taip gera. Dabar galime didžiuotis savimi, nes palipome dar vienu laipteliu aukštyn. Kiekvienas išmokome ko nors naujo. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau tai priklausė tik nuo mūsų pačių. Neišsenkanti skrynelė, pilna gėrio ir naudingų pamokų, buvo atverta ir visi galėjo semtis iš jos to, ko trūko kiekvienam asmeniškai. Šypsena, geras žodis, šiltas apkabinimas ar kilnus gestas, visa tai suartino mus ir pakilėjo aukštyn.

Sesė Greta P.

 [ 2011-06-16 ]  Vasaros išvyka

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Alfa. Birželio 16 diena. Keturiasdešimt minučių prieš oficialiąją iškylos pradžią. Kartėlio mūsų džiaugsmui ir entuziazmui suteikė prieš mumis, į mūsų stovyklavietę atvykę kiti stovyklautojai, save vadinę „Jaunaisiais policijos rėmėjais“, tai nebuvo labai jau netikėta, kadangi trys dienos prieš tai atsitiktinai sužinojome, būtent apie „Jaunuosius policijos rėmėjus“ ir jų trumpalaikę kaimynystę su mumis vienai nakčiai.

Taigi prasidėjo įsikūrimas nieko ypatingo ar virpinančio vaizduotę nenutiko, buvo skubama visų stovyklautojų statytis savo palapines, bei tiesiog įsikurti. Šurmuliui nurimus ir įsikūrus atėjo vakaras, laukė šiek tiek vakarinės veiklos už kurią buvo atsakingos sesės Augustė, ir Gabrielė, veikla truko ligi sutemos ir tai turėjo būti paskutinis dalykas, prieš stovyklavietėje įsigalint tylai. Nors mūsų programai buvo galas jau prieš tai jau minėti „Jaunieji policijos rėmėjai“ ją tik pradėjo, pažymėdami ją šokiais iki trečios valandos ryto, todėl ir buvo suorganizuotas naktinis žygis kuris į mūsų programą nebuvo įtrauktas,  mat tranki muzika naktį nėra idealus stimuliatorius siekiant užmigti.

Birželio 17 diena Ištvėrus vėsią naktį su prasta muzika sulaukėm pusryčių. Niūrus bei su veikla planuotas oras nesiderino, tai ne vienintelė problema kuri buvo neišvengiama, tačiau pakaks negatyvo, liepos 17 dieną dalis programos buvo puikiai improvizuota ir mažieji vilkiukai, buvo nuvaryti nuo kojų ir šypsojosi antrą diena iš eilės gurkšnodami raminančią melisų arbatą. Pagaliau vakare sulaukėm tylos, kadangi kaimynystėje viešėję „Jaunieji policijos rėmėjai“ jau buvo išvykę, mėgavomės ramia naktimi kurią mums užtikrino dvi budėtojų pamainos.

  Birželio 18 diena. Paskutinė diena garantavusi veiklos, stovyklautojams, bei pristačiusi naują atrakciją tris dėžes raudonų pomidorų, bei maišą agurkų kurių iki stovyklos galo deja mums nepavyko įsisavinti. Vėlgi oras nedžiugino tačiau tai tik pagražino kliūčių ruožą, kuris buvo purvinas ir labai drėgnas. Vakarop kliūčių ruožo dalyviams išdžiuvus, bei pasikeitus visus purvu suteptus drabužius buvusius ant jų kūno, sulaukėm paskutinio laužo. Žaidimai, dainos, laužo šviesa, bei šiluma ir jaudulys vien pagalvojus, kad visi turime teisę nemiegoti visą naktį! Teisė kuria deja pasinaudojo ne visi. Paskutinio laužo kulminacija greičiausiai  tapo labai lauktas, tris dienas „brendęs“  kuršėniškių atgabentas visiems stovyklautojams, didžiulis „Tinginys“ į kurį kažkas per „brandinimo“ laikotarpį deja įmynė. Taip ir buvo įamžintas paskutinis laužas, skaniu desertu ir visiems jau pabodusia melisų arbata.

Omega . Birželio 19 diena. Prievarta brukamas, žaliųjų ir raudonųjų vaisių/daržovių perteklius pusryčiams, bei niūroka nuotaika pagalvojus, kad šiandien paskutinė diena. Laikas vėl sukti ryšulius, griauti tai kas pastatyta, ir džiaugtis paskutiniais momentais šioje Dengtilčio stovyklavietėje, kuria tenka apleisti. Dauguma iškylautoju išvyko anksčiau negu buvo numatyta programoje. Galiausiai išvažiavus visiems, liko tik operacijos „Ciklas“ dalyviai, neoficialiai vainikavę stovyklos užbaigimą. 

Brolis Dovydas.

 

 [ 2011-06-11 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Ankstų ankstų šeštadienio rytą susirinkome su dviračiais prie auksiuko. Visi gerai nusiteikę, pasirengę žygiui. Žmonių daug nebuvo, galbūt todėl, nes rinkomės labai anksti..Net mūsų draugininkė sugebėjo pramigti..:D  Palaukę Jurgitos, išvažiavome... Kadangi dauguma nusprendė, kad nenorime važiuoti į kryžių kalną, važiavome visai į kitą pusę, pas Alvigitos močiutę, kuri gyvena kažkur prie Kurtuvėnų. Važiuodami įveikėme daug kalnų, pabuvome prie Aukštelkės bažnyčios, pasifotografavome. Atvažiavę pas Alvigitos močiutę pavalgėme, pasikalbėjome. Grįžtant, užklupo lietus. Namo grįžau visa šlapia, bet praleistas laikas buvo nuostabus.:)

Sesė Ieva G.

 [ 2011-04-09 ]  Tarybos fotosesija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Išaušo gražus, pakankamai, kaip balandžio pradžiai, saulėtas šeštadienio rytas ir šv. Jurgio draugovės taryba susirinko Šalkauskio gimnazijoje. Labai įdomiam tikslui. Ogi fotosesijai. Sesė Audra pasičiupusi fotoaparatą buvo pasiruošusi įamžinti mus. Didžiausia dilema buvo kur reiktų nusifotografuoti. Pagaliau išsiruošėme išlįsti iš mokyklos ir nuėjome į jos kiemą. Apsimetę rimtais, o po to nebe, žmonėms, pasifotografavom ir judėjom toliau. Suvaidinom rikiuotę, žinoma nusifotografavom savo ciku caku, tada keliavom link bažnyčios. Nufotografavo mus prie jos, kur susiradę kažkokį kelmą susėdom, įsiamžinom ir pačioje Katedroje. Ir galų gale prie savivaldybės papozavom. Audra net vidury gatvės lakstė, kad mus įamžintų. Buvo gera, smagi savaitgalio pradžia su skautais!

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-02-25 ]  Visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 25d. buvo visuotinė sueiga: ,,Protingųjų galvelių mūšis“ .Skiltys varžėsi dėl Antano padarytos taurės. Sueigos metu skiltims buvo uždavinėjami klausimai. Jų buvo įvairiausių( aišku susijusių su skautais). Kiekvienai skilčiai buvo pasakyta visuotinėje sueigoje turėti švilpuką, tačiau jo beveik niekas neatsinešė, todėl švilpti reikėjo savais būdais tada, kai žinojo atsakymą. Visi taip įsijautėme, kad net nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Laimėjo kmynai, bet svarbiausia buvo tai, kad visi pabuvome drauge bei sužinojome naujų dalykų. :)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-22 ]  R. Baden – Powelio gimimo metinės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Vasario 22d. minėjome R. Baden – Powelio gimimo metines. Ta proga nusprendėme padaryti gerąjį darbelį. Atsinešėme iškeptų pyragų, sausainių ir ėjome dalinti vargšams. Buvo labai šalta, todėl jų radome gan mažai, bet, tie, kurie gavo mūsų pyragų, mums labai dėkojo. Smagu daryti gerus darbus. Deja visų pyragų išdalinti nepavyko. Neliko nieko kito, kaip visus tuos skanėstus suvalgyti patiems. Taip ir padarėme..:)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-05 ]  Žygis Kuršėnai - Akmenė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

5 valandą ryte susirinkome autobusų stotyje. Buvom aštuoniese: 2 sesės ir 6 broliai. Pasirodo, pirmasis autobusas į Kuršėnus turėjo būti 6 valandą, bet mes laukėme iki 7 valandos, nes jis vis nepasirodė. Nuvykus į Kuršėnus prie mūsų prisijungė dar viena sesė ir brolis. Taigi, iš viso 10 skautukų patraukėm Akmenės link. Iš pradžių mus vedė brolis Giedrius(Giešas), vėliau davė žemėlapį Ąžuolui ir sakė mus vesti. Na, ir sekėm paskui du vedlius, kaip paskui sugalvojome- autobuso vairuotoją(Giedrių) ir gidą(Ąžuolą). Netrukus, einant pamiške, pastebėjome kažkokią koją (turbūt stirnos), o šalia buvo nemažai plaukų. Kai kurie įbrido giliau į mišką paieškoti ko nors dar... Ir rado! Dar plaukų.. Dar paėjėję nusprendėme, kad jau laikas pietauti. Susiradom tam tinkamą vietą ir pradėjome ruoštis. Broliai buvo atsakingi už laužą, o sesės už maisto paruošimą. Vieni broliai Išėjo ieškoti "rimtų" malkų, o kiti surinkę smulkmę pradėjo kurti laužą. Kadangi tingėjo lenktis prie žemės, kad įpūstų laužą, pakėlė laužą nuo jos ir, kai jis įsiliepsnojo, padėjo atgal. Puikus būdas laužui užkurti! :) Kol sesės virė valgyt, broliai tempė medžius, Povilas ieškojo Giedriau kirvio dėklo. Galiausiai rado jį Giedrius.. Pavalgėm, susitvarkėm ir judėjom toliau. Vėliau į rankas žemėlapį Augustei davė. Ji sakė, kad neduotų, kad pasiklysim, bet niekas jos neklausė. Ir pasiklydom... Bet prieš tai... Kadangi visą kelią Povilas buvo labai neramus ir nesuprato kas yra vora po du, teko jį surišti su Jonu, kad nebeklaidžiotų tarp žmonų ir nebešnekėtų apie kompiuterinius žaidimus. Jonas suprato, kad tai būtina ir pasiaukojo visų labui. Taigi, grįžtam prie to, jog pasiklydom. Bridom, klupom, bet išėjimą radom. Kaip nušvito kai kurių akys pamačius geležinkelio bėgius. :) Dar šiek tiek paėjus priėjome Papilę. Kaip sesė Rita sakė: " Žygis jau pasisekęs, nes Povilas nebešneka". Taip, Povilas pavargo, Ąžuolui nutrynė kojas, todėl teko skambinti mūsų gelbėtojui Andriui Byčiui. Atvažiavus Andriui, atsirado keturi žmonės, kurie nusprendė nebetęsti žygio ir jie išvažiavo karu su Andriumi į Akmenę. Ten, mokykloje, jų laukė Akmenės skautai. Kadangi Giedrius rado trumpesnį kelią į Akmenę nusprendėme pabaigti žygį. Andrius buvo sakęs: "visos ilgos kelionės prasideda žodžiais:" žinau trumpesnį kelią". Šįkart jis klydo. Akmenę pasiekėm, be jokių nuklydimų. Tik oras pasidarė nelabai malonus- pradėjo pūsti stiprus vėjas. Vėliau teko apie pusantros valandos eiti mišku, o jau buvo sutemę ir nematėm gerai kelio, kuriuo buvo sunku eiti. Bet galiausiai pamatę šviesas, supratome, kad pasiekėme savo tikslą- Akmenę. :) Kol mes nukeliavome į Akmenės mokyklą, kurioje mūsų vis dar laukė akmeniškiai skautai, kiti mūsiškai jau buvo pas Giedriaus mamą ir gamino vakarienę. Pašnekėję su Akmeniškiais ir mes nuėjome pas Giedriaus mamą. Persirengėm, pavalgėm, pasiklausėm Giedriaus ir Andriaus pasakojimų- prisiminimų ir ėjome miegot. Anksti ryte atsikėlėm ir išvažiavom namo. :)
Taigi, žygis pavykęs dėl dviejų priežasčių: nutildėm Povilą(bent trumpam) ir pasiekėm Akmenę. Nepaisant nuklydimų, sunkių kelių, nutrintų kojų ir nuovargio puikiai praleidom laiką.

Sesė Augustė.

 [ 2011-01-02 ]  Šeimų šventė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Sausio 2d. savanoriavome  šeimų šventėje. Ryte 9 valandą turėjome būti Šiaulių arenoje. Visus suskirstė į sektorius. Aš buvau k sektoriuje :D.  Turėjome žmonėms padėti rasti kelią į sektorius ir įveikti kitas iškilusias problemas. Iš pradžių buvo mišios. Tada buvo pertrauka ir po jos koncertas. Kai viskas pasibaigė, visi savanoriai važiavo į kultūros centrą. Ten vyko diskoteka. Taip pat gavome padėkas už dalyvavimą  ir  daug picų.

Prisišokę ėjome namo. Laiką šią dieną praleidome nuostabiai.

 

 Sesė Ieva G.

 [ 2010-12-27 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Linksmavakaris - turbūt ,,nerealiausia‘‘ man šiais metais patirta skautiška tradicija. Šis renginys buvo pirmas, kurį padėjau organizuoti. Iš tiesų buvo labai keista, nes visada, kai atvažiuoji į kažkokį renginį ar šventę atrodo, kad viskas suorganizuota, nežinai, kas bus toliau. Pamenu, kai susirinkome aptari, ką darysime, ką veiksime, kokios pareigos. Na, man buvo labai sunku kažką pasakyti, nes ,atrodo, nežinau ,kas galima, ko neJ. Labiausiai patiko mūsų(Jurgitos, Jono ir mano )pasirodymo repeticija. Apskritai skautai mane žavi, nes jie nebijo viską daryti eksprontu. Kai vyko mūsų pirma pasirodymo (ir vienintelė ) repeticija, nežinojau nei ką sakyti, nei kaip elgtis. Susitarėmė, kad skaitysime iš laikraščio, kad kalbės Jonas su Jurgita, o aš būsiu tikra neskautė ir man rūpės tik išvaizda(nekenčiau šito vaidmens). Labiausiai pasimečiau, kai sakė, kad man reikės pakviesti Šiaulius šaukiant. Galvoju,, o jei neišdrįsiu? ‘‘.Na, repeticija praėjo puikiai ir labai laukiau pačio linksmavakario. Susirinkome 8 valandą Kuršėnų gimnazijoje. Visi puolėm ruoštis. Iš tikrųjų, kai atvyko visi dalyviai ir buvo rikiuotė, man buvo žiauriai keista. Atrodo, kai buvo kiti renginiai ar šiaip rikiuotė nežinai, kas ką pasakys, o dabar ,kai pasakė :,,Organizatoriai žingsnius atgal ir eikit pabaigti ruoštis‘‘ pasijutau labai ,,išskirtinė‘‘(Jėėė aš žinau ,kas bus toliau),o visi žiūrėjo pasimetę.:). Na, renginys praėjo visai įdomiai .Jonas buvo žiauriai juokingas. Vaidino Jonelį, kuriam reikia vaistų(kitaip bus kvailelis. Pabaigoje labai bijojau ,nes žinojau, kad tuoj tuoj turėsiu šaukti. SUKAUPIAU drąsa ir pradėjau klykti iš visų jėgų, nes laikraštį pamačiau išpardavimą Saulės mieste .2 procentai. Nubėgau ,kur sėdėjo Šiauliai ir pakviečiau juos į sceną, nes kiekviena draugovė turėjo paruošti savo per metus įvykusį linksmiausią įvykį. Kai jau atsipūtėm, ėjom valgyti.Na, turėjom laisvo laiko ir vakare buvo ,,diskoteka‘‘. Grojo gyva muzika iš Kuršėnų :visokių fleitų, dūdelių, gitarų ir Eidmanto grupė, bei Petro saksofonas. Tikrai pamačiau geriau nei bet kokiame orkestre . Viskas buvo iš širdies. Prašokom su kai kuriais 3 valandas, ŽIAURIAI pavargome. Na,o po 12 ėjom kaip visada papliurpti su sesėmis ir broliais. Manau, kad linskmavakaris buvo žiauriai linksmas, nes visada ,kai susitinki su skautais būna linksma ir gera .

Sesė Goda A.

 [ 2010-12-10 ]  Tėvelių sueiga Šalkauskyje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, gruodžio  10d. buvo tėvelių sueiga. Pristatėme savo skautišką veiklą, kiekvienos skilties skiltininkas plačiau pakalbėjo apie savo skiltį. Tėvai galėjo sužinoti jiems rūpimus klausimus: kaip vaikai leidžia laiką skiltyje, ko išmoksta ir kt. Visi tėveliai buvo patenkinti, nes buvo ramiau, kaip atsakėme į jų rūpimus klausimus.

 

Sesė Ieva G.

 [ 2010-11-06 ]  Kmynų žygiai rudenį.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Šis ruduo buvo nuostabus. Broliai „kmynai“ mums kas savaite rengė nuostabius žygelius, iškylas, pasisėdėjimus prie laužo. Pati stengiausi dalyvauti kiekviename jų suorganizuotame mini žygelyje. Kiti taip pat maloniai prisidėdavo prie brolių. Jie mus stebino sumąstytais žaidimais ir užduotimis. Turėjome ir sužeistąjį išgelbėti, ir laužą išmokti kurti, ir virve laipioti. Būdavo ir tokių pasisėdėjimų prie laužo, kai, tiesiog, sėdėjome kalbėjomės ir linksminomės. Čia galėjome pakvėpuoti grynu oru bei linksmai praleisti laiką. Visi galime padėkoti „kmynams“!

Sesė Agnė.  

 [ 2010-10-30 ]  Žygis į Partizanų bunkerį

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į Partizanų bunkerį

 

Visada smagu eiti į žygį, o, ypač, jei tai skautų žygis.Spalio 30, šeštadienį, vyko žygis nuo Kuršėnų gimnazijos iki partizanų bunkerių. Na, pirmyn - atgal apie 20km, kaip man pradžiai nemažai, bet laiką praleidau puikiai.

Pamenu kaip man atėjo šeštadienis... Penktadienį, vakare, tikrai užsistačiau žadintuvą, bet vis vien pramigau ir nespėjau su visais įlipti į autobusiuką. Teko manęs laukti br. Eidmantui ir jo mašinai, bei sesėm. Tikiuos, tuomet ant manęs labai nesupyko: )Susirinkome prie Kuršėnų gimnazijos, kol sulaukėme visų, spėjom apsikabinti ir pasisveikint su kitais. Tuomet stojom į rikiuotę  ir klausėmės brolių: Giedriaus, Byčiaus ir Arvydo. Po to atsiskyrė kandidatai, kas buvo labai netikėta, o mes, žygeiviai, stojom po du ir su daina išžygiavom link bunkerių. Ėjau šalia savo draugės, Alvigitos. Labai daug juokiamės, prisiminimai ir visa kita - kaip visada: ). Mus vedė skautės iš Kuršėnų - Ignė ir Deimantė. Su jomis taip pat buvo daaaug linksmybių ir kalbų beeinant. Na, mūsų tikslas, kol ėjom, buvo išmokti 2 partizaniškas dainas. Viena, atrodo,  buvo lengva ,,Mėnulis tikras tėvas jo‘‘, nes ją dainavom stovykloj, o kitos tikrai nežinau, nepamenu. Ėjom per  tikrai gražias vietoves. Nors Kuršėnuose  būnu dažnai, tų vietovių nesu mačius. Visur lygumos, dirbami laukai, miškai - jauku ir romantiška:) Žygiavom, dainavom ir žaidėm! Įstrigo žaidimas ,,avinų banda‘‘- jo , turbūt, niekada nepamiršiu. Vaikai, kurie dar nebuvo žaidę, turėjo nueiti į atskirą vietelę. Kiti sustojo eilute. Po vieną iš nežaidusiųjų (gyvenime neturėjusių supratimo apie  šį žaidimą: D) ateidavo prie eilutės ir turėdavo atskirti, kuris yra lyderis. Buvo žiauriai juokinga, bet geriau nepasakosiu. Kodėl? Nes pažaisit – pamatysitJ Nežinau, kaip kiti, bet aš šiek tiek jutau kojas -truputį pavargau, bet ne užilgo mūsų laukė išbandymas,, autoavarija‘‘ . Į krūmą buvo atsitrenkusi mašina, pilna sužeistųjų. Na, budrumo nepraradom: pasiskirstėm į 3 grupeles,kur vieni slaugė vairuotoją, kiti nėščią moterį, treti keleivį. Nemačiau kitų sužeistųjų, bet mūsų buvo labai keistas. Jam lūžo koja. Ištempėm jį iš mašinos, paguldėm, bėgau ieškot pagaliukų, kad kaulas nejudėtų , atsisuku, o tas ,, sužeistasis‘‘ bėga! Jį br. Jonas(iš mūsų komandos)vejasi, na, puoliau vytis. Žodžiu, keistas mums pakliuvo,, turbūt girtas‘‘ - manėm. Palaukėm greitosios ir ėjome toliau.Bunkeriai  buvo netoliese, kai atėjom reikėjo palaukti ,nes kažkas buvo juos užėmę. Na, atėjom, pirmiausia, sulipom į bunkerius. Asmeniškai, man buvo keista, kažkaip... gulėti ant nieko, ten šlapia, šalia tualetas... smarvė ir visąlaik tamsu. Ar partizanai to nusipelnė? Žodžiu, uždegėm žvakutes ir puolėm pietaut. Nemokėjau net užvirti vandens iš pasiskolinto katiliuko, kai užvirė atidengiau, o ten - gal lašelis vandens. Viskas išgaravo. Na, bet prie bendro stalo(tiksliau laužo) žaidėm sugedusį telefoną. Kaip visada, jį žaidžiant, būna žiauriai juokinga.: )

Buvo labai smagu, bet reikėjo jau judėt, kad spėti į autobusą Šiauliškiams ir kitiems. Visi atsisveikinom ir pradėjom judėt. Žygiuojant atgal, žaidėm dar vieną visai įdomų ir nuovokos reikalaujantį žaidimą. Net neįsivaizduoju pavadinimo, bet sesės buvo bobos, o broliai-diedai ir pralaimi tie, kurie nebeturi žodžių bobai/ diedui. Pirma nesisekė, bet po to įsidrąsinom. Mes laimėjom 2kart iš eilės, ką padarysi : ). Grįžtant laikas, atrodė, bėgo ypač greitai. Atrodė, kad kelias trumpesnis. Na, grįžom į stotį. Visi atsisveikinom ir išvažiavom.

Nuo ryto iki vakaro buvau gamtoje - nerealu. Turbūt šeštadienio nebūčiau praleidusi geriau. AČIŪ, nes žygis buvo nuostabus.

 

Sesė Goda A.

 [ 2010-10-16 ]  Paskutinis laužas.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Rytas. Šv. Jurgio draugovės skautai susirenka Akmenėje. Į kasmetinį paskutinį laužą. Bendrauja su kitų draugovių skautais. Šoka. Linksminasi.

Prieš rikiuotę žaidžia žaidimą „Liuciferis“. Kad apšiltų. Rikiuotėje išklauso reikalingą informaciją. Išsiskaičiuoja ir pasiskirsto komandomis po dešimt. Skiltininkas eina pasiimti lapo su nustatytu maršrutu. Skautai išžygiuoja pasižvalgyti į Akmenės miestą. Aplanko dešimt vietovių ir prisimena dešimt skautų įstatų. Sužino kur yra žydų kapinaitės, muziejus, gaisrininkų būstinė ar Akmenės miesto ženklas (paminklas). Žygiui- ekskursijai turėjo 2 valandas. Grįžę apturėjo maldelę ir vakarienę. Po jos rikiuotė ir žygelis iki laužo. Prie paskutinio laužo (ko visi ir susirinko) draugovės pristatė savo dainas, brolis Jonas pakalbėjo apie trečią brolį ir susiskirstę grupelėmis išėjo į „trasą“. Trasoje įveikinėjo užduotis:klyksmu užpūtinėjo  žvakę, drakulai bučiavo ranką ar atsakinėjo į klausimus, už kuriuos gaudavo skanaus (arba nelabai) gėrimo. Grupė turėjo būti susikibusi rankomis. Grįžę atgal į mokyklą daug kalbėjosi ir bendravo. Užmigo vėlai naktį.

Anksti ryte išvyko namo.

 

Sesė Alvigita.

 [ 2010-09-25 ]  ,,Baltų ugnis"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Susirinkome prie St. Šalkauskio gimnazijos ir su daina ėjome Salduvės link. Nuotaikos buvo „superinės“. Ši diena buvo viena iš šiltesnių rugsėjo dienų. Griausmingai atėję, įsikūrėme ant vieno kalnelio. Truputį užkandę nuėjome prie tako, kuris veda link Salduvės piliakalnio. Ten išsirikiavome pagal skautišką poziciją ,,laisvai" ir laikėme uždegus fakelus. Taip sveikinome visus renginio dalyvius ir žiūrovus. Vėliau, renginiui įpusėjus, porą skautų nuėjo padėti dalinti arbatos  ir košę bei kitus skanumynus pagoniškus. Likusieji užlipo ant kalnelio pabendrauti, pažaisti žaidimų. Po renginio ėjome į laužavietę. Ten susikūrėme laužą ir linksmai praleidome likusią dienos dalį. J

 

 

Sesė Kotryna B.

 [ 2010-09-24 ]  Pirmoji visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Po ilgos vasaros vėl visi subėgome į visuotinę sueigą. Visi buvome tokie laimingi. Labiausiai džiaugėmės dėl naujų narių, kurie atėjo pas mus :) Sustoję į pirmąją šio sezono rikiuotę, kurią pravedė br. Giešas, visi smagiai pasijuokėme iš br. Giešo ir kitų brolių pokštų... Vėliau subėgome į kabinetą ir linksmai pažaidėme.Iš kabineto sklido mūsų juokas. Patys net nepastebėjome, kaip greit prabėgo laikas :D Tada vėl subėgome į rikiuotę, naujokai gavo galimybę pasirinkti kuriai skilčiai priklausys. Galiausiai teko atsisveikinti ir patraukti namo.

Sesė Agnė.

 [ 2010-09-18 ]  ,,Laisvė dviračiui"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Vėsų šeštadienio rytą, kai vieni dar tik lipo iš lovų, mes, skautukai, susirinkę prie savivaldybės ruošėmės savanoriauti ir laukėme užduočių. Buvo šalta, bet vieni kitus šildėme šypsenomis, ir aišku, gautų darbų vykdimu. Nešiojome ,,tvoreles" kurios tikrai nebuvo iš lengvųjų. Po to ant tų sukabinome spalvingus vaikų piešinius bei karikatūras.:) Ir tada vienas dėdė atsivežė savo dviračių kolekciją...Kokių jų ten tik nebuvo. Seni, nauji, su atramom, be jų ir t.t. Ir beveik visais gavome pasivažinėti!! Vėliau teko dviračius gražiai išrikiuoti ir laukti grįžtančių akcijos dalyvių. Jiems sugrįžus išdalinom savo skrajutes ir prasidėjo koncertas. Buvo tikrai įdomių, bet kartu ir nekokių, pasirodymų. Pvz.: toks reperis su ORGINALIAIS tekstais...na, bent nuotaika pakėlė. Mes, besiklausydami koncero, pradėjome šokti savo linksmąsias pėdutes ir nemažai susidomėjųsių žvilgsnių pritraukėm. Vėliau gavom dovanėlių už pagalbą ir neilgai trukus išsiskirstėm.
Aš, asmeniškai, tikrai gerai praleidau laiką.    

 

Sesė Ieva. Š.

 [ 2010-09-06 ]  Žygis: Kryžių kalnas - Šiluva

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Tai, ką patiri eidamas piligriniame žygyje, yra nuostabu.

Kiekvieno patirtys skirtingos.

Vieniems kojose dilgčioja nutrintos pūslės, kitiems širdyje yra be galo gera, kad gali drauge su tūkstantine minia giedoti ar kalbėti rožinio maldą, o dar kitiems galvoje tik viena mintis – kada, kelio be galo, pabaiga. Bet įveikti gali viską, kai šalia eina tau artimi žmonės.

 

Būtent šios patirtys mus sukvietė 2010 metų rugsėjo 4 dieną į aštuntąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Pirmąją dieną, nuėję 20 km, apsistojome prie Rėkyvos ežero, tradiciškai vakaronės metu visos grupelės paruošę pasirodymus prisistatė žygeiviams. Mes, kaip tikri skautai, paruošėme TIKRUS SKAUTIŠKUS PRITUPIMUS, tik va, žmonės, kurie buvo visą dieną žygiavę, sunkiai įveikė mūsų užduotį. J J J

Antroji diena buvo pati ilgiausia: kėlėmės anksti, ėjome ilgai (31 km), meldėmės ir giedojome daug. Tačiau svarbiausia, tos ilgos dienos metu daug patyrėme... pamatėme, išgirdome, supratome ir atradome. O vakare šėlome krikščioniškos muzikos grupės „Apaštalai“ koncerte ir šildėmės prie milžiniško trečio skautų brolio!

Išaušus trečiosios žygio dienos rytui, vėl išgirdome tuos „nuostabius“ žodžius: keliamės! Labas rytas, keliamės! Ir vėl susikrovę kuprines, apleidome kareiviškuosius apartamentus su kiauromis sienomis. Prisijungus vyskupui, nuėję keturiolika kilometrų, pasiekėme žygio tikslą – Šiluvos šventovę. Didžiausias džiaugsmas buvo pagaliau žengti žingsnius aikštėje priešais baziliką ir pozuoti, kol įamžins fotoobjektyvas.

Pat. sk. s. Jurgita

 [ 2010-09-01 ]  Bebrių skiltis eina į vaikų namus

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Taip, taip, taip. Mes pagaliau įvykdėme savo svajonę eiti į vaikų namus. Jau nebežinau kiek kartų į juos ėjome ... turbūt kokį nioliką. Einame aš (Simona), Goda, Renata, Alvigita, Ieva ir Tomas su Jurgita (jiedu ne bebrai). Kiekviena antradienį ir ketvirtadienį įlipame į 12 autobusą ir riedame į vaikų namus. Atėjusios padedame vaikams paruošti namų darbus, o vėliau einame į kiemą ir tiesiog linksminamės žaisdami įvarius žaidimus. Jau susidraugavome su tais vaikais, kelios jau turi net savo numylėtinius.
Vaikai, rodos, visuomet džiaugiasi mūsų draugija. Tiesa, kai kurie vaikai vis dar nepriprato mūsų vadinti skautais ar mūsų vardais, todėl vadina mus studentėmis ... Kai jie mus taip pavadina, skamba tikrai juokingai.
Mes visos džiaugiamės, galėdamos juos lankyti, jiems padėti,. Tie vaikai tokie energingi ir tokie žavingi, kad įsėdę į autobusą, riedantį atgal į namus, mes niekaip negalime atsikalbėti – vis dalijamės įspūdžiais...

 [ 2010-08-02 ]  Tundra

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

  Labiausiai skambėje  klausimai: „Kas bus? Ar bus labai sunku? Ar aš ištversiu? “ Prigąsdinti, bet savim pasitikintys, mes gulėjome ant žolės ir laukėme. Laukėme nežinomybės... Daug įvairių žmonių, daug minčių. Kažkurie sukaustyti baimės tylėjo, kiti bandė išsišnekėti ir pasidalinti patarimais kol dar nevėlu. Treti miegojo: taupė savo jėgas.

Ir prasidėjo, pradėjo kviesti, kilo dar didesnė nežinomybė ir kai kurie pradėjo bijoti. Taip mes pradėjom nykti: po du, dar po du, vis mažėjom, mažėjom. Girdėjosi Gedo rėkimas nors tai man buvo keista. Tuo momentu, kai jau buvau stovykloje, to kažkodėl norėjosi. Rikiuotėje visi stovėjo susikaupę ir laukėme kas bus toliau. Buvo tokių žmonių kurie slėpė neleidžiamų daiktų: vieni norėjo įsinešti kava, viena mergaite atsivežė šokolada ir turėjo jį greit išdalinti. Paskui mus suskirstė į grupes. Nepamenu kai kurių dalykų. Tiksliai nepamenu, kokiomis dienomis kokie įvykiai buvo. Nepamenu pirmosios stovyklos atidarymo rikiuotės. Juokingiausia buvo tai, kad pirmą dieną statytą pastovyklę dar bandėme pabaigti iki pat stovyklos pabaigos, o kai jau viskas buvo beveik idealu, turėjome viską sugriauti.
Žmonės, dalyvavę stovykloje, gali pasigirti galintys suteikti pirmąją pagalbą.

Dabar, pagalvojus apie Tundrą, vien geri atsiminimai. Žinau, kad šita stovykla man padėjo daug ką suvokti ir sužinoti. Naudojuosi patirtimi dabar ne vien skautaujant, bet ir gyvenime. Jei dabar lieptų atsukt laiką atgal, tikrai važiuočiau į Tundrą. Daug ką keisčiau, bandyčiau elgtis kitaip, o gal net specialiai priešingai, pažiūrėti, kaip reikia elgtis ir kas būna visokiose situacijose.

Už visą tai, už galimybę kažko išmokti, o galbūt ir išmokyti, visi patyriminės vadovų stovyklos „Tundra 2010“ dalyviai turėtų nuoširdžiai padėkoti organizatoriams! : )

 

Sesė Modesta.

 [ 2010-08-02 ]  “Žemaitē miškūs“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

2010 metų rugpjūčio 1-7 d.

Vasara. Kas asocijuojasi su šiuo metų laiku? Manau, daugeliui tai šauni kompanija, maudynės, gamta ir linksmybės. Kitaip tariant – stovykla. Prie viso šito pridėjus šiek tiek darbo, kurį buvo malonu dirbti, žygius, kurie dar ilgai neišdils iš atminities, ir, žinoma, daug TINGINIO, gauname ŽSO stovyklą, kurios tema buvo – pagonybė. Ši stovykla man buvo pirma. Pirmas susitikimas ir susipažinimas su skautais. Pirmas blynas buvo neprisvilęs! Priešingai. Kai mintis užlieja 2010 metų vasaros prisiminimai, prieš akis matau žalią žolę (kurią teko net rauti), šypsenas, kryžiuočių ir kalavijuočių (žalgirio) mūšį ir vėl jaučiu azartą, kuris užvaldydavo įvairių užduočių metu. Be abejo, tai buvo įsimintiniausias laikas visoje vasaroje. Šis laikas ir žmonės, kuriuos ten pažinau, įtakojo tai, jog dabar priklausau „Saulėgrąžų“ skilčiai.

 

Sesė Greta

 

 [ 2010-06-27 ]  Lietuvos jaunimo dienos

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Susirinkę ankstų rytą aš (Agnė), Jurgita, Jonis, Kotryna R, Ieva G, Modesta, Audra, Julius (jis iš Mažeikių) ir dar trys merginos ne skautės, įsėdome į traukinį ir išvažiavome į Panevežį. Išlipus mus jau pasitiko LJD savanoriai su šypsenomis. Mes, nusiteikę puikiai dienai, ėjome prisiregistruoti. Pasidėję daiktus mokykloje, kurioje miegosime, išėjome į miestą pasipuošę uniformomis. Buvo labai smagu, kad mieste sutikome labai daug skautų iš kitų miestų ir organizacijų. Aš pati turėjau proga susipažinti su daugiau skautų. Mieste skubėjome pasirinkti veiklas ir ėjome į šventės atidarymą. Ten buvo sugrotas šventės himnas, per kurį visi 7000 žmonių šoko šokį sukurtą specialiai jam. Buvo labai smagu. Atsėdėję savo valandą su pasirinkta veikla ėjome vieni į mišias, kiti nusipirkti pavalgyti ir šiaip pabūti ramiai ilsėdamiesi. Vėliau visi rinkomės „Cido“ arenoje, kur laukėme koncerto su krikščionišką muziką. Koncertas buvo nuostabus. Visi žmonės šėlo, taip pat ir skautai. Buvo labai smagu, kad mes šitaip visi bendrai atsipalaidavome ir linksminomės. Grįždami į mokyklas visi bendrai dainavo. Daina ir vėl vienijo žmones – Lietuvos jaunimą. Grįžę pavargę nuo dienos įspūdžių kai kurie ėjome miegoti, o kai kurie ėjo groti su mano gitara į antrą mokyklos aukštą arba šiaip dar pasiklabėti su pažįstamais ir nelabai pažįstamais bendraamžiais.

Atsikėlę anksti rytą mes, skautai, važiavome autobusu į „Cido“ areną. Ten pavalgę pusryčius susirinkome visi susikaupę mišioms. Mišios buvo, tiesiog, nuostabios. Bent jau aš, pajutau vyraujančią Kristaus dvasę. Po mišių vėl vyko nuostabus koncertas, per kūrį vėl visi šėlome. Išsišėlę koncerte ir sulaukus uždarymo mes nuėjome iki „Maximos“  ir nusipirkome pavalgyti. Tada vėl važiavome autobusu iki mokyklos ir pasiėmę daiktus ėjome iki traukinių stoties. Pasidalinę šventės įspūdžiais ir džiaugsmu, kad gavome daug dovanų, mes grojome su gitara ir visi smagiai dainavome. Aplinkiniai žmonės ilgai nelaukę prisijungė prie mūsų ir kartu grojo bei dainavo. Taip sulaukėme ir mūsų lauktojo traukinio, kuris greitai nuvežė mus namo. Ten vakare išsiskirstėme kiekvienas sau. Manau, dar ilgai neužmiršiu šių nuostabių dienų, kurios vienija šitiek daug jaunų žmonių.

Sesė Agnė

 

 [ 2010-06-16 ]   Dviračių žygis Šiauliai - Kryžių kalnas – Šiauliai

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Labai gražų, bet ankstyvą rytą, susirinkę, nors ir negausiai, bet puikiai nusiteikę, paruošę dviračius kelionei, išsiruošėm į žygį.

     Na, kelio iki Kryžių kalno šiek tiek yra, tad nedelsėm. Važiavom, važiavom ir dar važiavom, aplankyti savo draugovės kryžiaus. Gerokai pasportavę, (neaišku dėl ko, bet visą kelią lenktyniavom, kuris greičiau atvažiuos) pasiekėm savo kelionės tikslą – Kryžių kalną. Jau įsidienojo ir nors tada buvo dar ankstyvas pavasaris buvo šilta ir labai gražu. Pirmiausia nubėgome iki savojo kryžiaus, jį apžiūrėjome , surašėme ant juostelių savo palinkėjimus ir aprišome jais kryžių. Iš juostelių sudėjome Lietuvos vėliavą.. Pasistiprinę, padūkę apžiūrėjome kryžių kalną, labai džiaugėmės atradę keletą skautiškų kryžių, žinoma ir pasifotografavome, bet visada ateina laikas, kai tenka traukti namų pusėn, tad pasibalnojome dviračius ir vėl važiavome, važiavome ir važiavome (ir žinoma vėl lenktyniaudami, bet vis dar nesuprasdami dėl ko). Pasiekę Šiaulius pagalvojome, jog šį šaunų žygį būtu smagu užbaigti kartu su mūsų trečiuoju broliu – laužu. Tad dar ir prie laužo pasėdėjome, pabendravom, pakepėm skautišką duoną. Taip besėdėdami ir besišnekučiuodami ir vakaro sulaukėm, tad atsisveikinę patraukėm namų pusėn.

      Mano nuomone, dieną praleidom labai šauniai, o tai, kad mūsų buvo nedaug tik leido dar labiau pažinti tuos, su kuriais tą dieną praleidome.

Sesė Kotryna R.

 [ 2010-06-12 ]  Orentasinis žygis „Pažinkime Šiaulius 2“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Ankstų šeštadienio rytą susirinkome visi prie Šalkauskio gimnazijos. Jonis ir Povilas neskubėdami paaiškino mums mūsų užduotį ir išdalinę žemėlapius skubiai pasišalino. Nors mūsų buvo tik 5, aš (Agnė, vilkų skiltininkė), Jogilė, Martynas, Greta (vilkų skiltis), Ąžuolas (kmynų skiltis), tačiau visi buvome puikiai nusiteikę. Po kiek laiko sužinojome, kad atsirado ir kita komandą pavelavelių. Tai Modesta (saulėgrąžų skiltis) ir Eidmantas (kmynų skiltis).
Pravaikšiojom kelias valandas po Šiaulių miesto centrą ir sekėsi mums nekaip, tačiau dėl to nenukabinome nosies, nes buvo labai smagu būti kartu. Kadangi mūsų mažieji vilkiukai greit pavargo ėjome tiesiai prie mūsų laužavietės, pas Jonį ir Povilą. Ten jau sedėjo Modesta ir Eidmantas. Jiems sekėsi puikiai.
Neilgai delsėme ir užsikūrėme laužą. Tada broliai įtempė virves ir paruošė mums trasą. Man buvo labai smagu, kad daugumai vilkiukų labai patiko eiti virve atsiremiant į žemę tik su pagaliu. Dėja nevisi įveikė aukščio baimęir nedabaigė trasos , o kiti net nėjo. Pabaigę trasą virėme makaronus. Pavalgę makaronų su „tušonke“, ėjome žaisti „slepynių“.
Galiausiai visi patenkinti išsiskirstėme namo. Nors mano komandai nelabai sekėsi orentuotis žemėlapyje, bet diena praėjo labai šauniai. Norėčiau tokių dienų, kad būtų daugiau

 [ 2010-05-22 ]  Stovykla „Pabusk“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Į šią stovyklą atvažiavo gan daug žmonių iš visos organizacijos. Šioje stovykloje buvo du nauji ir nematyli dalykai tai yra naujos akmenės draugovės skautai ir svečiai iš „Šaulių“. Dėja skautų iš Šiaulių buvo labai, mažai tik šeši ir tai visi „Kmynai“.
Stovykla vyko Gegužės 21 – 22 dienomis. Programa buvo suskirstyta į dvi dalis, dieninę ir vakarinę. Dieninės programos metu vyko varžybos per kiurias galėjai sušlapti, pabėgioti ir išmokti ką bnors naudinga. Per vakarinę programą vyko pasirodymai, žaidimai ir linksmybės kurios kulminacija tapo daina apie grūdinę kultūrą.

Apie šią stovykla tiek naujai atvykia tiek seni skutai ir ne tik atsiliepė labai gerai.

 [ 2010-04-03 ]  Žygis į Papilę

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Iš Šiaulių išvykome apie 7 valandą ryto. Nuvažiavome į Kuršėnus ir iš ten ėjome į Papilę. Ėjome pagal Ventos upę. Viduryje kelio sustojome išsivirti pavalgyti. Virėme makaronus vandenyj kurį pasėmėme iš Ventos upės. Giešas plastmasėje išvirė mums beržo arbatos, Juonis su Modesta iš kažkokios bobutės šulinio pasėmė geltono vandens. Pavalgę tesme žygį. Į papilę nuėjome Apie 17:30. Tada išvažiavome namo su mikriuku.

 [ 2010-03-15 ]  Žygis į Ventą

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Šeštadienį 8:00 išvažiavome į žygį. Važiavome į ventą, vietoje buvome apie 9-10h. Tada išėjome į žygį. Ėjome toli, toli... Per laukus, vieškelius, bekelias, suartus laukus. Buvo sunku. Ėjome ėjome... Aišku ėjome gana lėtokai ir per aplinkui. Priėję laužavietę sustojome, užsikūrėme lauželį išsiviėm makaronų, pavalgėm, išėjom. Atgal ėjom normaliai vieškeliu. Kažkokie du vaikėzai pusę kelio spardė „Spraito“ bonkę, kitą kelio dalį varžėsi kas toliau numes. Aišku kitas turės paimti. Kai gryžome nusipirkom guminių „Maximos“ cepelinų, juos išvirėm pac Byčių, pavalgėm, važiavom namo. Namuose buvau apie 20-21h.

 [ 2010-03-13 ]  Visuotinis ŽSO narių suvažiavimas

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Kaip ir kiekvienais metais vieną kovo mėnesio šeštadienį skiriame Žemaitijos skautų organizacijos narių visuotiniam suvažiavimui. Tad nieko nelaukdami ir šiais metais visi patraukėme Mažeikių link. Mūsų buvo nei daug, nei mažai – apie 60 J. Mus pasitiko daug gražiai atrodančių skautų ir skaučių, o nuotaika buvo gera tiek organizatorių, tiek dalyvių, manyčiau.
Suvažiavimas prasidėjo kaip visuomet vyriausiojo skautininko kalba, o po to valdybos narių ataskaitomis. Buvo šaunu stebėti, jog per metus buvo nuveikta tikrai nemažai darbelių mūsų organizacijos naudai: tiek užbaigti rašyti nuostatai, tiek pagerėję santykiai su kitomis skautiškomis organizacijomis... taip pat buvo šaunu stebėti besidominčius ir  į diskusijas įsitraukiančius skautus, kurių klausimai priversdavo suklusti ne tik valdybos narius, bet ir jau bepradedantį užsnūsti neaktyvų klausytoją. Po ilgai trukusių ataskaitų, prasidėjo pertrauka, kurios metu turėjome progą užkrimsti savo atsivežtais užkandžiais, išgerti šiltos arbatos ir galiausiai pabendrauti su sesėmis bei broliais. Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta mūsų ateities planams. Beveik visi klausimai, o galbūt net ir visi, taip ir nebuvo išspręsti, o liko atidėti kitiems suvažiavimams. Išsiplėtojančios diskusijos dėl tam tikrų klausimų, leido suprasti, jog sprendimai negali būti priimami per vieną valandą, tam reikia daugiau laiko. O jau ir patys jautėmės ne per geriausiai.
Šis suvažiavimas buvo naudingas kiekvienam skautui. Per jį kiekvienas galėjome suprasti, jog prie mūsų organizacijos kūrimo bei tobulinimo turime prisijungti kiekvienas iš mūsų. O kad stengtis dar turime kur ir parodė šis 2010 metų suvažiavimas.

 [ 2010-03-06 ]  Mokomasis žygis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Sveiki, papasakosiu aš apie br. Airido (ir netik) organizuotą žygį. Tai va, visi susirinko J.Šalkauskio mokykloje. Nežinau kiek mūsų buvo, bet tikrai nemažai. Br. Tomas mums paskaitė apie rikiuotes, kaip reikia jose stovėti, kaip reikia raportuoti ir t.t. Tad išėjome į lauką ir broliai Airidas, Tomas ir Antanas pravedė rikiuotę (daug naujo sužinojom, išmokom). Sugrįžę į mokyklą pasiskirstėme komandomis ir mokinomės naudotis kompasu. Aš asmeniškai nieko nesupratau , bet džiaugiuosi, kad buvo žmonių, kurie suprato. Pasidarėm kelionės korteles ir išžygiavom. „Tikri skautai čia, galbūt ten apsišaukėliai!“- sutikę kitas komandas šaukdavom. Galiausiai nukeliavom į galutinį tašką - Botanikos sodą (Giešo darbovietę), pailsėjom. Pavalgėm makaronų su ,,tušonke’’ ir keliavom atgal į Šalkauskio gimnaziją, pašnekėjom ir išsiskirstėm. Šis žygis man labai patiko, daug naujo sužinojom. Norėčiau, kad tokių žygių būtu daugiau. Tai tiek.

 [ 2010-02-27 ]  Iškyla į Salduvės piliakalnį

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Buvo nyki, tamsi, ir laaabai drėgna žiemos diena. Bet savaitgalis, o tai pakelia nuotaiką. Tad keletas entuziastų (didžiąją dalį sudarė vilkų skiltis ir du pasiklydę kmynai su bebre) patraukė nuo mokyklos miško link. Apsikrovę rogutėmis bei malkomis traukėme per šlapią sniegą, dainuodami skautiškas dainas, kurios ilgai neskambėjo, nes greitai pavargome . Atėjus prie Salduvės piliakalnio, nustebome, nes išvykdome ir daugiau panašių žmonių, kurie ramų šeštadienio rytą su kavos puodeliu iškeitė į pasivažinėjimą rogutėmis. Išbandę visus kalnus, tiek mažus, tiek didelius, šiek tiek užkandę, pradėjome ieškoti vietelės laužui užsikurti. Ilgai nereikėjo ieškoti, patraukėme į savo nuolatinę vietelę. Užsikūrę laužą dar pasimėgavome šilta arbata, pasidžiovėme nuo sniego permirkusias pirštines. Keliese pastatėme sniego senį, keliese jį ir nugriovė... Dar šiek tiek pasėdėję bei pakalbėję, užgesinome laužą ir patraukėme namų link. Ši iškyla buvo paprasta, bet kartu ir labai įdomi, padedanti suprasti, kad net ir nykia dieną galime praleisi ne nykiai.

 [ 2010-02-15 ]  Žygis į Sedą

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Penktadienį vakare apie 18h išvažiavome į žygi. Jis vyko Sedoje, šeštadienį. Pernakvoję pas Virginiją, apie 10h išvažiavome į Sedos mokyklą. Ten mus pasitiko svetingai, surinko 3lt mokestį ir išmokė naudotis komposu, ir nusistatyti azimutą. Po to mus paskirstė į tris grupes. Gavę tik azimutą ir atstumą patys žemėlapyje turėjome surasti punktus pro kuriuos reiks praeiti. Apie 13h išėjome į žygį grupėse. Ėjome apie 2 valandas kai pagaliau susitikome galutiniame taške. Trečioji grupė atsiliko, turbūt todėl, kad juos vedė Byčius. Todėl mes jų nelaukėme ir išskubėjome prie Vasario 16osios pamonklo. Ten nuėję pavalgėme, užsikurėme lauželį, pasišildėme, ir išėjome atgal. Atgal ėjome labai greit ir net neįusėjus kelio atėjo naktis. Grįžę į mokyklą pavalgėme makaronų, pažaidėme žaidimus, papasakojome vieni kitiems žygio įspūdžius, po to išėjome žiūrėti filmo, gerti kakavos ir valgyti sausainius. Sausainiai su kakava buvo tikrai skanūs! Žygis tikrai buvo labai geras ir įdomus.

 [ 2009-12-19 ]  Kmynų žygis į Akmenę

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

2009-12-19 dieną skautai norintys keliauti į žygį (Šiauliai-Akmenė), rinkosi autobusų stotyje.  Deja, daugelis skautų pabūgę šalčio ar tiesiog neturėję laiko, nekeliavo i žygį, tad  mes trise (Aš- Tomas, Giešas ir Jožikas) nesulaukę daugiau norinčių keliauti, žygiavome toliau.
Deja, kelyje pasitaikė kliūčių, kurias greitai įveikėme. Žygiuoti tikrai nebuvo šalta. Žygiuodami susitikome pora žmonių. Kurie stebėjosi tokia kelione. Sustoje miške, užsikūrėme lauželi, pasistiprinome ir traukėme toliau. Keliavome ir gatvėmis ir miško takeliais. Linksmomis nuotaikomis ir su šypsenomis veiduose. Pasiekėme kelionės tikslą.    

 [ 2009-12-12 ]  Plikšių draugovės gimtadienis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

2009 12 11-12 įvyko plinkšių skautu dešimtasis gimtadienis. Tik atvažiavusius mus pasitiko galybė svečių. O po to vyko muzikiniai sveikinimai ir mūsų pačių kepti pyragai. Pasistiprinę kugeliu ir saldumynais, pasigaminę žibintus keliavome tamsiais takeliais, kuriuos apsišvietėme savo ugnelėmis. Sugrįžę įvyko linksmoji dalis. Vyko šokiai, ir loterija-kurie turbūt paliko didžiausią įspūdi. Pavargę po ilgai trukusiu šokių, keliavome pasistiprinti prieš miegą, ir sugulę i savo miegmaišius saldžiai užmigome.  Ryte atsikeliame žvalūs. Pavalgę pusryčius susitvarkėme ir keliavome namo, tačiau mes vėl ir vėl norėsime sugrįžti atgal i plikšius.

 [ 2009-11-21 ]  Šiuolaikinės krikščioniškosios muzikos festivalis „Sielos“ 2009

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Jau tradicija tapusio festivalio „Sielos“, neaplenkėme ir šiais metais. Nepabūgę kiaulių gripo ir visų kitų neaiškių virusų, patraukėme Mažeikių link. Dalyvių kaip niekad mažai: keturi ŽSO iš Šiaulių atstovai: Dovydas, Orinta, Goda ir Renata.

Savo įspūdžiais dalijasi brolis Dovydas ir sesė Orinta:
2009 metų 11 mėn. 21 dieną vykome i šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalį Sielos 2009.Mums buvo labai smagu ir linksma. Per visą šią išvyką nebuvo liūdnų akimirkų, tiesiog mes tikrai džiaugėmės ten nuvykę. Kelionė nebuvo nuobodi, nors kelias buvo ne trumpas. Per šią išvyką labiau susibendravome su seserimis Goda ir Renata. Mes tikrai nesigailime ten vykę.

 [ 2009-11-15 ]  Oficialusis būstinės atidarymas

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Oficialusis būstinės atidarymas

2009-11-14 - 15  dienomis Mažeikiuose įvyko būstinės atidarymas, kuriame
mus pasitiko daug broliu ir sesių. Tada vyko oficiali oji dalis, buvo perkirptas
kaspinas, įteiktos dovanos, nenutilo geri žodžiai ir pasveikinimai. Po oficialiosios
dalies vyko linksmavakaris, per kuri visi buvo pasipuošę kaip hipiai.
Po to mūsų laukė daug vaišių, žaidimų ir filmų. Visų nuotaikos buvo labai
geros. Smagiai praleidę laiką skautai vakare keliavo namo, o kurie norėjo dar pabuvoti
pasiliko nakvoti. ryte atsikėlėme labai žvalūs, tačiau alkani. Todėl papusryčiavome,
o po to tvarkėmės, dar šiek tiek pabendravę visi linksmai keliavome namo,
parsivežėme daug geros nuotaikos, ir prisiminimu :)

                      Tomas (Kmynų skiltis)

 [ 2009-10-30 ]  Pirmoji mūsų visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės


2009. Spalio 30

Pirmoji mūsų visuotinė sueiga.

                      Spalio 30-oji. Apturime pirmąją ir pačią linksmiausią visuotinę sueigą. Susirinkome gausokai – virš 30-ties. Labai šaunu! „Senoliai“ pamatė ir nemažai daug naujų veidų.
Pradėjome sueigą kaip visuomet – švilpuku, rikiuote ir draugininkės „kalba“. Paminėsiu – mūsų draugovė turi vilkiukų! Grįžę į savo vietas ir jau apturėję geresnes nuotaikas pradėjome žaisti susipažinimo žaidimus. Linksmiau kai žmogų pažįsti, nors geriau susipažinti ir su tuo, kurį pažįsti. Viskas tik į gerą. Žaidėm ir šiaip žaidimus, ir gerai leidom laiką. Keli „veidai“ aptarinėjo visiems, ką jie veikė prieš sueigą. Mat turėjome net 3 pasenusius žmones (jubiliatus). Tai buvo Giešas, Audra ir Petras. Žiūrėjome filmuką apie Lordą- skautų įkūrėją Baden Powell‘į ir jo žmoną. Taip pat matėme ir nuotraukas, bet filmuotą medžiagą iš „šventusių šventę“ užduočių. Sueigą pabaigėme torto gabalėliu ir kaip visad – rikiuote.
Manau kaip pirmoji sueiga buvo labai nebloga.

 

                                                                                                            s. Alvigita.

 [ 2009-10-29 ]  „Cepelinų balius“ pas Kotryną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Vieną dieną susėdę nusprendėme , kad norime visi susirinkę kur nors  linksmai pabūti.
Tad, vieną labai gražų rudens atostogų vakarą susirinkome pas mane (Kotryną). Mūsų susirinko nemažai , bet šiaip taip tilpome į kambarį, kol įsitaisėme vyravo šurmulys , bet vakarui įsibėgėjus visi ėme linksmai bendrauti, vieni žaidė žaidimus , kiti kalbėjosi, du broliai Povilas ir Airidas gamino pudingą , dar kiti būrėsi kauliukais . Visi buvo užsiemę , bet laimingi.
Vakaro kulminacija – cepelinai, kuriuos su mūsų pagalba mums išvirė mano mama. Tikiuosi skaniai pavalgėme . Atsidėkodami sudainavome kelias dainas , labai smagiai pabendravome.  Kas keisčiausia, kad bendravome visą naktį , iki pat ryto ir tai supratome tik tada kai laikrodis išmušė 07:00 ryto, žinoma niekas apie miegą pas mane jau nebegalvojo, nes buvo išaušusi nauja diena, tad visi atsistojo ir išėjo miegoti į savo namus...
Miegoti neteko ilgai ,  po keleto valandų mes vėl susirinkome , nes turėjome visuotinę sueigą , tai visi miegantys , gerokai ištinę dalyvavome sueigoje , bet nei vienas dėl to nebuvo nelaimingas ir laikas prabėgo labai linksmai, net miego nebesinorėjo .
Man tos kelios atostogų dienos prabėgo labai smagiai ir paliko neišdildomą įspūdį .

 [ 2009-10-24 ]  Kmynų silties iškyla

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Kmynų išvyka (2009 spalio 24d)

Šeštadienį 8val. ryte susiruošėme į žygį. Ėjome į Salduvę. Pakeliui sutikome kliūčių. Turėjome pastatyti tiltelį, kad galėtumėme pereiti per upelį. Paskui pasiskirstėme grupelėmis po tris ir kūrėme po lauželį. Maždaug 10val priėjome savo kelionės tikslą. Ten užsikūrėme laužą. Visi pasiskirstėme darbais. Vieni rinko malkas, kiti parošinėjo laužavietę, treti buvo atsakingi už maisto virimą, ketvirti turėjo visus linksminti. Ten prabuvome iki 17:30 tada susiruošėme eiti namo.

Povilas

 [ 2009-09-06 ]  VII Piligriminis žygis: Kryžių kalnas – Šiluva

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

VII Piligriminis žygis:
Kryžių kalnas – Šiluva (2009 rugsėjo 4-6d.)

 

Štai ir vėl, tik prasidėjus mokslo metams jaunieji piligrimai išsiruošia į žygį ‚‚Kryžių kalnas – Šiluva“. Žinoma, prie jų prisijungiame ir mes, šaunieji skautukai J . Gal mūsų ir nedaug, bet tiesa ta, kad su gausia piligrimų minia mes tikrai nesusiliejame J  . o taip, šis žygis nėra lengvas pasivaikščiojimas, bet mes, skautai, kaip visad nestokojome geros nuotaikos, taigi ir ėjosi lengviau J. Giedant, žaidžiant, linksmai plepant, kartais ir draugiškai pašiepiant vieniems kitus žygiuoti ne taip sunku. O ypač kai šviečia saulė, kuri šiemet, deja, mūsų per daug nepamylėjo J Antrą ir trečią žygio dieną teko „šiek tiek“ sušlapti, nes lijo kaip iš kibiro. Žinoma, lietus nėra pats didžiausias malonumas, o ir daiktai šlapi. Ačiū Dievui miegmaišiai, regis, visų liko sausi, tad bent naktį nesušalome. ( nors kur čia sušalsi, kai palapinėje miega virš 10 žmonių, o dar visi pietums žirnių privalgę :D ) Gretimose palapinėse gyveno ne patys pamaldžiausi piligrimai, bet ką padarysi, skautai – kantrūs žmonės.
Taigi, Šiluvą pasiekėme anaiptol ne pačios geriausios formos, bet tikrai pačios geriausios nuotaikos. Kiaurai šlapi, pavargę, bet laimingi, nes pagaliau pasiekėme savo tikslą mes dar turėjome jėgų palakstyti ir pasitaškyti balose. Šiluvoje išklausėme šv. Mišias, atsisveikinome ir judėjome namų link. Na dar prieš tai žinoma užsukome į parduotuvę!! ŠVARI mašina, ne patys švariausi skautukai, batonas ir šokoladinis kremas – tai tikriausiai pati nuostabiausia vieta žygio aptarimui.
Dabar, vėl laukiam kito rugsėjo, tikimės, kad jau VIII-ajame piligriminiame žygyje ŽSO atstovų bus dar daugiau, o žygis bus dar kupinesnis nuotykių J

 

 

Sesė Goda.

 [ 2009-08-26 ]  IV žygis į Pakutuvėnus

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

IV žygis į Pakutuvėnus (2009 rugpjūčio 21-25)

O mes žygiavom, žygiavom, žygiavom,
Žygiuodami dainavom, dainavom, dainavom,
Kad mūsų žygis šauniausias iš visų... J

Šie žodžiai atspindi tikrą tiesą. Kaip nekeista, šis žygis kasmet vis daugiau pritraukia smalsiųjų skautukų. Tai ir šiais metais mūsų keliauninkų buvo apie 30.
Per visą žygio istorija, pirmąkart šiais metais įvyko keletas netikėtumų: tai gražaus oro buvimas (be lietaus), taip pat klipatų gausumas. Tikriausiai karšta diena, bloga avalynė privertė daugumą pasirinkti kelionę i Pakutuvėnus br. Valdemaro arba Jožiko vairuojamu transportu. Na ir mūsų med. Sesutei Eglei taip pat buvo nemaža darbo, lopant mūsų pūslėtas kojytes.
Šis žygis išties buvo vienas iš įsimintiniausių. Ne vien dėl nuostabių žmonių, kurie suteikdavo mums galimybę išsivirti šiltą bei sočią vakarienę, ne vien dėl pūslėtų kojų skaičiaus, bet ir dėl pirmųjų skautiškų vestuvių J. Taip, buvo daug juoko... taip pat, mes nepamiršome ir savo žygio „tikslo“ – futbolo... Žaidė, griuvo, bėgo. Ko gi daugiau reikia...
Šis žygis buvo šauni patirtis kiekvienam skautukui, taip pat šauni galimybė pažinti vienas kitą geriau...

Daugiau informacijos bei dalyvių atsiliepimų apie šį žygį galite rasti žygio knygoje.

Sesė Renata

 [ 2009-08-15 ]  ŽSO stovykla „Aplink pasauli“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

ŽSO stovykla „Aplink pasauli“ 2009 08 9-15

Kelionės aplink pasaulį pradžia...
Gražus bei saulėtas rytas...
Atvažiuojančios pilnutėlės mašinos...
Išvažiuojančios pustuščios...
Registracija...
Skirtstymąsis į skiltis...
Palapinių statymasis...
Atidarymo rikuotė...
Krikštynos...
Gaublio, žemėlapio, kompaso gaminimas...
Tuškenimąsis užtvankoje...
Džiaugsmas... juokas...
Pastovyklių statymas...
Prakaito liejimas...
Skanus, jėgų suteikiantis maistas...
Dainos ir giesmės...
Pamaldos...
Ramybė... susikaupimas...
Mankštelės...
Traiškanotos akys...
Didžiules eilės prie nuostabiausiųjų namelių...
Kareiviai ir jų trasa...
Savigynos mokinimasis...
Pirmasis lietus...
Pirmieji peršlapę batai bei kojinės...
Galiausiai peršlapusios palapinės...
Paskutiniai sausi rūbai...
Koncertas Renavo dvare...
Miegantys jaunesnieji skautai...
Daugybė atsiskleidusių talentų...
Šaunūs kandidatų į skautus ir vyčius pasirodymai...
Talka Renavo dvare...
Skautoramos...
Vėliavos pagrobimas...
Naktinis žygis...
Ilgas ir saldus po jo miegas...
Futbolas per LIETŲ...
Nešvarus bei slidinėjantys purvuose žaidėjai...
LUNO parkas...
Pamišę atrakciono parko vedėjai...
Siaubo kambarys, jumping guma...
Svarbiausia saugumas...
Laužai...
Šiluma... bendrystė...
Šokiai - pokiai su „Saulės“ kolektyvu iš Šiaulių...
Tinginys su kakava...
Atsisveikinimo rytas...
Visa tai ir dar daugiau matėme bei patyrėme šioje stovykloje.                  Sese Renata

 [ 2009-07-27 ]  Patyriminė vadovų stovykla „Tundra 2009“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

2009. Tundra. (Patyriminė vadovų stovykla)

  Labiausiai kankino klausimai: „Kas bus? Ar bus labai sunku? Ar aš ištversiu?“. Prigąsdinti bet savim tikintys, mes gulėjome ant šaltos žolės ir laukėme. Laukėme nežinomybės... Daug įvairių žmonių, daug minčių. Kažkurie sukaustyti baimės tylėjo, kiti bandė išsišnekėti ir pasidalinti patarimais kol dar nevėlu. Treti miegojo: taupė savo jėgas, kaip mes sakėme, „ didžiajam  išbandymui“ .
Ir štai prasidėjo. Taip mes pradėjom nykti: po du, dar po du, vis mažėjom, mažėjom, kol ant žolės liko gulėti paskutiniai žmogeliukai. Girdėjosi tik Giešo ir Valdemaro rėkimas. Paskutinė likusi grupelė iš to jaudulio nebežinojo ką daryti. Ar siūlytis eiti patiems, ar dar palaukti ir pažiūrėti kas bus. Mano reakcija buvo įdomi. Važiuodama į Tundrą galvojau, jog visą laiką tirtėsiu iš baimės. Tuo momentu, kai jau buvau stovykloje, to kažkodėl norėjosi. Norėjau eiti ten pirma, išgirsti Giešo rėkimą, gauti malką, kažką daryti, bėgti, rėkti, statyti, norėjosi kažko neįtikėtino. Daug dalykų nepamenu. Nepamenu, kaip mus paskirstė į skiltis. Nepamenu pirmosios stovyklos atidarymo rikiuotės. Net tiksliai nepamenu, kokiomis dienomis kokie įvykiai buvo. Diena ir naktis susimaišė. Pirmoji diena (ar naktis) buvo nuobodoka. Jei nebūtų tos kulminacijos, kai miegojome, tai gaisro, pradžia būtų buvusi labai nuobodi. Skilties bendravimas buvo tik iš reikalo, kad pasistatytumėme pastovyklę, ir tai nebuvo labai šaunu, nebuvo gera pradžia skilčiai formuoti, ir susibendrauti- o to tikrai reikėjo .Juokingiausia buvo tai, kad pirmą dieną statytą pastovyklę dar bandėme pabaigti iki pat stovyklos pabaigos, o kai jau viskas buvo beveik idealu, turėjome viską sugriauti.
Stovyklos pabaigoje pamėgau Arvydo švilpukus. Jie reiškė kažką naujo, gero arba kaip tik blogo, bet naujienos, tai buvo tai, kuo aš gėrėjausi tą savaitę. Dažnai jaučiausi hyperaktyvi. Buvo  keista, nes visi pavargę, jau vos paeidami norėdavo stoti, o aš norėjau judėti toliau, toliau, eiti dar kartą. Aišku, šitas hiperaktyvumas buvo ne visą laiką. Sunkiausia buvo antrąją dieną. Kažkur į Palangą išskridusi buvo mano nuotaika ir entuziazmas. Nepamenu ar gavau kiaušinį tą dieną, bet jis man tikrai kėlė nerimą. Bet man pasisekė. Eidama į žygį, prisirišau puoduką prie savęs, į vidų įsidėjau maišelį, į jo vidų suvyniojusi kiaušinį. Žygyje kiaušinis iškrito. Pastebėjau tai tik po kurio laiko. Mano laimei, Arvydas, kai grįžome iš žygio, leido kiaušinius padėti į vietą.. Buvo tikrai nuostabu. Nereikėjo bijoti jo sutraiškyti. Nebereikėjo bijoti 10ties kiaušinių. Ir vėl vakare jaučiausi hyperaktyvi. Bet vis tiek, kad ir kiaušinių nebebuvo, reikėjo tylėti. Tundra mane išmokė, kad ir tyla gali būti daug naudingesnė už žodžius. Kad žodžiai turi būti gražesni už tylą.
Dar pamenu, kai ruošdavome valgį ir su sesėmis pasakodavome viena kitai apie savo močiutes, kurios gamina tik manų košę. Tas laisvas laikas, pašnekesiai tikrai padėdavo.
Mano manymu, trūko refleksijų vien skilčiai. Visa skiltis tiesiog tryško noru išsikalbėti, pasakyti ką jaučia tarpusavyje, ne visiems matant ir girdint. Deja, tam nebuvo laiko.
Daug dalykų dabar, kai pagalvoju, galėčiau ten pakeisti. Ne vien savo elgsenoje, tarkim skiltyje, ar kai kuriose situacijose. Bet tam ir buvo Tundra. Kad įgytum patirties ir suvokimo.
Labai miela prisiminti, kaip visi vadovai ir stovyklos nariai gulėjome prie trijų kryžių ir siuntėme ratu vieną sausainį. Motyvacija: Kas suvalgys paskutinį gabalėlį sausainio, darys 100000 pritūpimų. Didžiavausi šita savo idėja, nes ji visiems pakėlė nuotaiką. Deja, nei vienas nepamena kas suvalgė paskutinį kąsnį. :D
Buvo valandų, kai nenorėjau nieko. Šlapia, sušalusi, pavargusi jaučiausi, bet nepasidaviau niūrioms mintims. Neleidau lietui gadinti visos stovyklos. Buvo valandos, kai jaučiausi kaip nuobodžioje pamokoje. Užuot pamenu, kad didžiausią šypseną tą savaitę išspaudė mums užmigdyti paleista lopšinė. Parodijų šou tesėsi. :D nuotaika vėl buvo pataisyta.
Dabar, pagalvojus apie Tundrą, vien geri atsiminimai. Žinau, kad šita stovykla man padėjo daug ką suvokti ir sužinoti. Naudojuosi patirtim dabar ne vien skautaujant, bet ir gyvenime. Jei dabar lieptų atsukt laiką atgal, tikrai važiuočiau į Tundrą. Daug ką keisčiau, bandyčiau elgtis kitaip, o gal net specialiai priešingai, pažiūrėti, kaip reikia elgtis ir kas būna visokiose situacijose.
Esu visiems labai dėkinga, už tokią stovyklą.
Už tai, kad ir kaip mes būtumėm nusikaltę,  visi mums vis dėl to padėdavot.
Esu labai dėkinga už tai kad jūs esat, už viską.
Už tai kad suteikėt mano gyvenimui daug naujų spalvų.

                        Sese Audra

 [ 2009-07-19 ]  Jaunesniųjų skautų stovykla „SkautAuk“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Jaunesniųjų skautų stovykla „SkautAuk“ 2009m. liepos 17-19d.

2009 metų vasara skautišku požiūriu buvo labai turtinga savo stovyklomisJ. Viena iš jų buvo organizuojama mūsų jaunesniesiems skautukams.
Kas gali būti gražiau, kai vienoje vietoje, maždaug 30 skautukų... Tikriausiai visiems susidaro vienas vaizdas: triukšmas, klyksmas, juokas. Taip, to tikrai netrūko... Bet buvo didžiulis džiaugsmas matyti mūsų skautukų laimingus ir nuotykių ištroškusius veidus.
Tris dienas praleidome visi kartu. Per tris dienas sugebėjome tiek prisijuokti, pasimokyti ir kitus pamokyti, taip pat tiek daug naujų nuotykių parsivežti į namus. Galiausiai lieka tik laukti kitų metų, kitų metų vasaros stovyklų ir džiaugtis šios vasaros prisiminimais.

Sesė Renata

 [ 2009-05-26 ]  Skautiškas gramofonas

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

SKAUTIŠKAS GRAMOFONAS

 

2009 metų gegužės 25 – 26  dienomis Sedos miestelio gimnazijoje grojo „Skautiškas Gramofonas“.
Ryte atvykę į Sedą  ir nukeliavę į Sedos gimnaziją pamatėme daugybę žmonių, ne šiaip žmonių, o skautų: laimingų, draugiškų ir norinčių kuo greičiau su tavim susipažinti... Aš skautauju dar labai neilgai, bet supratau kokie nuostabūs ir draugiški yra skautai. „Skautiškas Gramofonas“ buvo pirmasis renginys kuriame aš dalyvavau, susipažinau su daugybe didelių ir mažų skautų ir nepaisant amžiaus skirtumų jie visi sutarė puikiai... J
Užsiregistravę ir susipažinę visi dalyvavome rikiuotėje, po kurios visi pasiskirstėme grupelėmis ir iškeliavome daryti „Gerojo darbelio“. Buvo labai smagu, mes ėjome į slaugos namus, bendravome su seneliais, dainavome, papasakojome jiems kas yra skautai. Po „Gerojo darbelio“ dalyvavome Šv. Mišiose, po jų bėgome į mokyklą nes buvome gerokai sušalę ir jau labai norėjome atsigerti karštos arbatos. Pasibaigus pirmajai skautiškai vakarienei prasidėjo linksmybės - prasidėjo „Skautiškas Gramofonas“.  Renginį vedė broliai Andrius ir Antanas,  pradėję žodžiais: „ Kur eina Antanas su Andriuku...“ J  Visi pasirodė puikiai. Vieni deklamavo, kiti dainavo ir net demonstravo „Ekologiškų drabužių“ kolekciją. Pasibaigus renginiui žiūrėjome filmą, pasibaigus filmui visi turėjo eiti miegoti, bet kaip visada atsiranda tų kurie miego nenori, J tad ramiai  susėdę pakalbėjome, pažaidėme... Rytas buvo ganėtinai sunkus, nes miegojome mažai, bet tarp tokios gausybės žmonių buvo sunku nesišypsoti, tad smagiai papusryčiavome ir antrąjį kartą stojome rikiuotėn. Visi atsisveikinome ir pažadėję kad butinai dar susitiksime iškeliavome namo...
Buvo tikrai labai smagu, namo visi grįžome kupini įspūdžių, geros nuotaikos ir tikrai dar ilgai apie tai kalbėjome.  

 

                                                                                   Sesė Kotryna

 [ 2009-05-03 ]  Tarptautinis Taize susitikimas Vilniuje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Tarptautinis Taize susitikimas Vilniuje (2009 gegužės 1-3 dienomis)

Globok, Dieve, mus, tikime tavim,
Tu rodai kelius mums į laisvę...

Šie giesmės žodžiai dar ilgai turėtų skambėti piligrimų galvoje... Keliems mūsų organizacijos nariams teko tokia galimybė, tik gal kitaip, išgyventi pasitikėjimo piligrimystę – savanoriaujant. Per šias tris dienas ir dar prieš tai dvi (savanoriams reikėjo atvažiuoti anksčiau) mes bendravome ne tik tarpusavyje ir su Dievu, bet ir gautomis dovanomis dalijomės su mus priimančiais žmonėmis, su Vilniaus gyventojais ir miesto svečiais.
Kai kuriems iš mūsų tai buvo pirmas kartas, kai buvome Taize bendruomenėje. Viskas buvo nauja: tiek pamaldos, tiek visi užsiėmimai, tvarka... Buvo šaunu matyti daugybę žmonių, susirinkusių iš kitų  miestų, šalių, atvykusių čia su įvairiais tikslais: pabūti kartu, kartu šlovinti Viešpatį, džiaugtis kasdieniais dalykais, svetingumu.
Dar ilgai neužmiršiu mūsų maisto darbo grupelės bendrumo, vėluojančių bandelių, didelio žmonių srauto, besibraunančio prie maisto, grupelės vadovo dainuojamų dainų, karštos saulės, gulėjimo ant pievelės, mus svetingai priėmusios šeimos rūpinimosi, giesmių, pamaldų, šaltų bažnyčios grindų, draugiškų svetimšalių, gatvės muzikos dienos ir visko kito, ką sunku įvardyti keliais žodžiais...

Sesė Renata

 [ 2009-04-26 ]  Jurginių stovykla

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Jurginių stovykla (2009 balandžio 25-26d.)

Šia stovyklėlę suorganizavo mūsų brolis Andrius Byčius. Neaišku kaip gimė jam tokia idėja, bet ši stovykla išsiskyrė savo paprastumu ir gera nuotaika. Ji vyko, kaip ir visos didžiosios mūsų organizacijos vasaros stovyklos, Renave.  Mūsų draugovės nariai nežadėjo važiuoti į šią stovyklėlę dėl tam tikrų asmeninių priežasčių ar šiaip keleto nepatogumų. Bet paskutinę akimirką paaiškėjo, kad iškilo keletas problemų dėl vadovų stygiaus. Todėl nieko nelaukdami, per valandą susikrovę kuprines, patraukėme į Mažeikių pusę. Mūsų draugovę atstovavo mažuma: Antanas, Juonis, Laima, Renata.
Šeštadienio rytą stovyklavietę prisipildė skautišku juoku, entuziastiškumu, gera nuotaika. Dalyvių buvo nei daug, nei mažai, apie 50.  Kaip ir visos skautiškos stovyklos, taip ir ši buvo atidaryta iškilminga rikiuote. Po jos prasidėjo orientacinis žygis, trukęs maždaug 4 valandas. Jo metu skautai, iš anksto pasiskirstę į komandas, turėjo puikią galimybę išmėginti savo jėgas pjaudami malkas, persikeldami per upę, šaudydami į taikinį, begamindami laužavietę, maisto gamybai, prisimindami skautišką istoriją ir t.t  Buvo šaunus laiko praleidimas, kuriuo metu skautai galėjo vienas kitą geriau pažinti, išmokti atlikinėti užduotis kaip tikra komanda. Po šio orientacinio, skautams buvo duotas laisvas laikas, kurio metu galėjai skautus išvysti bežaidžiančius įvairius žaidimus, besigaminančius maistą, grojančius gitara, dainuojančius ar dar ir toliau persikėlinėjančius per upę. Buvo šaunu tai, kad nebuvo matyti nei vieno nieko neveikiančio. Kiekvienas džiaugėsi galėdamas bendrauti...
Vakare, kaip ir kiekvienoje normalioje skautiškoje stovykloje, buvo laužas su vakaro programa. Jos tema - „Pavasarinis pokštas“. Šio vakaro metu, galėjai išvysti daug linksmų ir kūrybiškų prisistatymų, pasirodymų. Pabuvę kartu, ėjome pasmaguriauti naktipiečiais: kakava ir sausainiais. Pasotinę savo skrandukus ir pasveikinę brolį Kiprą su gimtadieniu visi patraukėme savo keliais. Kas miegot, kas toliau rymoti prie laužo. Naktis buvo šilta. Kiek girdėjau, tai niekas nesiskundė nušalusiomis kojomis ar nosimis. Pabudę ryte, papusryčiavę ir susitvarkę stovyklavietę, pajudėjome link namų.
Tai buvo paprasta, bet daug nuoširdaus džiaugsmo ir juoko padovanojusi stovykla. Dar ilgai neužmiršime stovyklos perliukų, pokštų, kuriuos suprasime tik ten dalyvavę žmonės, taip pat nepamiršime ir mėlynųjų Antano svogūnų... J taip, tai buvo tikrai šauni stovykla.

 

Sesė Renata

 [ 2009-04-17 ]  Medelių sodinimas ŠU botanikos sode

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Medelių sodinimas ŠU botanikos sode (2009m. balandžio 17d.)

Kaip ir daugelis Šiaulių miesto organizacijų, bendruomenių mūsų draugovės skautai panoro prisidėti prie ŠU botanikos sodo organizuojamos pavasarinės medelių sodinimo talkos.
Iš didelio būrio draugovės skautų susirinkome tik mes: s. Dovilė, s. Drugelis, s. Jurgita, s. Alvigita.
Turbūt reiktų paminėti esminį dalyką, tai buvo ne tik medelio pasodinimas, bet visų pirma jo išrovimas, tiksliau iškasimas, duobės „iškapojimas“ žemių prisikasimas ir atsivežimas, o tik tada pasodinimas. Daug sesutės savo prakaito išliejo ir raumenis užsimankštino. Išsirinko mažą ąžuoliuką, kurio šaknys tikrai nemažos pasirodė ir teko ne 5 minutes paplušėti jį iškasant, kol s. Dovilė ir s. Jurgita sodinuką galėjo garbingai „įsodinti“ į karutį ir nuridenti į tuo metu s. Drugelio ir s. Alvigitos paruoštą duobę. O jau tuomet atėjo br. Giešas ir pravedė medelio sodinimo instruktažą. Ir štai nuo šiol ŠU botanikos sode žaliuoja ŽSO Šiaulių Šv. Jurgio draugovės ąžuoliukas.

Pat. sk. s. Jurgita

 [ 2009-04-15 ]  Šiaulių Jaunimo Centro talka

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Šiaulių Jaunimo Centro talka (2009 balandžio 15)

Neseniai mūsų organizacija užmezgė santykius su Šiaulių jaunimo centru. Tokie tarpusavio santykiai kiekvienai organizacijai duoda tiek abipusės naudos, tiek tam tikros atsakomybės. Mūsų organizacijai jau teko du kartus sudalyvauti talkoje. Pirmosios talkos metu jaunimas iš įvairių organizacijų susirinkę tvarkė patalpas, valė dulkes... Mūsų organizaciją atstovavusių asmenų nebuvo labai daug, bet tai nesutrukdė mums šauniai praleisti laiko ar šiaip iš širdies padirbėti (taip, brolis Antanas sugebėjo, betampydamas baldus, papuošti savo rankas pūslėmis)J.
Antroji talka buvo artimesnė pavasario temai. Taip, tai šiukšlių rinkimas. Kaip visi žinome, jų ypač padaugėja po per ilgai užsitęsusios žiemos. Susirinkę prie viešbučio patraukėme link Šiaulių geto, kuriame ir turėjome rinkti šiukšles. Buvo susirinkę nemažai jaunimo, kurie jau buvo pradėję savo darbą.  Mūsų draugovės nariai nepasižymi ypatingu punktualumuJ. Nieko nelaukdami kibome į darbą.  Buvo gražus, saulėtas vakaras su pilnais šiukšlių maišais. Pririnkę nemažai maišų, visi išsiskirstėme namo. Po tokios talkos supranti, kiek daug keistų ir nesuprantamų dalykų galima pamatyti, berenkant šiukšles, ir ,žinoma, dažnai pasipiktini , nesuprasdamas žmogaus apsileidimo.

Sesė Renata

 [ 2009-04-06 ]  Juonio žygis žygelis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Juonio žygis žygelis (2009m. balandžio 6d.)

Balandžio 6 d. įvyko mažas orientacinis „Žygelis“ po Šiaulių miestą. Visi pradėjo rinktis apie 8 val. (tie visi buvo 5 žmonės be organizatoriaus). Žygis prasidėjo apie 9 val. kai visi buvo susirinkę ir ordinates išdalintos. Žygio dalyviai visus 8 punktus surado ir aplankė per 8~9 valandas . Vėliau nuo sutarto taško keliavome prie Salduvės kalno kur vyko mamyčių šventė. Ten mes užsikūrėm laužą pasidarėm valgyt ir viską sutvarkę apie 8 val. išsiskirstėme.
Po žygio iš dalyvių susilaukiau  gerų atsiliepimų, bet  dėl savo nepatyrimo susirinko nedaug žmonių, nes per vėlai pranešiau informacija, bet asmeniškai patiko ir tikiuosi kad kitas žygis praeis dar geriau.

 

 

                                                                                                                    Jonas Valuckis

 [ 2009-03-07 ]  Visuotinis Žemaitijos Skautų Organizacijos suvažiavimas

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Visuotinis Žemaitijos Skautų Organizacijos suvažiavimas

      2009 metų kovo 7 dieną Mažeikiuose visuotinio suvažiavimo metu vyko naujos valdybos rinkimai.
Kaip visiems žinoma, mūsų organizacijoje valdyba keičiasi kas keturis metus. Šie metai buvo ketvirtieji, kai senoji valdyba turėjo užleisti savo vietą naujiems ir šviežiems protams.
Susirinkimas prasidėjo kandidatų, į valdybos tam tikrus postus, prisistatymu, savo kandidatūros iškėlimu. Tuo metu eiliniai skautai galėjo išvysti visus galimus variantus ir susidaryti apie juos nuomonę. Dar po pertraukėlės visi skautai galėjo balsuoti už, jų nuomone, geriausiai į valdybą tinkančius asmenis.  Po balsavimo, susumavus visus balsus, rezultatai buvo ir yra tokie:

  1. Vyr. skautinikas- Andrius Byčius;
  2. Vyr. skautininko pavaduotoja- Laima Ramanauskaitė;
  3. k
  4. k
  5. k
  6. k

 

Belieka tik džiaugtis, kad mūsų organizacijoje yra tokių žmonių, kuriais galime pasitikėti ir patikėti jiems tikrai nelengvą ir atsakingą „darbą“. Tokia valdybos narių kaita duoda daug pliusų. Kartu su naujais žmonėmis yra įnešama ir naujų minčių, idėjų, daug permainingų vėjų, kurie padeda išjudinti užmigusiuosius. Tikėkimės, kad tokie vėjai (bet tikrai ne audros) aplankys ir mūsų organizaciją.

Sesė Renata

 [ 2009-01-18 ]  LS sporto olimpiada

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

LS sporto olimpiada (2009m. sausio 17-18d.)

Tai tradicija tapęs Lietuvos skautų organizuojamas žiemos renginys, kurio metų visi turi puikią progą prajudinti savo senus ir nuo žiemos pailsusius kaulelius. Taip, tai sporto olimpiada. Primenu, tai ne šiaip eilinė sporto olimpiada, tai SKAUTŲ sporto olimpiada. Joje neapsieinama paprastomis, eilinėmis ir jau visiems nusibodusiomis užduotimis ar žaidimais. Galime visi sutikti, kad išradingumo bei kūrybiškumo skautams niekad nestigo ir tikriausiai niekad nepristigs.
Jau antrus metus mūsų organizacijos nariai dalyvauja šiame renginyje. Šiais metais mūsų buvo nei daug, nei mažai, apie 10. Renginys prasidėjo rikiuote Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Po jos pasiskirstę į komandas, lakstėme po miestą, ieškodami tam tikrų punktų ir atlikinėdami įvairias užduotis. Išalkę ir sušalę grįžome atgal, kur mūsų laukė kita renginio dalis – estafetės. Taip, juoko tikrai netrūko. Linksma buvo stebėti susirūpinusius komandų narius, kai vienas iš jų atlikinėjantis užduotį, užkliūna, pameta kamuolį ar šiaip velkasiJ. Po estafečių visi galėjo išmėginti savo jėgas, žaisdami netradicinį kvadratą, krepšinį, tinklinį... Taip ir bėgo dienelė pilna juoko, azarto ir prakaito. Galiausiai atėjo vakaras, kurio metu sesės ir broliai galėjo ramiai susėsti ir pailsėti, taip pat pasirodyti ir parodyti savo kūrybiškumą. Vakaro tema buvo „5“. Buvo galima išvysti įvairiausių pasirodymų...
Šis renginys - tai puiki proga, pažinti vienas kitą, užmegzti naujas pažintis, šauniai praleisti savaitgalį skautų būryje, besidalinant gera nuotaika, juoku ir plačia šypsena.

Sesė Renata

 [ 2008-12-28 ]  Linksmavakaris „Kalėdos džiunglėse“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Linksmavakaris „Kalėdos džiunglėse“ (2008 gruodžio 27-28d.)

 

Kaip ir kiekvienais metais, skautai negali praleisti puikios progos pabūti ir pašėlti, jau tradicija tapusiame linksmavakaryje. Šiais metais jis vyko Šiaulių mieste. Ši tema – džiunglės, parinkta ne šiaip sau. Kaip visi žinome, džiunglėse užaugusio Mauglio istorija labai siejama su skautišku gyvenimu gaujoje. (Dar prieš pradedant organizuoti visą renginį, galvoje jau piešėme būsimas džiugliškas dekoracijas, tokias kaip: palmės, pakabinti bananai su besimėtančiais mandarinais. Pradžia graži...)
Tai buvo tikrai neeilinis ir nemažas renginys. Susirinko maždaug 60 skautų iš Mažeikių, Ventos, Sedos, Plinkšių ir, žinoma, Šiaulių draugovių. Taip pat turėjome svečių iš LS. Kaip ir daugelis kitų skautiškų renginių, jis prasidėjo rikiuote, po kurios visi skautai pasiskirstę į kelias grupes išbėgo į miestą, ieškoti tam tikrų punktų kaip paštas, traukinių stotis, turgus, kapinės, Talkšos ežeras, miškas, vaistinė... (Mat, jie visi buvo nukritę į negyvenamą salą, kurioje turėjo susirasti tam tikrų gyvybiškai reikalingų daiktų, norint išsaugoti savo gyvybę). Šią trumpą pažintinę kelionę po miestą užbaigėme Salduvės parke, kuriame užsikūrėme laužą, pažaidėme kelis žaidimus ir sudainavome kelias skautiškas dainas... Po visko traukėme atgal į Stasio Šalkauskio mokyklą, kurioje mūsų laukė, sesės Dovilės ir jos komandos paruošta, vakarienė. Buvo malonu pastiprinti savo išalkusius skrandukus.
Linksmiausia buvo dar tik prieš akis. Vakaro programa: dvi prieš visus besistaipančios ir pasišiaušusios vedėjos (beždžionėlės)J, daugybė žaidimų, dainų, komandinių kūrybinių užduočių, noriai visur dalyvaujantys skautai, nerimstantis juokas, trykštantis džiaugsmas... Ko dar galima norėti??? Bet visi geri dalykai kada nors baigiasi. Po vakaronės visi susirinkome į miegojimo vietą, kurioje visi pasiskirstę į grupeles užsiiminėjo įvairiais dalykais kaip stalo žaidimai, gitaros stygų tampymas, įvairios diskusijos ar šiaip filmukų žiūrėjimas. Galiausiai, po tam tikro laiko viskas aprimo...
Rytas! Netikėtas švilpukas visus kviečiančius į rytinę mankštą, skautų ridenimasis iš miegmaišių. Linksmas vaizdelisJJ. Po mažo šoko visi turėjo laisvo laiko. Papusryčiavus prasidėjo tvarkymasis, pakavimasis ir ruošimasis namo. Visi jautėsi laimingi (bent jau taip sakė ir atrodėJ). Tai buvo tikrai linksmas, visus suartinantis, daug davęs renginys. Nepamiršiu jo organizavimo, tų šaunių akimirkų, skautiškos pagalbos, bendrystės... Dėkoju visiems dalyvavusiems ir šv. Jurgio draugovės skautams.

Sesė Renata

 [ 2008-12-18 ]  BTU - Betliejaus Taikos Ugnis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

BTU - Betliejaus Taikos Ugnis (2008 gruodžio 18-21d.)

Taika – didžiausia vertybė...

Ši akcija Lietuvoje organizuojama jau ne pirmus metus. Jos istorija prasidėjo nuo tada, kai Austrijos skautai, uždegę ugnele Betliejuje, pradėjo ją dalinti po visa savo šalį. Galiausiai šis šilumos ir šviesos dovanojimas plito ir po kitas šalis. Taip ši ugnis, neužgesdama pasiekė ir mūsų tėvynę.
Mūsų žygis po Šiaulių miestą su žibaline lempa rankose prasidėjo nuo traukinių stoties, kai iš Vilniaus atkeliavę skautai mums ją perdavė. Buvo gražus LS, ŽSO ir Latvijos skautų susitikimas, kurio metu galėjome pajusti bendryste, susikabindami rankomis ir visi kartu giedodami giesmes. Po susitikimo visi patraukė savo keliais. Mūsų Betliejaus ugnis apkeliavo nemažai punktų: kelias mokyklas, vaikų jaunimo centrus, ŠVJC, ŠVŠC, ŠVKC, ŠU botanikos sodą, Šiaulių miesto viešąją biblioteką, psichiatrinę ligoninę ir žinoma visas bažnyčias.
Tai buvo šauni patirtis, matant besidžiaugiančių žmonių veidus, kurie noriai įsitraukė į šią akciją, užsidegdami žvakeles, taip tikėdami, kad jose slypi ramybė, šiluma, šviesa, taika ir bendrystė.

Sesė Renata

 [ 2008-11-02 ]  Žvakučių uždegimo akcija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žvakučių uždegimo akcija (2008 lapkričio 2d.)

Ši, visų Šventųjų dienos, akcija organizuojama jau ne vienerius metus, tam, kad jos metu ant visų užmirštų ir niekam nereikalingų bei apleistų kapų, butų uždegamos žvakės, taip pagerbiant mirusiuosius.
Šiais metais šioje gražioje akcijoje, dėl neaiškių priežasčių ar organizacinių trūkumų, dalyvavo tik Žemaitijos skautų organizacijos nariai. Susirinkę prie katedros, prisikrovę maišus žvakių ir degtukų, patraukėme link senųjų kapinių. Ten susirinkę pasiskirstėme į kelias grupeles. Buvo gera matyti degančius žiburėlius ir suprasti, kad daugelis kapų dar yra lankomi, bet visgi dauguma iš jų jau yra pamiršti ir niekieno nebelankomi. Buvo ramu, gera ir šilta...
Dar pavaikščioję po kapines, patraukėme link šv. Ignaco Lojolos bažnyčios. Ten sudalyvavome jaunimo vakaro mišiose. Kartu giedojome, šloviname Viešpatį, kai kurie šiaip sėdėjomeJ.
Vakarą ir naktį kartu praleidome Šiaulių vyskupijos šeimos centre. Ten turėjome jaukų vakarą, kurio metu pasveikinome brolį Giešą su 27-uoju gimtadieniu, žiūrėjome skautiškąsias nuotraukas, filmus. Galiausiai paryčiais nuėjome miegoti.
Ši akcija paliečia visus, taip skatindama net ne akcijos metu, pastebėti apleistus kapus ir ant jų uždegti žvakutes.

Sesė Renata

 [ 2008-10-30 ]  Lietuvos skautų 90-metis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Lietuvos skautų 90-metis (2008 spalio 30d.)

Lygiai prieš 90 metų Lietuvoje įsikūrė pirmieji skautai. Ši gražų jubiliejų paminint, Lietuvos skautai surengė gražų renginį, į kurį buvo pakviesti ir Žemaitijos skautų organizacijos nariai.
Šis minėjimas prasidėjo nuo šv. mišių, kurios vyko šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje. Po jų nemaža skautų minia pajudėjo link miesto savivaldybės, kurioje ir vyko visa oficialioji šio renginio dalis. Buvo šaunu išvysti, jau brandaus amžiaus esančius, skautus, kurie dalijosi savo patirtimi, taip pat išgirsti jaunimo atliekamų dainų. Mūsų organizacijos nariai turėjo puikią progą, padaryti kompoziciją – „ Skautų „Aidą“ bevartant“. Buvo daug juokoJ. Po oficialiosios dalies visi skautai galėjo pasivaišinti hole esančiais gardumynais, pabendrauti ar susipažinti su kitais skautais.
Tai buvo paprasta ir šilta skautiška šventė, kurios metu mes turėjome šaunią galimybę grįžti į praeitį, taip pat pasidžiaugi tuo, kad ateityje sulauksime tikrai ne vieno tokio pat gražaus jubiliejaus.

Sesė Renata

 [ 2008-10-27 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į kryžių kalną (2008 spalio 27d)

Šis rudeninis žygis organizuojamas jau antrąkart. Pirmąjį kartą mūsų sesės atnešė brolių pagamintą nemažą draugovės kryžių. Buvo tikrai linksma kelionė, bet šių metų žygis, mano manymu, aplenkė pernykštį savo nuotaika bei žmonių, dalyvavusių jame, skaičiumi.
Visų pirma, jį organizavo viena iš Nendrių skilties narė Justina. Tikrai buvo pasistengta, kad mums netektų nuobodžiauti kelionės metu. Teko ir vaidinti, dainuoti kaip kūrybiškiausiems skautams. Tik atėję į kryžių kalną, pavalgėme ir patraukėme link vienuolyno, kuriame vyko dieninė malda. Prisijungėme, ramiai pasėdėjome, aišku ne visi (taip, tai jūs, žalčiai). Po jų patraukėme link savo kryžiaus. Ten nuėję, turėjome puikią progą, pagalvoti apie savo troškimus, norus ar maldavimus, kuriuos, užrašę ant sesės Justės nupirktų kryželių, pakabinome ant draugovės kryžio. Po rimtosios žygio dalies prasidėjo linksmoji, tokia kaip įvairiausi žaidimai: voriukas, drambliukas ir visi kiti judresni bei aktyvesni. Tai buvo mūsų jaunųjų Žalčių rojus. Papietavę, linksmai pasibuvoję, linksmomis nuotaikomis ir dainomis, patraukėme link namų.

Sesė Renata

 [ 2008-09-27 ]  Antrasis šv. Jurgio draugovės gimtadienis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Antrasis šv. Jurgio draugovės gimtadienis (Rugsėjo 27d.)

Gimtadienis - pati gražiausia šventė,
Ar žydi obelys, ar gruodas už kalnų.
Ir nesvarbu, kiek metų pragyventa,
Kada aplinkui tiek gerų draugų.

            Taip, gimtadienis šauni šventė, tiek jubiliato, tiek svečių atžvilgiu. Šįkart svečių nebuvo, nes jubiliatas – visi šv. Jurgio draugovės nariai. Susirinkę Šiaulių vyskupijos Šeimos centre, galėjome džiaugtis peržiūrėdami archyvines nuotraukas, filmukus. Taip pat, smaližių džiaugsmui, valgėme tortukus. Buvo šauni vakaronė, davusi suprasti, kiek mums daug gali duoti skautiškoji veikla. Dveji metai šaunaus bendradarbiavimo, buvimo kartu, sunkumų bei problemų sprendimo, džiaugsmo, atsakomybės nešimo... visko kas įvyko ir kiek mums visiems tai davė per šiuos metus neįmanoma aprašyti. Joks metraštis ar laikraštis nesutalpins mūsų įgautos patirties, patirtų džiaugsmo akimirkų... galime tik džiaugtis ir tikėtis, kad tai buvo ne paskutinis gimtadienis, kad tokių ateityje turėsime ne tris ir ne penkis, o mažiausiai keliolikaJ.

                                                                       
Sesė Renata

 [ 2008-08-05 ]  Piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Piligriminis žygis  Kryžių kalnas – Šiluva (2008 rugsėjo 5-7 d.)

Jau tradicija tapęs Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio organizuojamas žygis į Šiluvos atlaidus buvo rengiamas šeštąjį kartą. Kasmet vis daugiau jaunimo prisijungia prie senbuvių piligrimų. Daugelis į piligrimines keliones vykstančių asmenų keliauja ne tik pramogauti ar ilsėtis, daugelių iš jų motyvai yra dvasiniai: dvasinis atsinaujinimas, padėka už jau patirtas malones, atgaila bei nuodėmių išpažinimas.
Mes, šv. Jurgio draugovės atstovai, būtent ir keliavome dėl šių visų išvardytų priežasčių. Vieni labiau dėl dvasinių, kiti dėl pramoginių ir pažintinių. Kelionės pradžia, kaip ir kiekvienais metais, prasidėjo nuo kryžių kalno, kai atidavę savo sunkiąsias kuprines ir sudalyvavę mišiose patraukėme link tikslo. Mūsų organizaciją atstovavo 5 asmenys: Dovilė (Drugelis, mūsų vadovė – Dovė), Julius, Jaunėlis, Alvigita, Renata. Keli asmenys dar prisisijungė kelionei įpusėjus. Bet vieniši tikrai nesijutome. Vakarais su broliu Valdemaru atvykdavo vyresnieji broliai ir seserys pasilinksminti ir praskaidrinti mūsų kelionę.
Buvo daugybę šaunių akimirkų, sutiktų žmonių, jų šypsenų, maldos, vakarų prie laužo su dainomis, vakaro koncertų, JUOKO, nutrintų kojų, linksmų žaidimų, saulės... Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į save, savo vidaus erdves.

Sesė Renata

 [ 2008-08-02 ]  Stovykla „Drobynos 2008“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Stovykla „Drobynos 2008“

2008 – 08 – 02-08
Mažeikių raj., Dagilių kaim. (Renavas)

„O Renave, Renavo miškai!...“

Ir vėl vasara! Ir vėl stovykla! Ir tikrai džiugu, bent jau stovyklautojams! (Gal tik stovyklos viršininkui, komendantui, organizatoriams buvo širdy neramu ir prieš miegą rožinius pirštais gniaužė. J)
Jau keturias dienas prieš prasidedant stovyklai išvyko desantas nudirbti didžiausius ir sunkiausius darbus. Tik va, kilo vienas nesusipratimas – br. Andrius, „Kam statyti, jeigu Andrius vis tiek perdarys“. J Bet svarbiausia šioje stovykloje išdygo kareliškieji apartamentai – nauji sėdimi tualetai su dangčiais!
Pagaliau, rugpjūčio 2 dieną, kas autobusais, kas mašinom, o kas susitranzavusios traktorių (s. Renata, s. Laima ir s. Jurgita), atvyko į gražias, Renavo apylinkes. Pusantro šimto skautų, jų draugų ir svečių stovykloje praleido kupiną nuotykių savaitę. O nuotykių buvo tikrai, daug ir įvairių.
Stovyklautojai atlikdami gerąjį darbelį, „šukavo“ Renavo pakeles ir pamiškes, rinkdami šiukšles. O po sunkių darbų lietuje, pasidovanojo skautišką koncertą Renavo dvare.
Mokėsi skautoramos metu suteikti pirmąją pagalbą, sėlinti, rišti mazgus ir pan. Orientacinio žygio metu ugdė savo ištvermę ir sumanumą.
Stovyklos metu širšės bandė mums įrodyti, kad pievos šeimininkės yra jos, o ne mes. Todėl vyr. skaut. s. Virginijai visos stovyklos metu teko bėgioti su tūtele rankose nuo įgėlimų.
Ta kova su pievos šeimininkėmis ne kiek nenustelbė „Pragaro“. Broliai vyčiai „užkūrė pragarą“ – mažas tvenkinys stovyklavietės pakraštyje tapo tikra velnių pekla, kurios vyriausias velnias buvo br. Arvydas (su nuostabia raguoto ir garbanoto blondino šukuosena). Tai buvo sukurto žaidimo pabaiga, kurią perėjus gaunama gyvybė. Tai bent išbandymai teko dalyviams: vandenyje tūpinėjant dainuoti „Du gaidelius“, purvo angelai, bučiniai kirviui ir malkoms, bei nuostabi vandens čiuožykla į pragarą ir sunkus kopimas purvu iš pragaro!
Keletas frazių iš „Pragaro“:

º º º
- Gulk, daryk angelą! Ko čia guli? Kas tau leido gulėt? Greitai ropok!
Sakyk, myliu malką aš labai, pabučiuosiu ją staigiai! Bučiuok malką!

º º º
- Sakyk, gailiuosi už nuodėmes!
- Gailiuosi...
- Ką sakei, negirdžiu!
- Gailiuosi!!!
- Kas pragare už nuodėmes gailisi?! Šliaužk!

º º º
- Šliaužiam! Šliaužiam, neropojam! Greičiau, mano babūne be galinių kojų greičiau juda, negu tu!

Buvo ir keistų nutikimų. Raporto metu, stovyklos komendantas br. Andrius Byčius, pamiršo savo pavardę, keista, bet ko tik neatsitinka iš jaudulio „raportavo skautas vytis br. Andrius Bytis“ – surimavo. J Sesių pastovyklė taip mylėjo stovyklos komendantą, kad į rikiuotę žygiavo su būtent jam skirta daina:
„Aš mačiau, Byčius ėja su kita merga, supykau, negrįžau širdį suspaudė
Monis nėr, Byčiau nešvilpauk, nešvilpauk daugiau...“
Brolių pastovyklės broliukai, dėl užmaršumo vietoj kepurių ar aplaidumo, rikiuotės metu, dėvėdavo dubenėlius.
Tačiau, didžiausio dėmesio susilaukė kandidatai į vyčius br. Valdemaras ir br. Jožikas. Kam jų gaila buvo, o kas pasijuokti turėjo iš ko. „Keistuoliai“ – vieną naktį ąžuole braška ir prisirišę jame bandė miegoti, kitą nekalbėjo su niekuo, o dar kitą liftą vidurį stovyklos pasistatė, tik įdomu į kelintą aukštą bandė pakilti?
BET SVARBIAUSIA! Tiek laukė skiltininkai grįžtančių brolių vyčių po įžodžio, kad prisipynę ąžuolo vainikų tarp jų ir užmigo po ąžuolu. Jų dėka ir visa stovykla pramiegojo brolių pasitikimą. Na bet svarbiausia, kad broliai buvo pasveikinti!
Nors ir didžiąją dalį stovyklos lijo lietus, tačiau jis mums nesutrukdė parsivežti įsimintinų nuotykių iš stovyklos.
Pat. sk. s. Jurgita

 [ 2008-07-26 ]  Patyriminė vadovų stovykla „Tundra 2008“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

 

Patyriminė vadovų stovykla „Tundra 2008“

         „Mes šiandien tik bėgam!“. Dar ilgai šitas šūkis skambėjo dalyvavusiųjų „Tundroje“ žmonių tarpe, o kai kurių skautukų laikrodžiai vis dar nustatyti br. Arvydo planetos laiku. : ) Daug kartų vos užsimerkus akis teko keltis, tačiau tai stovyklautojų negąsdino. Patirtis, gauta stovykloje, viską atpirko. Užsimiršo pykčiai, nesusipratimai ir netikėti susidūrimai su medžiais. : )
Žmonės, dalyvavę stovykloje, gali pasigirti galintys suteikti pirmąją pagalbą. To juos pamokė Raudonojo kryžiaus atstovės, sutikusios kelias valandas savo brangaus laiko padovanoti jauniesiems vadovams. Svečiai taip pat atvežė ir dovanėlių, kurios buvo traukiamos nemačiomis ir sukėlė daug puikių emocijų.
Stovyklos pabaiga nebuvo tokia slogi, kokios dažniausiai būna įsomintinų įvykių pabaigos, nes „Tundros“ gyventojai turėjo galimybę pademonstruoti savo fizinę ir psichologinę jėgą „Lokės pėdoje“.
Nei viena nuotrauka neatspindės to, aks iš tikrųjų vyko stovykloje „Tundra 2008“. Ten niekas nepamatys nei „mylimų vyrų“ ar „mylimų moterų“. Taip pat neturės galimybės pasijuokti iš Berankio Džo bei Vėjo, nepamatys br. Valdemaro, miegančio bet kokioje pozicijoje, nesudainuos br. Arvydui dainelės apie šypsenėlę, nevalgys vafliukų ir sausainių, susėdę aplink laužą, negirdės br. Gedo rėkiančio: „Bėgam, bėgam! Greitai!“ , nebėgios su pižamomis, vidury nakties laukais, neieškos pavogtos vėliavos (ir tikrai neras jos savo palapinėje!) ir negyvens su skruzdėmis mutantėmis. Taip pat, žiūrėdami nuotraukas, niekas nepajus tos ramybės tapant ant vazonų, nepajus bendrystės su kitu, bandant suklijuoti vazono šukes... Nuotraukos apie tai nieko nepapasakos, bet papasakos tie, kurie ten buvo, nes kiekvienas iš „Tundros“ grįžo kai ką gavę, kai ką atidavę, pilni prisiminimų, įspūdžių ir gerų emocijų.
Už visą tai, už galimybę kažko išmokti, o galbūt ir išmokyti, visi patyriminės vadovų stovyklos „Tundra 2008“ dalyviai turėtų nuoširdžiai padėkoti organizatoriams! : )

                                                Sesė Santa

 [ 2008-06-25 ]  Antros Džoninės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

(TIKROSIOS) DŽONINĖS

   Tai buvo skrupulingai suplanuota visuotinė sueiga. Tema tokia keista, nes artėjo Joninės ir norėjome jas paminėti. O per sueigos planavimą atsirado tokia mintelė, kad brolis Džonas from America atvyko pas mus į Jonines. Tad turėjome ir Joną (br. Antanas) and Džon‘ą (br. Andrius). Taip pat daugybę lietuvių liaudies vaidilučiu, būrėjų ir šiaip jaunų lietuvaičiųJ
Sueiga vyko kaip visada, už Talšos ežero. Ten buvo ir LAUŽAS, ir instrumentai. Žodžiu, buvo Joninės kaip reikiant. Buvo ir Rasos šventės tradicijų ir būrimų, tokių kaip: vainikėlių pynimas ir metimas į medį, būrimas iš vaško, iš gamtos gėrybių papuošalų darymas, taip pat skautiškų žiedų darymasJ žodžiu, visko po truputį. Skambėjo liaudies dainos ir klegėjo juokas...
Po to taip netyčiukais įvyko kankorėžių karas ir visi išsilakstėme po mišką, gaudėmės, žaidėmės ir labai linksmai praleidome vakarąJ

 [ 2008-06-20 ]  Pirmos Džoninės, arba kaip buvom šlapi, kai net nelijo

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

DŽONINĖS!

   Tai turėjo būti skrupulingai suplanuota visuotinė sueiga, pavadinimu “Džoninės“, bet... Tarybėlės išrinktą dieną, deja, bet lijo, tad buvo nuspręsta geriau padaryti ekstremalų apmokymų žygelį. Šį žygį surengė viską mokantis, viską žinantis mūsų broliukas GiedriusJ
Tad tą dieną visi ištvermingiausi rinkosi Saulės laikrodžio aikštėje ir skrupulingai dėjosi daiktukus į maišelius, kad neduok Dieve kas nesušlaptų. Deja, bet kai kurie buvo atėję nelabai pasiruošę išbandymams, tad teko keletą namučio išsiųstiL Bet nieko tokio-bus dar tų žygių. Tad pirmoji mūsų (tiksliau Antano) užduotis buvo bėgti prie ežero su mūsų visų kuprinėmis ir jas sumesti į vandenį (žinoma jas paskandinant). O po to likę atskubėję jas traukėme visas šlapias laukan ir dėjomės ant nugarų. Šlapia ir šalta net pagalvojus pasidaro, brrrrr.... O tada buvo klausimas „Kas turite degtukų ir žvakių?“. Tada staiga visi rankose laikėme po žvakelę ir po degtukų dėželę. Pasirodo yra būdas net ir per didžiausią lietų išlaikyti degtukus sausus. Tiesiog reikia visa degtukų dėžutę apvaškuoti. Ir jai joks lietus nebebaisus! Tada visi ir išbandėme šią naujieną ir sumetėme degtukų krebutes į vandenį. Ir iš tiesų, pasiteisino! Tada per visus žolynus, miško takelius ir tešlutes keliavome gilyn į tankmę. Savaime aišku, žygiavome. O tada buvo geras reiškinys kaip „Sraigė, sraigė! Arklys!”J ir prieš mūsų akeles išniro žirgas. Buvo daug juoko, nes galvojome, kad Antanėlis šiaip pajuokavo, bet..
O kai jau buvome pažįstamoje, savu kvapu kvepiančioje vietelėje, vyko įsikūrimas. Visi buvome kiaurai šlapi, mūsų kuprinės varvėjo, o skrandukai reikalavo šilumos.. Tai kiekvienam skautui aišku, kad reikia „draugo“ laužo. Buvo nuspręsta daryti 2 laužus: vieną arbatai ir bulvėms, o kitą drabužių džiovinimui. Tad vieni liko su Giedriumi tvarkyti senos laužavietės ir aiškintis kaip tai padaryti, o Renata ir aš (Laima) buvome ištremtos per įspūdingai trumpą laiką padaryti naują laužavietę ir džiovyklą. Mums pavyko! Visiems pavyko! Du laužai liepsnojo, arbata virė, drabužiai garavo ir džiuvo, pelenuose skrudo bulvės, o dvi „vaidilutės“ (mes) iš džiaugsmo šokinėjo, kad tai padarėJ
Visi buvo laaaabaiii laimingi tokiu vykusiu žygeliu. Daug ko išmokome, pasibuvome...O prisiminimai ir patirtis liko neišdildoma. Ačiū visiems! J

 

                                                                                                          Iki kitų žygelių, sesula Laima.

 

 [ 2008-06-05 ]  Aplinkos apsauga ir skautų renginukas prie Šiaulių savivaldybės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Aplinkos apsauga ir skautų renginukas prie Šiaulių savivaldybės
          2008.06.05

Birželio 5-ta
Skautai prie savivaldybės.
Prie „centukų“.
Susirinko LS (Lietuvos Skautai) ir pakvietė mus.
Daina.
Žygiavom per miestą. Su skanduotėm ,dainom, ir įvairiais šūkiais. Beje ir apie švarią gamtą.
Ėjom nuo centukų iki turgaus ir atgal.
Grįžus buvo rikiuotė.
Šūkiai.
Šnekėjo brolis Seržas ir kiti.
Buvo karšta, ypač kojom.
Po rikiuotės buvo užduotys ir kai jas įvykdysi gausi skautišką dovanėlę.
Aš gavau puodelį ir lipdukus :]
Skautų buvo iš visos Lietuvos.

Rungtys :
Skautiška virtuvėlė - reikėjo pasigaminti skautišką duonelę ir galėjom atsigerti arbatėlės.
Pa-la-la-la-pinių paslaptys- pastatyti palapinę per kuo trumpesnį laiką.
Žaidimų palapinė - žaidė futbolą su stiklinėm ant akių ir tinklinį su „kaldra“
Mazgelionė - mokė rišti mazgus.
Žeme ,Oru ,Vandeniu! reikėjo nenuvirsti nuo kelmo ir kitą nustumti, šokti kuo toliau nuo kažkokio judančio daikto, pereiti nuo vieno medžio iki kito ore ir pereiti per „centukų“ fontaną.
Žaidimų sūkurys - kuo įvairiausi žaidimai. (p.s.juos mokė žaisti mūsų draugovės skautukai).

Po rungčių ir žaidimų rikiuotė.
Ir tada kas norėjo eiti namo, o kas pasiliko padėti sutvarkyti viską ir pasiklausyti grupės „Bitės“ koncerto...

                                                 Sesė Alvigita (Bebrių skiltis)

 [ 2008-06-01 ]  Skautsportis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Skautsportis
2008.06.01

Rytas. Aš ir Ieva esame pas Dovilę namuose. Einame link mūsų mokyklos. Ten ruošiamės visuotinei sueigai -  „Skautsporčiui“ .Iškilo problema - pamiršom kamuolį ;D Ėjom ieškoti ,bet neradom. Ką gi pažaidėm su buteliu! Susirinko skautai. Rikiuotė. Šūkis. Skautsporčio pradžia. Rungčių buvo įvairiausių: nuo kengūrų futbolo iki to, kad tylėdami turėjom sustoti į savo vietas. Buvo laaabai daug juoko! Pabaigoje vėl rikiuotė. Šūkis. Daina. O tada vyko fotosesija  „Blondinių klubas“ Mat sesė Laima buvo jo įkūrėja ir pagaliau atsiskleidė mums visiems! Beje vienas kitam turėjom užrišti Draugystės mazgą. Po to sužinojom, kad ten yra įstojimo į klubą simbolis. Padarėme įprastai neįprastą CIKU - CAKU ir išsiskirstėm. Laukia žygis į Kryžių kalną ;]    

Sesė Alvigita

 [ 2008-05-03 ]  Gatvės muzikos diena

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

 
Gatvės muzikos diena
          2008.05.03


Kaitinanti saulė, įvairiausi muzikos garsai ir pilnas žmonių klegesio Šiaulių bulvaras- tai gatvės muzikos diena!
Jokią kitą dieną mieste nepamatysi tiek daug jaunimo su gitaromis, smuikais, akordeonais ir kitais instrumentais, kurių pavadinimų net negalėčiau įvardinti. O kaip gi toks uždegantis renginys be mūsų skautukų?! : ) Nors ir negausiai, tačiau ir mes galėjom džiuginti praeivius įvairiomis dainomis bei giesmėmis. Buvo akimirkų, kai galėjome pasijausti žvaigždėmis, aplink blyksint fotoaparatų blykstėms. : )
Pasibaigus „muzikos fiestai“, pakiliomis nuotaikomis patraukėme namų link, o giesmės žodžių „..Tu atėjai iš dangaus, parodyt kelią..“ iš skautukų, dalyvavusių gatvės muzikos dienoje, dar ilgai niekas negirdėjo, mat po tiek kartų šių žodžių kartojimo visi prarado balsą!
Gatvės muzikos diena buvo tarsi šventė, subūrusi Šiaulių jaunimą ir parodžiusi žmonėms, kad Šiaulių kultūrinis gyvenimas nėra toks jau apkerpėjęs! : )

                                                            Sesė Santa

 [ 2008-03-18 ]  Žygis - apmokymai - seminaras

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygis – apmokymai – seminaras
(2008.03.18 - 19)

2008 metų kovo 18-19 dienomis dalyvavome Kuršėnuose vykusiuose vadovų apmokymuose, kuriuos suorganizavo ir pravedė pat. sk. br. Valdemaras Kaupys. Neišgąsdino net netikėtai iškritęs sniegas! Nors mūsų buvo nedaug (tik 9 su vadovu), tačiau labai smagiai praleidome laiką pradėdami lengvu pasivaikščiojimu – žygiu, po Kuršėnų apylinkes. Jo metu brolis Valdemaras mums pristatė naujus rašomus rikiuočių nuostatus, supažindino su naujovėmis ir pamokė pagrindinių rikiuočių elementų.

Nakvojome šiltai ir saugiai Kuršėnų „Šiaulių rajono jaunimo centre“. Jame buvo ir vakarinis laužas, kurį mums pravedė pat. sk. s. Justina, jo metu ne tik pasidalinome mintimis apie praėjusios dienos žygį, bet ir širdeles iš popieriaus lankstyti išmokome.

Antrosios dienos ryte sulaukėme svečių, kuršėniškių Agnės ir Kasparo. Jie mums pravedė 3 valandų trukmės seminarą apie vadovavimą ir kalbėjimą. Įgavome dar daugiau patirties ir žinių, kaip reikia kalbėti viešai, stovėti prieš auditoriją, klausytis kalbančiųjų ir įvairių vadovavimo ypatumų.

Po seminaro susitvarkėme ir atsisveikinome iki kitų susitikimų!

sk. s. Jurgita

 [ 2008-03-09 ]  Dainų ir poezijos renginukas „Skautiškas gramofonas“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Dainų ir poezijos renginukas „Skautiškas gramofonas“
2008 – 04 – 05 / 06d.

Gan ankstų šeštadienio rytą susitikome prie gaidžio. Buvome keturios: Ieva, Arimantė, Beatričė ir Dovilė. Pats renginys vyko jaunimo centre. Ten nukeliavusios užsiregistravome, suradome vietelę, kur padėti daiktus ir laukėme rikiuotės. Dalyvių buvo apie 50! Po rikiuotės grįžome į pastatą, atsigėrėme arbatėlės, užkandome. Išėję į lauką pažaidėme keletą žaidimėlių. Tada turėjome šiek tiek laisvo laiko. Per tą laiką išmokome tokį įdomų dalykėlį. Net nežinau kaip tai pavadinti... na, ir šiaip žaidėme, plepėjome. Kiek vėliau pasirepetavome savo repertuarą vakarui bei giesmes Mišioms. Padainavę keliavome į Mišias. Po Mišių grįžome į tos dienos mūsų „namus“, pailsėjome, užkandome ir laukėme vakaro koncerto. Per koncertą buvo daug gražių, įdomių ir linksmų pasirodymų. Po koncerto susitvarkėme daiktus ir pasiruošėme miegui. Vėlai užmigome.

Ryte kėlėmės anksti. Atsikėlę, pavalgėme, susikrovėme daiktus. Renginį kaip visada užbaigėme rikiuote. Buvo smagu.

Sesė Ieva (Bebrių skiltis)

 [ 2008-02-16 ]  Skautiška sporto šventė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Skautiška sporto šventė
08-02-16 ir 08-02-17 d.

08-02-16 ir 08-02-17 dienomis vyko skautiška sporto šventė Joje dalyvavo Šv.Jurgio draugovė ir LS (Lietuvos skautai). Iš mūsų skilties ( „ Nendrių “ ) dalyvavo tik trys seserys – Laima,Kotryna ir Ieva.Vasario 16-osios rytą,vyko Šv.Mišios Šiaulių Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje. Po mišių ėjome į prisikėlimo aikštę žiūrėti Lietuvos trispalvės iškėlimo. Vėliau šokome į autobusus ir važiavome į Gegužių mokyklą.Įsikūrėme aktų salėje. Po valandos buvo rikiuotė. Rikiuotės pabaigoje kiekvienas žaidimu išsirinko komandą su kuria dalyvavo olimpiadoje.Olimpiada prasidėjo nuo estafečių, po to visi žaidėme havajietišką tinklinį ir panašius žaidimus.( daugiau neprisimenam : D ) Vakare visi bėgome ieškoti „ lobio “ kuris buvo paslėptas mokyklos teritorijoje. Rastas „ lobis “ buvo saldainiai,tačiau ne visi jų gavo. Juos draugiškai tarpusavy pasidalino ta komanda ,kuri juos rado. Po „lobio“ ieškojimo vyko draugovių prisistatymai susiję su Lietuvos atkūrimo diena.Buvo ir vaidinimų,ir dainų,ir žaidimų. Visiems buvo begalo smagu! Naktį visi skautukai žiūrėjo nuotraukas tų skautų,kurie buvo Afrikos stovykloje. Vidurnaktį, visi ėjo miegoti. Kitą 02-07 dienos rytą, 09 valandą vyko mankšta.Ne paprasta. Visi bėgo aplink mokyklą daug daug ratų. Po mankštos įvyko rikiuotė,o su ja ir skautiškos sporto šventės uždarymas. Tikrai buvo verta dalyvauti.

Sesė Audronė (Nendrių skiltis)

 [ 2008-02-09 ]  Žygis „Skautai, vienykimės patriotiškumui!“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygis „Skautai, vienykimės patriotiškumui!“
2008-02-09

Žygis, kurį suorganizavo sk. s. Dovilė, sk. s. Jurgita ir br. Antanas, vyko Rėkyvos miškuose. Už programinę dalį buvo atsakinga s. Laura. Per pirmąjį sustojimą, kol br. Andrius ir Dainius ieškojo tiltelio, kuriuo galėtume persikelti per upelį, Laura klausinėjo visų žygeivių kas yra laisvė, patriotas ir, laisvas pilietis, laisva tauta ir bandėme išsiaiškinti kas tai yra patriotiškumas. Pasibaigus mūsų pokalbiui žygiavome toliau, sekdami brolių paliktais ženklais.

Įveikę visus griovius, nuvirtusius medžius, brūzgynus ir šlapią miško žemę apsistojome miške. Susiskirstę į tris komandas, bandėme gelbėti sužeistuosius ir suteikti jiems pirmąją pagalbą. Po to įsirengėme laužavietę, prie laužo dalinomės vieni kitų vaišėmis, dainavome dainas. Kalbėjome apie vasario 13-tosios įvykius, dalinomės prisiminimai, žiūrėjome tos dienos nuotraukas ir skaitėme istorinius faktus. Prisimindami visus žuvusius ir džiaugdamiesi dabartine Lietuvos laisve padainavome E. Masytės „Laisvę“. Su šia patriotiška gaidele užgesinome laužą, susitvarkėme ir patraukėme iš miško laukais namo!

sk. s. Jurgita

 [ 2008-02-05 ]  Užgavėnės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Neįprastos Užgavėnės
 2008 02 05

Užgavėnės- tai šventė, kurią švenčia kiekvienas žmogus, laukiantis pragįstančių paukščių ar besiskleidžiančių medžių pumpurų. Ne paslaptis, kad šia švente labiausiai domisi maži vaikučiai, kurie vilties kupinomis akutėmis ir ištiestais delniukais laukia prie savo kaimynų durų, tikėdamiesi gauti kuo daugiau saldainių, blynų ar net pinigų.

Nenorėjome ir mes atsilikti, tuo labiau juk nesame dar tokie seni, kad nebesugebėtume taip pasilinksminti. Mūsų šventė prasidėjo po pietų, kai visi išsidažę ir žydukiškai apsirengę, susitikome prie auksinio berniuko. Buvo linksma pasijuokti vieniems iš kitų. :]

Kad ši šventė būtų kuo įsimintinesnė, laikėmės visų žydukiškų tradicijų: turėjome lašininį ir kanapinį, šiaudų prikimšta Morę, ir žinoma pagrindinius šios šventės skanėstus- BLYNUS! Tad visi, nieko nelaukdami, su gitaros skambesiais, dainomis ir barškančiais indais, patraukėme link Salduvės parko, kuriame turėjome puikia progą užsikurti taip seniai nekurtą lauželį. Bet prieš tai susitikome kelis mažučius vaikelius, kurie mus pasikvietė į svečius. Visi sugužėjome į kiemą, užtraukėme linksmą žydišką dainą, kurios dėka mes gavome nemaižai saldainių! :] Grįžkime prie lauželio programos. Ji neapsiėjo be lašininio ir kanapinio kovos. Pergalė kaip ir kiekvienais metais aiški, ji kanapinio rankose. (šypt)  Nors iškovoti ją nebuvo lengva... Kad dar greičiau žiema atsikratytumėm, įmetėm laužan Morę, kuri nieko nelaukdama supleškėjo. Taip jai ir reikia. :]

Taip ir praėjo mūsų vakaronė su dainomis, blynais, žaidimu “Marakatumba”, kanapinio pergale, ir su sudegusia More. Kelias atgal buvo labai ramus. Virš ežero tvyrojo rūkas, kuris sukėlė mistišką nuotaiką. Buvo gera eiti visiems kartu ir ta pačia kryptimi…

Sesė Renata

 [ 2007-12-20 ]  Betliejaus Taikos Ugnelė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Betliejaus Taikos Ugnelė
2007.12.20

Kaip ir praeitais metais ir mūsų draugovė mielai prisijungė prie šios gražios akcijos. Jau prieš kelias savaitėlės draugovės taryba rinkosi ir sprendė kur šįkart nešti taikos ugnelę...

Ankstų gruodžio dvidešimtosios rytą kelios sesutės (tarp jų buvau ir aš) keliavome į traukinių, kur turėjo būti atvežta ugnelė, bet tik ten nuėjus sužinojome tokią naujienėlę, kad nežinojai ar čia juoktis, ar čia verkt- skautai, kurie turėjo įsėsti į traukinį Vilniuje ir vežti ją iki pat Klaipėdos pavėlavo į traukinį! Visa laimė, kad LS sesė Astos namuose vis dar degė ta pati taikos ugnelė, kurią iš vakaro perdavėme Latvijos skautams! Tad labai greit nuvažiavome iki jos namų, užsidegėme savo žibintus ir pradėjome savo estafetę su ugnele. O nešėme ją ir mūsų mokyklą, ir į dienos centrus, ir jėzuitų mokyklėlę, jaunimo centriuką, slaugos namus, šv. Ignaco ir šv. Jurgio bažnytėles...

Kaip ir praeitais metais buvo gera nudžiuginti kiekvieną žmogų, kurį sušildydavo š ugnelė. Smagiausia buvo matyti vaikus ir senelius, kurie taip nuoširdžiai džiaugėsi šia akcija. Bet visų geriausia buvo reakcija tų žmonių, kurie gatvėje matydavo mus- keliaujančius po du- su kažkokiu žibintu vidurį baltos dienos, kai nei tamsu, nei ką. :]

Sesė Dovilė

 [ 2007-12-16 ]  Adventiniai vakarai

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Adventiniai vakarai (gruodžio 2,9,16)

Advento laikotarpiu eiliniai dalykai tampa simboliu. Nuo seno yra įprasta žvelgti į tam tikrus daiktus per artėjančios šventės prizmę. Vis menkiau suvokiant papročio rekšmę, tolstant nuo esminių dalykų, tie daiktai tampa vis puošnesni, praranda savo prasmę, keičia formą ir pavidalą. Vainikas tampa madinga puošmena, derinama prie kambario erdvės kolorito ir t. t....

Siekdami suvokti tikrąją adventinio laikotarpio reikšmę, kartu su Šiaulių vyskupijos jaunimo centru, suorganizavome tris sekmadieninius pasisedėjimus. Jų  metu stengiamės pajusti ramybės džiaugsmą, kurį dažnai pamirštame per savo nuolatinį bėgimą. Šių susitikimų dėka, mes supratome tikrąją Kalėdų reikšmę, turėjome puikią progą pasidalinti savo pastebėjimais su kitais žmonėmis, klausėmės Jėzaus laiško, kuris mus privertė suprasti, kad Kalėdos- ne dovanų metas... O vėliau net ir turėjome progą parašyti Jėzui atsakymą.  Vieną vakarą klausėmės br. Algimanto ir žiūrėjome skaidres, kitą - giedojome giesmes, bandėme paprastuose daiktuose įžvelgti nepaprastą adventinę simboliką, paskutinį vakarą žiūrėjome filmą “Kristaus gimimas”. Po visų pasisedėjimų mūsų laukdavo karšta arbata ir skanūs sausainukai. :] Dar šiek tiek pabuvę išsiskirstydavome... Kai kurie keliaudavo į namus ir juose padovanodavo savo namiškiams parsineštą šilumą, kiti keliaudavo į vakarines jaunimo Mišias šv. Ignaco bažnytėlėj....

Nesusilaukėme didelio žmonių dėmesio, bet atėjo tie žmonės, kuriems tai tikrai buvo įdomu, tie žmonės, kurie žvelgia giliau, ne vien į kasdienybę...

Sesė Renata

 [ 2007-11-20 ]  Sielos 2007

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

DAUG JAUNŲ ŽMONIŲ.

SMAGI KELIONĖ.

TIK-ĖJIMAS.

PILNA SALĖ.

ĮDOMŪS SEMINARAI.

DAUG DEGANČIŲ ŠIRDŽIŲ.

DAUG TRIUKŠMO. KLEGESIO.

KAUNAS.

MUZIKA.

 [ 2007-11-01 ]  2007 metų “Žvakučių uždegimo” akcija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

2007 metų “Žvakučių uždegimo” akcija

Jau kelintą kart lapkričio 1-osios proga jaunimo centras, jezuitai,  ŠU studentai ir ŽSO skautai organizuoja žvakučių uždegimo akciją.

Šiais metais ši akcija prasidėjo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio kurijos salėje. Čia visus kvietė didelis geltonas plakatas ir prie jo budinčios sesutės. Nesitikėjome sulaukti tiek šia akcija susidomėjusių dalyvių, nors ne paslaptis, kad “vyresniojo amžiaus jaunimo“ buvo šiek tiek daugiau negu jaunojo jaunimo. :]

Kad mūsų akcija pasisektų, vyskupas mus visus palaimino, prieš tai- kaip ir pridera vyskupui- pakalbėjęs apie tikėjimo dovaną ir kitas gyvenimo vertybes...

Didelė žmonių grupė patraukė iš šventoriaus link senųjų kapinių. Visiems atėjus į reikiamą vietą, br. Gediminas, turintis oratoriškų sugebėjimų, visus suskirstė į dvi grupes. Taip prasidėjo mūsų kelionė po kapines: nuo apleistų kapelių iki kitų. Kaip ir praeitais metais mane džiugino tai, kad prižiūrimų kapų yra šiek tiek daugiau negu apleistų. :] Tik suradę apleistą kapą uždegdavome žvakutę. Kai jų mums pradėjo stigti, nuimdavome dar nesudegusią, bet jau užgesusią žvakutę nuo prižiūrėto kapo. :] Iš pradžių, tai daryti nebuvo malonu, bet br. Giedriaus žodžiai mus nuramino- „Juk ir mirusieji turi dalintis šiluma su kitais”. Dar šiek tiek ten pabuvoję, traukėme link Ignaco bažnyčios. Dauguma žmonių ten nebeėjo, bet jaunimas išliko aktyvus iki pat galo. :] Kai atėjome į bažnyčią, vyko vakarinės jaunimo Mišios. Prisijungėme ir mes prie dainuojančio jaunimėlio. Pasibaigus Mišioms br. Algis pakvietė susimąstyti ir kiekvienam ant mažo lapelio surašyti savo artimųjų mirusiųjų vardus ir įmesti krepšelin, o po to uždegti žvakutę ant simbolinio iš smėlio supilto kapelio. Šios paprastos, bet tokios nuostabios akimirkos įsirėžė giliai atmintin. Juk taip šilta pasidaro, kai pagalvoji, kad yra vis dar žmonių, kurie gyvena ne tik dėl savęs, ir prisimena ne tik gyvuosius, bet ir mirusius.  Neužmirškim...

Sesė Renata

 [ 2007-10-28 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į kryžių kalną
2007 10 28

Šis žygelis nuostabus, sesėms skautėms nebaisus...
Penkios varlės kamikadzės traukia kryžių kalnan drąsiai.
Dainos žygiui nemaišys, kryžius rankų nenutrins,
Tik tvirtumas ir linksmumas rodys kelią link ramumo.

Atkeliavusios kalnan,  nepamiršome Mišių...
Vienuolynan nuskubėjom, juk vėluot mes nenorėjom..
Pastovėjom, kiek galėjom, baisiai kojas mums perštėjo,
Bet kantrybės mums nestigo, sesės skautės tvirtos liko...

Pasibaigus Mišios, prašėm brolio paslaugos,
Kad šventa tyra ranka,  Dievas palaimintų draugovę šią.
Džiūgavom, dainavom ir kalbėjom,
Rinkom kryžiui gerą vietą...

Kai pasakėme, kad “čia”, kastuvėlį išsitraukėm...

Smigo žemėn jis staiga, Jurgos rankos neatlaikęs,
Kapstėsi ilgai jis ten, kol Jurgytė mūs pavargo..
Tad pabandėme ir kitos, kasti gilią duobę šią...
Sekėsi mums neblogai, sesėms skautėms tai juokai...

Kai įtvirtinome kryžių, pasijutome nekaip...
Baisiai skrandukus skaudėjo, valgyt jie užsinorėjo.
Išsitiesusios žolėj, valgėm dešrą, gėrėm kavą,
Sprendėm Laimos paruoštą darbą(kryžiažodį).

Pasėdėjusios dar kiek, ruošėmės namo skubėt,
Užsidėjusios kuprines ir surinkusios šiukšles,
Traukėme mes link namų, su saule ir su vėjeliu...

Šmaikštuolė sesė Renata :]

 [ 2007-10-02 ]  Žygeliukas Salduvės miškelyje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygeliukas Salduvės miškely

Dar neprasidėjus pačiam mokslų įkarščiui ir skaisčiai saulutei, kuri vis dar džiugino savo šiluma, bešviečiant, gaujelė skautukų išsiruošė į trumpą žygelį. Keliavom mūsų jau numylėtu ir išmintu takeliu- nuo mokyklos iki Salduvės miško. :] Susirinkom nei daug, nei mažai- apie 10 sesių ir brolių. O tada ir prasidėjo! Ir dainos, ir šūkiai, ir staiga net šypsenos visų veiduose sušvito. Vedantiesiems taip pat nebuvo sunku- juk kelias buvo jau gerai žinomas. Šiek tiek „pasitrankę“ miške, atlikę įvairiausias užduotis ten, suradome savo senutę laužavietę, minkėm skautišką duonelę ir t.t. vėliau, kai visi darbai jau buvo baigti, netilo gitara ir balsai, o ir bulvytės smagiai lauže kepė. :] Dar šiek tiek pabuvę, susiruošėme keliauti namo...

Buvo gera matyti, kad ir naujai atėjusiems žmogeliukams ši dienelė ir žygis patiko. Džiugu matyti kitų brolių ir sesių tikras ir nesuvaidintas šypsenas...

sesė Dovilė

 [ 2007-08-06 ]  Stovykla Vokietijoj

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Stovykla Vokietijoj
2007.08.06 – 19 d.
Vokietija, Teterovas

Kiekvienais metais Vokietijoje vyksta Europos krikščioniško jaunimo dienų stovykla. Šiais metais ir mums teko puiki proga ten sudalyvauti. Keturių mūsų draugovės skautukų (Renata, Jurgita, Julius, Aistė) ir dviejų draugų (Monika, Laurynas) kompanija praleido dvi savaites su jaunimu iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir net Ruminijos. Pirmomis dienomis bendrauti nebuvo lengva, teko kišenėje nešiotis anglų kalbos žodynėlius, naudotis gestais, prisiminti, vokiečių ar rusų kalbas. Bet dažniausiai Aistei tekdavo tapti mūsų vertėja.

Kiekviena diena mums prasidėdavo daina ir stovyklos vadovo Germano žodžiais: „Good morning, it‘s breakfeast time!“. Pusryčiai, pietūs ar vakarienė prasidėdavo ir baigdavosi malda, kurią sukalbėdavo vis kitos šalies stovyklautojai. Po pusryčių dažniausiai vykdavo užsiėmimai seminarų kambaryje: žaisdavome įvairius žaidimus, giedodavome giesmes, mokindavomės šokti. Kas antrą dieną vadovai išsivesdavo mus iš namų aprodyti apylinkes, pasigrožėti Vokietijos gamta ir sostine. Taip prasiblaškydavome, turėdavome galimybę vieni kitus geriau pažinti ir pasidžiaugti jaunatviškom išdaigom.

Įsimintiniausia, kai gavę užduotis iš vadovų, turėdavome pasiruošti teminiams vakarams, jiems visų šalių stovyklautojai įdėdavo daugiausiai darbo ir kūrybiškumo. Be to kiekviena šalis paruošdavo kuo originalesnę prezentaciją apie savo šalį. Taip susipažinome su kitų šalių kultūra, tradicijomis, kalba.

Visą dieną blaškydavomės tai vienos, tai ktos šalies kompanijoje, tačiau vakarais mus visus suvienydavo vakarinė malda koplyčioje. Tik tada jausdavome tikrą stovyklos dvasią, turėdavome puikią progą prisiminti namus, juose likusius brangiausius žmones ir pasidžiaugti buvimu stovykloje. Kiekvienas apmąstymo vakaras baigdavosi nuostabia vadovo Klemenso gitaros muzika.

s. Jurgita ir s. Renata