METRAŠČIAI IŠ 2007-ųjų METŲ

 [ 2007-12-20 ]  Betliejaus Taikos Ugnelė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Betliejaus Taikos Ugnelė
2007.12.20

Kaip ir praeitais metais ir mūsų draugovė mielai prisijungė prie šios gražios akcijos. Jau prieš kelias savaitėlės draugovės taryba rinkosi ir sprendė kur šįkart nešti taikos ugnelę...

Ankstų gruodžio dvidešimtosios rytą kelios sesutės (tarp jų buvau ir aš) keliavome į traukinių, kur turėjo būti atvežta ugnelė, bet tik ten nuėjus sužinojome tokią naujienėlę, kad nežinojai ar čia juoktis, ar čia verkt- skautai, kurie turėjo įsėsti į traukinį Vilniuje ir vežti ją iki pat Klaipėdos pavėlavo į traukinį! Visa laimė, kad LS sesė Astos namuose vis dar degė ta pati taikos ugnelė, kurią iš vakaro perdavėme Latvijos skautams! Tad labai greit nuvažiavome iki jos namų, užsidegėme savo žibintus ir pradėjome savo estafetę su ugnele. O nešėme ją ir mūsų mokyklą, ir į dienos centrus, ir jėzuitų mokyklėlę, jaunimo centriuką, slaugos namus, šv. Ignaco ir šv. Jurgio bažnytėles...

Kaip ir praeitais metais buvo gera nudžiuginti kiekvieną žmogų, kurį sušildydavo š ugnelė. Smagiausia buvo matyti vaikus ir senelius, kurie taip nuoširdžiai džiaugėsi šia akcija. Bet visų geriausia buvo reakcija tų žmonių, kurie gatvėje matydavo mus- keliaujančius po du- su kažkokiu žibintu vidurį baltos dienos, kai nei tamsu, nei ką. :]

Sesė Dovilė

 [ 2007-12-16 ]  Adventiniai vakarai

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Adventiniai vakarai (gruodžio 2,9,16)

Advento laikotarpiu eiliniai dalykai tampa simboliu. Nuo seno yra įprasta žvelgti į tam tikrus daiktus per artėjančios šventės prizmę. Vis menkiau suvokiant papročio rekšmę, tolstant nuo esminių dalykų, tie daiktai tampa vis puošnesni, praranda savo prasmę, keičia formą ir pavidalą. Vainikas tampa madinga puošmena, derinama prie kambario erdvės kolorito ir t. t....

Siekdami suvokti tikrąją adventinio laikotarpio reikšmę, kartu su Šiaulių vyskupijos jaunimo centru, suorganizavome tris sekmadieninius pasisedėjimus. Jų  metu stengiamės pajusti ramybės džiaugsmą, kurį dažnai pamirštame per savo nuolatinį bėgimą. Šių susitikimų dėka, mes supratome tikrąją Kalėdų reikšmę, turėjome puikią progą pasidalinti savo pastebėjimais su kitais žmonėmis, klausėmės Jėzaus laiško, kuris mus privertė suprasti, kad Kalėdos- ne dovanų metas... O vėliau net ir turėjome progą parašyti Jėzui atsakymą.  Vieną vakarą klausėmės br. Algimanto ir žiūrėjome skaidres, kitą - giedojome giesmes, bandėme paprastuose daiktuose įžvelgti nepaprastą adventinę simboliką, paskutinį vakarą žiūrėjome filmą “Kristaus gimimas”. Po visų pasisedėjimų mūsų laukdavo karšta arbata ir skanūs sausainukai. :] Dar šiek tiek pabuvę išsiskirstydavome... Kai kurie keliaudavo į namus ir juose padovanodavo savo namiškiams parsineštą šilumą, kiti keliaudavo į vakarines jaunimo Mišias šv. Ignaco bažnytėlėj....

Nesusilaukėme didelio žmonių dėmesio, bet atėjo tie žmonės, kuriems tai tikrai buvo įdomu, tie žmonės, kurie žvelgia giliau, ne vien į kasdienybę...

Sesė Renata

 [ 2007-11-20 ]  Sielos 2007

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

DAUG JAUNŲ ŽMONIŲ.

SMAGI KELIONĖ.

TIK-ĖJIMAS.

PILNA SALĖ.

ĮDOMŪS SEMINARAI.

DAUG DEGANČIŲ ŠIRDŽIŲ.

DAUG TRIUKŠMO. KLEGESIO.

KAUNAS.

MUZIKA.

 [ 2007-11-01 ]  2007 metų “Žvakučių uždegimo” akcija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

2007 metų “Žvakučių uždegimo” akcija

Jau kelintą kart lapkričio 1-osios proga jaunimo centras, jezuitai,  ŠU studentai ir ŽSO skautai organizuoja žvakučių uždegimo akciją.

Šiais metais ši akcija prasidėjo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio kurijos salėje. Čia visus kvietė didelis geltonas plakatas ir prie jo budinčios sesutės. Nesitikėjome sulaukti tiek šia akcija susidomėjusių dalyvių, nors ne paslaptis, kad “vyresniojo amžiaus jaunimo“ buvo šiek tiek daugiau negu jaunojo jaunimo. :]

Kad mūsų akcija pasisektų, vyskupas mus visus palaimino, prieš tai- kaip ir pridera vyskupui- pakalbėjęs apie tikėjimo dovaną ir kitas gyvenimo vertybes...

Didelė žmonių grupė patraukė iš šventoriaus link senųjų kapinių. Visiems atėjus į reikiamą vietą, br. Gediminas, turintis oratoriškų sugebėjimų, visus suskirstė į dvi grupes. Taip prasidėjo mūsų kelionė po kapines: nuo apleistų kapelių iki kitų. Kaip ir praeitais metais mane džiugino tai, kad prižiūrimų kapų yra šiek tiek daugiau negu apleistų. :] Tik suradę apleistą kapą uždegdavome žvakutę. Kai jų mums pradėjo stigti, nuimdavome dar nesudegusią, bet jau užgesusią žvakutę nuo prižiūrėto kapo. :] Iš pradžių, tai daryti nebuvo malonu, bet br. Giedriaus žodžiai mus nuramino- „Juk ir mirusieji turi dalintis šiluma su kitais”. Dar šiek tiek ten pabuvoję, traukėme link Ignaco bažnyčios. Dauguma žmonių ten nebeėjo, bet jaunimas išliko aktyvus iki pat galo. :] Kai atėjome į bažnyčią, vyko vakarinės jaunimo Mišios. Prisijungėme ir mes prie dainuojančio jaunimėlio. Pasibaigus Mišioms br. Algis pakvietė susimąstyti ir kiekvienam ant mažo lapelio surašyti savo artimųjų mirusiųjų vardus ir įmesti krepšelin, o po to uždegti žvakutę ant simbolinio iš smėlio supilto kapelio. Šios paprastos, bet tokios nuostabios akimirkos įsirėžė giliai atmintin. Juk taip šilta pasidaro, kai pagalvoji, kad yra vis dar žmonių, kurie gyvena ne tik dėl savęs, ir prisimena ne tik gyvuosius, bet ir mirusius.  Neužmirškim...

Sesė Renata

 [ 2007-10-28 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į kryžių kalną
2007 10 28

Šis žygelis nuostabus, sesėms skautėms nebaisus...
Penkios varlės kamikadzės traukia kryžių kalnan drąsiai.
Dainos žygiui nemaišys, kryžius rankų nenutrins,
Tik tvirtumas ir linksmumas rodys kelią link ramumo.

Atkeliavusios kalnan,  nepamiršome Mišių...
Vienuolynan nuskubėjom, juk vėluot mes nenorėjom..
Pastovėjom, kiek galėjom, baisiai kojas mums perštėjo,
Bet kantrybės mums nestigo, sesės skautės tvirtos liko...

Pasibaigus Mišios, prašėm brolio paslaugos,
Kad šventa tyra ranka,  Dievas palaimintų draugovę šią.
Džiūgavom, dainavom ir kalbėjom,
Rinkom kryžiui gerą vietą...

Kai pasakėme, kad “čia”, kastuvėlį išsitraukėm...

Smigo žemėn jis staiga, Jurgos rankos neatlaikęs,
Kapstėsi ilgai jis ten, kol Jurgytė mūs pavargo..
Tad pabandėme ir kitos, kasti gilią duobę šią...
Sekėsi mums neblogai, sesėms skautėms tai juokai...

Kai įtvirtinome kryžių, pasijutome nekaip...
Baisiai skrandukus skaudėjo, valgyt jie užsinorėjo.
Išsitiesusios žolėj, valgėm dešrą, gėrėm kavą,
Sprendėm Laimos paruoštą darbą(kryžiažodį).

Pasėdėjusios dar kiek, ruošėmės namo skubėt,
Užsidėjusios kuprines ir surinkusios šiukšles,
Traukėme mes link namų, su saule ir su vėjeliu...

Šmaikštuolė sesė Renata :]

 [ 2007-10-02 ]  Žygeliukas Salduvės miškelyje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Žygeliukas Salduvės miškely

Dar neprasidėjus pačiam mokslų įkarščiui ir skaisčiai saulutei, kuri vis dar džiugino savo šiluma, bešviečiant, gaujelė skautukų išsiruošė į trumpą žygelį. Keliavom mūsų jau numylėtu ir išmintu takeliu- nuo mokyklos iki Salduvės miško. :] Susirinkom nei daug, nei mažai- apie 10 sesių ir brolių. O tada ir prasidėjo! Ir dainos, ir šūkiai, ir staiga net šypsenos visų veiduose sušvito. Vedantiesiems taip pat nebuvo sunku- juk kelias buvo jau gerai žinomas. Šiek tiek „pasitrankę“ miške, atlikę įvairiausias užduotis ten, suradome savo senutę laužavietę, minkėm skautišką duonelę ir t.t. vėliau, kai visi darbai jau buvo baigti, netilo gitara ir balsai, o ir bulvytės smagiai lauže kepė. :] Dar šiek tiek pabuvę, susiruošėme keliauti namo...

Buvo gera matyti, kad ir naujai atėjusiems žmogeliukams ši dienelė ir žygis patiko. Džiugu matyti kitų brolių ir sesių tikras ir nesuvaidintas šypsenas...

sesė Dovilė

 [ 2007-08-06 ]  Stovykla Vokietijoj

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Stovykla Vokietijoj
2007.08.06 – 19 d.
Vokietija, Teterovas

Kiekvienais metais Vokietijoje vyksta Europos krikščioniško jaunimo dienų stovykla. Šiais metais ir mums teko puiki proga ten sudalyvauti. Keturių mūsų draugovės skautukų (Renata, Jurgita, Julius, Aistė) ir dviejų draugų (Monika, Laurynas) kompanija praleido dvi savaites su jaunimu iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir net Ruminijos. Pirmomis dienomis bendrauti nebuvo lengva, teko kišenėje nešiotis anglų kalbos žodynėlius, naudotis gestais, prisiminti, vokiečių ar rusų kalbas. Bet dažniausiai Aistei tekdavo tapti mūsų vertėja.

Kiekviena diena mums prasidėdavo daina ir stovyklos vadovo Germano žodžiais: „Good morning, it‘s breakfeast time!“. Pusryčiai, pietūs ar vakarienė prasidėdavo ir baigdavosi malda, kurią sukalbėdavo vis kitos šalies stovyklautojai. Po pusryčių dažniausiai vykdavo užsiėmimai seminarų kambaryje: žaisdavome įvairius žaidimus, giedodavome giesmes, mokindavomės šokti. Kas antrą dieną vadovai išsivesdavo mus iš namų aprodyti apylinkes, pasigrožėti Vokietijos gamta ir sostine. Taip prasiblaškydavome, turėdavome galimybę vieni kitus geriau pažinti ir pasidžiaugti jaunatviškom išdaigom.

Įsimintiniausia, kai gavę užduotis iš vadovų, turėdavome pasiruošti teminiams vakarams, jiems visų šalių stovyklautojai įdėdavo daugiausiai darbo ir kūrybiškumo. Be to kiekviena šalis paruošdavo kuo originalesnę prezentaciją apie savo šalį. Taip susipažinome su kitų šalių kultūra, tradicijomis, kalba.

Visą dieną blaškydavomės tai vienos, tai ktos šalies kompanijoje, tačiau vakarais mus visus suvienydavo vakarinė malda koplyčioje. Tik tada jausdavome tikrą stovyklos dvasią, turėdavome puikią progą prisiminti namus, juose likusius brangiausius žmones ir pasidžiaugti buvimu stovykloje. Kiekvienas apmąstymo vakaras baigdavosi nuostabia vadovo Klemenso gitaros muzika.

s. Jurgita ir s. Renata