METRAŠČIAI IŠ 2010-ųjų METŲ

 [ 2010-12-27 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Linksmavakaris - turbūt ,,nerealiausia‘‘ man šiais metais patirta skautiška tradicija. Šis renginys buvo pirmas, kurį padėjau organizuoti. Iš tiesų buvo labai keista, nes visada, kai atvažiuoji į kažkokį renginį ar šventę atrodo, kad viskas suorganizuota, nežinai, kas bus toliau. Pamenu, kai susirinkome aptari, ką darysime, ką veiksime, kokios pareigos. Na, man buvo labai sunku kažką pasakyti, nes ,atrodo, nežinau ,kas galima, ko neJ. Labiausiai patiko mūsų(Jurgitos, Jono ir mano )pasirodymo repeticija. Apskritai skautai mane žavi, nes jie nebijo viską daryti eksprontu. Kai vyko mūsų pirma pasirodymo (ir vienintelė ) repeticija, nežinojau nei ką sakyti, nei kaip elgtis. Susitarėmė, kad skaitysime iš laikraščio, kad kalbės Jonas su Jurgita, o aš būsiu tikra neskautė ir man rūpės tik išvaizda(nekenčiau šito vaidmens). Labiausiai pasimečiau, kai sakė, kad man reikės pakviesti Šiaulius šaukiant. Galvoju,, o jei neišdrįsiu? ‘‘.Na, repeticija praėjo puikiai ir labai laukiau pačio linksmavakario. Susirinkome 8 valandą Kuršėnų gimnazijoje. Visi puolėm ruoštis. Iš tikrųjų, kai atvyko visi dalyviai ir buvo rikiuotė, man buvo žiauriai keista. Atrodo, kai buvo kiti renginiai ar šiaip rikiuotė nežinai, kas ką pasakys, o dabar ,kai pasakė :,,Organizatoriai žingsnius atgal ir eikit pabaigti ruoštis‘‘ pasijutau labai ,,išskirtinė‘‘(Jėėė aš žinau ,kas bus toliau),o visi žiūrėjo pasimetę.:). Na, renginys praėjo visai įdomiai .Jonas buvo žiauriai juokingas. Vaidino Jonelį, kuriam reikia vaistų(kitaip bus kvailelis. Pabaigoje labai bijojau ,nes žinojau, kad tuoj tuoj turėsiu šaukti. SUKAUPIAU drąsa ir pradėjau klykti iš visų jėgų, nes laikraštį pamačiau išpardavimą Saulės mieste .2 procentai. Nubėgau ,kur sėdėjo Šiauliai ir pakviečiau juos į sceną, nes kiekviena draugovė turėjo paruošti savo per metus įvykusį linksmiausią įvykį. Kai jau atsipūtėm, ėjom valgyti.Na, turėjom laisvo laiko ir vakare buvo ,,diskoteka‘‘. Grojo gyva muzika iš Kuršėnų :visokių fleitų, dūdelių, gitarų ir Eidmanto grupė, bei Petro saksofonas. Tikrai pamačiau geriau nei bet kokiame orkestre . Viskas buvo iš širdies. Prašokom su kai kuriais 3 valandas, ŽIAURIAI pavargome. Na,o po 12 ėjom kaip visada papliurpti su sesėmis ir broliais. Manau, kad linskmavakaris buvo žiauriai linksmas, nes visada ,kai susitinki su skautais būna linksma ir gera .

Sesė Goda A.

 [ 2010-12-10 ]  Tėvelių sueiga Šalkauskyje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, gruodžio  10d. buvo tėvelių sueiga. Pristatėme savo skautišką veiklą, kiekvienos skilties skiltininkas plačiau pakalbėjo apie savo skiltį. Tėvai galėjo sužinoti jiems rūpimus klausimus: kaip vaikai leidžia laiką skiltyje, ko išmoksta ir kt. Visi tėveliai buvo patenkinti, nes buvo ramiau, kaip atsakėme į jų rūpimus klausimus.

 

Sesė Ieva G.

 [ 2010-11-06 ]  Kmynų žygiai rudenį.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Šis ruduo buvo nuostabus. Broliai „kmynai“ mums kas savaite rengė nuostabius žygelius, iškylas, pasisėdėjimus prie laužo. Pati stengiausi dalyvauti kiekviename jų suorganizuotame mini žygelyje. Kiti taip pat maloniai prisidėdavo prie brolių. Jie mus stebino sumąstytais žaidimais ir užduotimis. Turėjome ir sužeistąjį išgelbėti, ir laužą išmokti kurti, ir virve laipioti. Būdavo ir tokių pasisėdėjimų prie laužo, kai, tiesiog, sėdėjome kalbėjomės ir linksminomės. Čia galėjome pakvėpuoti grynu oru bei linksmai praleisti laiką. Visi galime padėkoti „kmynams“!

Sesė Agnė.  

 [ 2010-10-30 ]  Žygis į Partizanų bunkerį

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į Partizanų bunkerį

 

Visada smagu eiti į žygį, o, ypač, jei tai skautų žygis.Spalio 30, šeštadienį, vyko žygis nuo Kuršėnų gimnazijos iki partizanų bunkerių. Na, pirmyn - atgal apie 20km, kaip man pradžiai nemažai, bet laiką praleidau puikiai.

Pamenu kaip man atėjo šeštadienis... Penktadienį, vakare, tikrai užsistačiau žadintuvą, bet vis vien pramigau ir nespėjau su visais įlipti į autobusiuką. Teko manęs laukti br. Eidmantui ir jo mašinai, bei sesėm. Tikiuos, tuomet ant manęs labai nesupyko: )Susirinkome prie Kuršėnų gimnazijos, kol sulaukėme visų, spėjom apsikabinti ir pasisveikint su kitais. Tuomet stojom į rikiuotę  ir klausėmės brolių: Giedriaus, Byčiaus ir Arvydo. Po to atsiskyrė kandidatai, kas buvo labai netikėta, o mes, žygeiviai, stojom po du ir su daina išžygiavom link bunkerių. Ėjau šalia savo draugės, Alvigitos. Labai daug juokiamės, prisiminimai ir visa kita - kaip visada: ). Mus vedė skautės iš Kuršėnų - Ignė ir Deimantė. Su jomis taip pat buvo daaaug linksmybių ir kalbų beeinant. Na, mūsų tikslas, kol ėjom, buvo išmokti 2 partizaniškas dainas. Viena, atrodo,  buvo lengva ,,Mėnulis tikras tėvas jo‘‘, nes ją dainavom stovykloj, o kitos tikrai nežinau, nepamenu. Ėjom per  tikrai gražias vietoves. Nors Kuršėnuose  būnu dažnai, tų vietovių nesu mačius. Visur lygumos, dirbami laukai, miškai - jauku ir romantiška:) Žygiavom, dainavom ir žaidėm! Įstrigo žaidimas ,,avinų banda‘‘- jo , turbūt, niekada nepamiršiu. Vaikai, kurie dar nebuvo žaidę, turėjo nueiti į atskirą vietelę. Kiti sustojo eilute. Po vieną iš nežaidusiųjų (gyvenime neturėjusių supratimo apie  šį žaidimą: D) ateidavo prie eilutės ir turėdavo atskirti, kuris yra lyderis. Buvo žiauriai juokinga, bet geriau nepasakosiu. Kodėl? Nes pažaisit – pamatysitJ Nežinau, kaip kiti, bet aš šiek tiek jutau kojas -truputį pavargau, bet ne užilgo mūsų laukė išbandymas,, autoavarija‘‘ . Į krūmą buvo atsitrenkusi mašina, pilna sužeistųjų. Na, budrumo nepraradom: pasiskirstėm į 3 grupeles,kur vieni slaugė vairuotoją, kiti nėščią moterį, treti keleivį. Nemačiau kitų sužeistųjų, bet mūsų buvo labai keistas. Jam lūžo koja. Ištempėm jį iš mašinos, paguldėm, bėgau ieškot pagaliukų, kad kaulas nejudėtų , atsisuku, o tas ,, sužeistasis‘‘ bėga! Jį br. Jonas(iš mūsų komandos)vejasi, na, puoliau vytis. Žodžiu, keistas mums pakliuvo,, turbūt girtas‘‘ - manėm. Palaukėm greitosios ir ėjome toliau.Bunkeriai  buvo netoliese, kai atėjom reikėjo palaukti ,nes kažkas buvo juos užėmę. Na, atėjom, pirmiausia, sulipom į bunkerius. Asmeniškai, man buvo keista, kažkaip... gulėti ant nieko, ten šlapia, šalia tualetas... smarvė ir visąlaik tamsu. Ar partizanai to nusipelnė? Žodžiu, uždegėm žvakutes ir puolėm pietaut. Nemokėjau net užvirti vandens iš pasiskolinto katiliuko, kai užvirė atidengiau, o ten - gal lašelis vandens. Viskas išgaravo. Na, bet prie bendro stalo(tiksliau laužo) žaidėm sugedusį telefoną. Kaip visada, jį žaidžiant, būna žiauriai juokinga.: )

Buvo labai smagu, bet reikėjo jau judėt, kad spėti į autobusą Šiauliškiams ir kitiems. Visi atsisveikinom ir pradėjom judėt. Žygiuojant atgal, žaidėm dar vieną visai įdomų ir nuovokos reikalaujantį žaidimą. Net neįsivaizduoju pavadinimo, bet sesės buvo bobos, o broliai-diedai ir pralaimi tie, kurie nebeturi žodžių bobai/ diedui. Pirma nesisekė, bet po to įsidrąsinom. Mes laimėjom 2kart iš eilės, ką padarysi : ). Grįžtant laikas, atrodė, bėgo ypač greitai. Atrodė, kad kelias trumpesnis. Na, grįžom į stotį. Visi atsisveikinom ir išvažiavom.

Nuo ryto iki vakaro buvau gamtoje - nerealu. Turbūt šeštadienio nebūčiau praleidusi geriau. AČIŪ, nes žygis buvo nuostabus.

 

Sesė Goda A.

 [ 2010-10-16 ]  Paskutinis laužas.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Rytas. Šv. Jurgio draugovės skautai susirenka Akmenėje. Į kasmetinį paskutinį laužą. Bendrauja su kitų draugovių skautais. Šoka. Linksminasi.

Prieš rikiuotę žaidžia žaidimą „Liuciferis“. Kad apšiltų. Rikiuotėje išklauso reikalingą informaciją. Išsiskaičiuoja ir pasiskirsto komandomis po dešimt. Skiltininkas eina pasiimti lapo su nustatytu maršrutu. Skautai išžygiuoja pasižvalgyti į Akmenės miestą. Aplanko dešimt vietovių ir prisimena dešimt skautų įstatų. Sužino kur yra žydų kapinaitės, muziejus, gaisrininkų būstinė ar Akmenės miesto ženklas (paminklas). Žygiui- ekskursijai turėjo 2 valandas. Grįžę apturėjo maldelę ir vakarienę. Po jos rikiuotė ir žygelis iki laužo. Prie paskutinio laužo (ko visi ir susirinko) draugovės pristatė savo dainas, brolis Jonas pakalbėjo apie trečią brolį ir susiskirstę grupelėmis išėjo į „trasą“. Trasoje įveikinėjo užduotis:klyksmu užpūtinėjo  žvakę, drakulai bučiavo ranką ar atsakinėjo į klausimus, už kuriuos gaudavo skanaus (arba nelabai) gėrimo. Grupė turėjo būti susikibusi rankomis. Grįžę atgal į mokyklą daug kalbėjosi ir bendravo. Užmigo vėlai naktį.

Anksti ryte išvyko namo.

 

Sesė Alvigita.

 [ 2010-09-25 ]  ,,Baltų ugnis"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Susirinkome prie St. Šalkauskio gimnazijos ir su daina ėjome Salduvės link. Nuotaikos buvo „superinės“. Ši diena buvo viena iš šiltesnių rugsėjo dienų. Griausmingai atėję, įsikūrėme ant vieno kalnelio. Truputį užkandę nuėjome prie tako, kuris veda link Salduvės piliakalnio. Ten išsirikiavome pagal skautišką poziciją ,,laisvai" ir laikėme uždegus fakelus. Taip sveikinome visus renginio dalyvius ir žiūrovus. Vėliau, renginiui įpusėjus, porą skautų nuėjo padėti dalinti arbatos  ir košę bei kitus skanumynus pagoniškus. Likusieji užlipo ant kalnelio pabendrauti, pažaisti žaidimų. Po renginio ėjome į laužavietę. Ten susikūrėme laužą ir linksmai praleidome likusią dienos dalį. J

 

 

Sesė Kotryna B.

 [ 2010-09-24 ]  Pirmoji visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Po ilgos vasaros vėl visi subėgome į visuotinę sueigą. Visi buvome tokie laimingi. Labiausiai džiaugėmės dėl naujų narių, kurie atėjo pas mus :) Sustoję į pirmąją šio sezono rikiuotę, kurią pravedė br. Giešas, visi smagiai pasijuokėme iš br. Giešo ir kitų brolių pokštų... Vėliau subėgome į kabinetą ir linksmai pažaidėme.Iš kabineto sklido mūsų juokas. Patys net nepastebėjome, kaip greit prabėgo laikas :D Tada vėl subėgome į rikiuotę, naujokai gavo galimybę pasirinkti kuriai skilčiai priklausys. Galiausiai teko atsisveikinti ir patraukti namo.

Sesė Agnė.

 [ 2010-09-18 ]  ,,Laisvė dviračiui"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Vėsų šeštadienio rytą, kai vieni dar tik lipo iš lovų, mes, skautukai, susirinkę prie savivaldybės ruošėmės savanoriauti ir laukėme užduočių. Buvo šalta, bet vieni kitus šildėme šypsenomis, ir aišku, gautų darbų vykdimu. Nešiojome ,,tvoreles" kurios tikrai nebuvo iš lengvųjų. Po to ant tų sukabinome spalvingus vaikų piešinius bei karikatūras.:) Ir tada vienas dėdė atsivežė savo dviračių kolekciją...Kokių jų ten tik nebuvo. Seni, nauji, su atramom, be jų ir t.t. Ir beveik visais gavome pasivažinėti!! Vėliau teko dviračius gražiai išrikiuoti ir laukti grįžtančių akcijos dalyvių. Jiems sugrįžus išdalinom savo skrajutes ir prasidėjo koncertas. Buvo tikrai įdomių, bet kartu ir nekokių, pasirodymų. Pvz.: toks reperis su ORGINALIAIS tekstais...na, bent nuotaika pakėlė. Mes, besiklausydami koncero, pradėjome šokti savo linksmąsias pėdutes ir nemažai susidomėjųsių žvilgsnių pritraukėm. Vėliau gavom dovanėlių už pagalbą ir neilgai trukus išsiskirstėm.
Aš, asmeniškai, tikrai gerai praleidau laiką.    

 

Sesė Ieva. Š.

 [ 2010-09-06 ]  Žygis: Kryžių kalnas - Šiluva

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Tai, ką patiri eidamas piligriniame žygyje, yra nuostabu.

Kiekvieno patirtys skirtingos.

Vieniems kojose dilgčioja nutrintos pūslės, kitiems širdyje yra be galo gera, kad gali drauge su tūkstantine minia giedoti ar kalbėti rožinio maldą, o dar kitiems galvoje tik viena mintis – kada, kelio be galo, pabaiga. Bet įveikti gali viską, kai šalia eina tau artimi žmonės.

 

Būtent šios patirtys mus sukvietė 2010 metų rugsėjo 4 dieną į aštuntąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Pirmąją dieną, nuėję 20 km, apsistojome prie Rėkyvos ežero, tradiciškai vakaronės metu visos grupelės paruošę pasirodymus prisistatė žygeiviams. Mes, kaip tikri skautai, paruošėme TIKRUS SKAUTIŠKUS PRITUPIMUS, tik va, žmonės, kurie buvo visą dieną žygiavę, sunkiai įveikė mūsų užduotį. J J J

Antroji diena buvo pati ilgiausia: kėlėmės anksti, ėjome ilgai (31 km), meldėmės ir giedojome daug. Tačiau svarbiausia, tos ilgos dienos metu daug patyrėme... pamatėme, išgirdome, supratome ir atradome. O vakare šėlome krikščioniškos muzikos grupės „Apaštalai“ koncerte ir šildėmės prie milžiniško trečio skautų brolio!

Išaušus trečiosios žygio dienos rytui, vėl išgirdome tuos „nuostabius“ žodžius: keliamės! Labas rytas, keliamės! Ir vėl susikrovę kuprines, apleidome kareiviškuosius apartamentus su kiauromis sienomis. Prisijungus vyskupui, nuėję keturiolika kilometrų, pasiekėme žygio tikslą – Šiluvos šventovę. Didžiausias džiaugsmas buvo pagaliau žengti žingsnius aikštėje priešais baziliką ir pozuoti, kol įamžins fotoobjektyvas.

Pat. sk. s. Jurgita

 [ 2010-09-01 ]  Bebrių skiltis eina į vaikų namus

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Taip, taip, taip. Mes pagaliau įvykdėme savo svajonę eiti į vaikų namus. Jau nebežinau kiek kartų į juos ėjome ... turbūt kokį nioliką. Einame aš (Simona), Goda, Renata, Alvigita, Ieva ir Tomas su Jurgita (jiedu ne bebrai). Kiekviena antradienį ir ketvirtadienį įlipame į 12 autobusą ir riedame į vaikų namus. Atėjusios padedame vaikams paruošti namų darbus, o vėliau einame į kiemą ir tiesiog linksminamės žaisdami įvarius žaidimus. Jau susidraugavome su tais vaikais, kelios jau turi net savo numylėtinius.
Vaikai, rodos, visuomet džiaugiasi mūsų draugija. Tiesa, kai kurie vaikai vis dar nepriprato mūsų vadinti skautais ar mūsų vardais, todėl vadina mus studentėmis ... Kai jie mus taip pavadina, skamba tikrai juokingai.
Mes visos džiaugiamės, galėdamos juos lankyti, jiems padėti,. Tie vaikai tokie energingi ir tokie žavingi, kad įsėdę į autobusą, riedantį atgal į namus, mes niekaip negalime atsikalbėti – vis dalijamės įspūdžiais...

 [ 2010-08-02 ]  Tundra

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

  Labiausiai skambėje  klausimai: „Kas bus? Ar bus labai sunku? Ar aš ištversiu? “ Prigąsdinti, bet savim pasitikintys, mes gulėjome ant žolės ir laukėme. Laukėme nežinomybės... Daug įvairių žmonių, daug minčių. Kažkurie sukaustyti baimės tylėjo, kiti bandė išsišnekėti ir pasidalinti patarimais kol dar nevėlu. Treti miegojo: taupė savo jėgas.

Ir prasidėjo, pradėjo kviesti, kilo dar didesnė nežinomybė ir kai kurie pradėjo bijoti. Taip mes pradėjom nykti: po du, dar po du, vis mažėjom, mažėjom. Girdėjosi Gedo rėkimas nors tai man buvo keista. Tuo momentu, kai jau buvau stovykloje, to kažkodėl norėjosi. Rikiuotėje visi stovėjo susikaupę ir laukėme kas bus toliau. Buvo tokių žmonių kurie slėpė neleidžiamų daiktų: vieni norėjo įsinešti kava, viena mergaite atsivežė šokolada ir turėjo jį greit išdalinti. Paskui mus suskirstė į grupes. Nepamenu kai kurių dalykų. Tiksliai nepamenu, kokiomis dienomis kokie įvykiai buvo. Nepamenu pirmosios stovyklos atidarymo rikiuotės. Juokingiausia buvo tai, kad pirmą dieną statytą pastovyklę dar bandėme pabaigti iki pat stovyklos pabaigos, o kai jau viskas buvo beveik idealu, turėjome viską sugriauti.
Žmonės, dalyvavę stovykloje, gali pasigirti galintys suteikti pirmąją pagalbą.

Dabar, pagalvojus apie Tundrą, vien geri atsiminimai. Žinau, kad šita stovykla man padėjo daug ką suvokti ir sužinoti. Naudojuosi patirtimi dabar ne vien skautaujant, bet ir gyvenime. Jei dabar lieptų atsukt laiką atgal, tikrai važiuočiau į Tundrą. Daug ką keisčiau, bandyčiau elgtis kitaip, o gal net specialiai priešingai, pažiūrėti, kaip reikia elgtis ir kas būna visokiose situacijose.

Už visą tai, už galimybę kažko išmokti, o galbūt ir išmokyti, visi patyriminės vadovų stovyklos „Tundra 2010“ dalyviai turėtų nuoširdžiai padėkoti organizatoriams! : )

 

Sesė Modesta.

 [ 2010-08-02 ]  “Žemaitē miškūs“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

2010 metų rugpjūčio 1-7 d.

Vasara. Kas asocijuojasi su šiuo metų laiku? Manau, daugeliui tai šauni kompanija, maudynės, gamta ir linksmybės. Kitaip tariant – stovykla. Prie viso šito pridėjus šiek tiek darbo, kurį buvo malonu dirbti, žygius, kurie dar ilgai neišdils iš atminities, ir, žinoma, daug TINGINIO, gauname ŽSO stovyklą, kurios tema buvo – pagonybė. Ši stovykla man buvo pirma. Pirmas susitikimas ir susipažinimas su skautais. Pirmas blynas buvo neprisvilęs! Priešingai. Kai mintis užlieja 2010 metų vasaros prisiminimai, prieš akis matau žalią žolę (kurią teko net rauti), šypsenas, kryžiuočių ir kalavijuočių (žalgirio) mūšį ir vėl jaučiu azartą, kuris užvaldydavo įvairių užduočių metu. Be abejo, tai buvo įsimintiniausias laikas visoje vasaroje. Šis laikas ir žmonės, kuriuos ten pažinau, įtakojo tai, jog dabar priklausau „Saulėgrąžų“ skilčiai.

 

Sesė Greta

 

 [ 2010-06-27 ]  Lietuvos jaunimo dienos

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Susirinkę ankstų rytą aš (Agnė), Jurgita, Jonis, Kotryna R, Ieva G, Modesta, Audra, Julius (jis iš Mažeikių) ir dar trys merginos ne skautės, įsėdome į traukinį ir išvažiavome į Panevežį. Išlipus mus jau pasitiko LJD savanoriai su šypsenomis. Mes, nusiteikę puikiai dienai, ėjome prisiregistruoti. Pasidėję daiktus mokykloje, kurioje miegosime, išėjome į miestą pasipuošę uniformomis. Buvo labai smagu, kad mieste sutikome labai daug skautų iš kitų miestų ir organizacijų. Aš pati turėjau proga susipažinti su daugiau skautų. Mieste skubėjome pasirinkti veiklas ir ėjome į šventės atidarymą. Ten buvo sugrotas šventės himnas, per kurį visi 7000 žmonių šoko šokį sukurtą specialiai jam. Buvo labai smagu. Atsėdėję savo valandą su pasirinkta veikla ėjome vieni į mišias, kiti nusipirkti pavalgyti ir šiaip pabūti ramiai ilsėdamiesi. Vėliau visi rinkomės „Cido“ arenoje, kur laukėme koncerto su krikščionišką muziką. Koncertas buvo nuostabus. Visi žmonės šėlo, taip pat ir skautai. Buvo labai smagu, kad mes šitaip visi bendrai atsipalaidavome ir linksminomės. Grįždami į mokyklas visi bendrai dainavo. Daina ir vėl vienijo žmones – Lietuvos jaunimą. Grįžę pavargę nuo dienos įspūdžių kai kurie ėjome miegoti, o kai kurie ėjo groti su mano gitara į antrą mokyklos aukštą arba šiaip dar pasiklabėti su pažįstamais ir nelabai pažįstamais bendraamžiais.

Atsikėlę anksti rytą mes, skautai, važiavome autobusu į „Cido“ areną. Ten pavalgę pusryčius susirinkome visi susikaupę mišioms. Mišios buvo, tiesiog, nuostabios. Bent jau aš, pajutau vyraujančią Kristaus dvasę. Po mišių vėl vyko nuostabus koncertas, per kūrį vėl visi šėlome. Išsišėlę koncerte ir sulaukus uždarymo mes nuėjome iki „Maximos“  ir nusipirkome pavalgyti. Tada vėl važiavome autobusu iki mokyklos ir pasiėmę daiktus ėjome iki traukinių stoties. Pasidalinę šventės įspūdžiais ir džiaugsmu, kad gavome daug dovanų, mes grojome su gitara ir visi smagiai dainavome. Aplinkiniai žmonės ilgai nelaukę prisijungė prie mūsų ir kartu grojo bei dainavo. Taip sulaukėme ir mūsų lauktojo traukinio, kuris greitai nuvežė mus namo. Ten vakare išsiskirstėme kiekvienas sau. Manau, dar ilgai neužmiršiu šių nuostabių dienų, kurios vienija šitiek daug jaunų žmonių.

Sesė Agnė

 

 [ 2010-06-16 ]   Dviračių žygis Šiauliai - Kryžių kalnas – Šiauliai

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Labai gražų, bet ankstyvą rytą, susirinkę, nors ir negausiai, bet puikiai nusiteikę, paruošę dviračius kelionei, išsiruošėm į žygį.

     Na, kelio iki Kryžių kalno šiek tiek yra, tad nedelsėm. Važiavom, važiavom ir dar važiavom, aplankyti savo draugovės kryžiaus. Gerokai pasportavę, (neaišku dėl ko, bet visą kelią lenktyniavom, kuris greičiau atvažiuos) pasiekėm savo kelionės tikslą – Kryžių kalną. Jau įsidienojo ir nors tada buvo dar ankstyvas pavasaris buvo šilta ir labai gražu. Pirmiausia nubėgome iki savojo kryžiaus, jį apžiūrėjome , surašėme ant juostelių savo palinkėjimus ir aprišome jais kryžių. Iš juostelių sudėjome Lietuvos vėliavą.. Pasistiprinę, padūkę apžiūrėjome kryžių kalną, labai džiaugėmės atradę keletą skautiškų kryžių, žinoma ir pasifotografavome, bet visada ateina laikas, kai tenka traukti namų pusėn, tad pasibalnojome dviračius ir vėl važiavome, važiavome ir važiavome (ir žinoma vėl lenktyniaudami, bet vis dar nesuprasdami dėl ko). Pasiekę Šiaulius pagalvojome, jog šį šaunų žygį būtu smagu užbaigti kartu su mūsų trečiuoju broliu – laužu. Tad dar ir prie laužo pasėdėjome, pabendravom, pakepėm skautišką duoną. Taip besėdėdami ir besišnekučiuodami ir vakaro sulaukėm, tad atsisveikinę patraukėm namų pusėn.

      Mano nuomone, dieną praleidom labai šauniai, o tai, kad mūsų buvo nedaug tik leido dar labiau pažinti tuos, su kuriais tą dieną praleidome.

Sesė Kotryna R.

 [ 2010-06-12 ]  Orentasinis žygis „Pažinkime Šiaulius 2“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Ankstų šeštadienio rytą susirinkome visi prie Šalkauskio gimnazijos. Jonis ir Povilas neskubėdami paaiškino mums mūsų užduotį ir išdalinę žemėlapius skubiai pasišalino. Nors mūsų buvo tik 5, aš (Agnė, vilkų skiltininkė), Jogilė, Martynas, Greta (vilkų skiltis), Ąžuolas (kmynų skiltis), tačiau visi buvome puikiai nusiteikę. Po kiek laiko sužinojome, kad atsirado ir kita komandą pavelavelių. Tai Modesta (saulėgrąžų skiltis) ir Eidmantas (kmynų skiltis).
Pravaikšiojom kelias valandas po Šiaulių miesto centrą ir sekėsi mums nekaip, tačiau dėl to nenukabinome nosies, nes buvo labai smagu būti kartu. Kadangi mūsų mažieji vilkiukai greit pavargo ėjome tiesiai prie mūsų laužavietės, pas Jonį ir Povilą. Ten jau sedėjo Modesta ir Eidmantas. Jiems sekėsi puikiai.
Neilgai delsėme ir užsikūrėme laužą. Tada broliai įtempė virves ir paruošė mums trasą. Man buvo labai smagu, kad daugumai vilkiukų labai patiko eiti virve atsiremiant į žemę tik su pagaliu. Dėja nevisi įveikė aukščio baimęir nedabaigė trasos , o kiti net nėjo. Pabaigę trasą virėme makaronus. Pavalgę makaronų su „tušonke“, ėjome žaisti „slepynių“.
Galiausiai visi patenkinti išsiskirstėme namo. Nors mano komandai nelabai sekėsi orentuotis žemėlapyje, bet diena praėjo labai šauniai. Norėčiau tokių dienų, kad būtų daugiau

 [ 2010-05-22 ]  Stovykla „Pabusk“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Į šią stovyklą atvažiavo gan daug žmonių iš visos organizacijos. Šioje stovykloje buvo du nauji ir nematyli dalykai tai yra naujos akmenės draugovės skautai ir svečiai iš „Šaulių“. Dėja skautų iš Šiaulių buvo labai, mažai tik šeši ir tai visi „Kmynai“.
Stovykla vyko Gegužės 21 – 22 dienomis. Programa buvo suskirstyta į dvi dalis, dieninę ir vakarinę. Dieninės programos metu vyko varžybos per kiurias galėjai sušlapti, pabėgioti ir išmokti ką bnors naudinga. Per vakarinę programą vyko pasirodymai, žaidimai ir linksmybės kurios kulminacija tapo daina apie grūdinę kultūrą.

Apie šią stovykla tiek naujai atvykia tiek seni skutai ir ne tik atsiliepė labai gerai.

 [ 2010-04-03 ]  Žygis į Papilę

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Iš Šiaulių išvykome apie 7 valandą ryto. Nuvažiavome į Kuršėnus ir iš ten ėjome į Papilę. Ėjome pagal Ventos upę. Viduryje kelio sustojome išsivirti pavalgyti. Virėme makaronus vandenyj kurį pasėmėme iš Ventos upės. Giešas plastmasėje išvirė mums beržo arbatos, Juonis su Modesta iš kažkokios bobutės šulinio pasėmė geltono vandens. Pavalgę tesme žygį. Į papilę nuėjome Apie 17:30. Tada išvažiavome namo su mikriuku.

 [ 2010-03-15 ]  Žygis į Ventą

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Šeštadienį 8:00 išvažiavome į žygį. Važiavome į ventą, vietoje buvome apie 9-10h. Tada išėjome į žygį. Ėjome toli, toli... Per laukus, vieškelius, bekelias, suartus laukus. Buvo sunku. Ėjome ėjome... Aišku ėjome gana lėtokai ir per aplinkui. Priėję laužavietę sustojome, užsikūrėme lauželį išsiviėm makaronų, pavalgėm, išėjom. Atgal ėjom normaliai vieškeliu. Kažkokie du vaikėzai pusę kelio spardė „Spraito“ bonkę, kitą kelio dalį varžėsi kas toliau numes. Aišku kitas turės paimti. Kai gryžome nusipirkom guminių „Maximos“ cepelinų, juos išvirėm pac Byčių, pavalgėm, važiavom namo. Namuose buvau apie 20-21h.

 [ 2010-03-13 ]  Visuotinis ŽSO narių suvažiavimas

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Kaip ir kiekvienais metais vieną kovo mėnesio šeštadienį skiriame Žemaitijos skautų organizacijos narių visuotiniam suvažiavimui. Tad nieko nelaukdami ir šiais metais visi patraukėme Mažeikių link. Mūsų buvo nei daug, nei mažai – apie 60 J. Mus pasitiko daug gražiai atrodančių skautų ir skaučių, o nuotaika buvo gera tiek organizatorių, tiek dalyvių, manyčiau.
Suvažiavimas prasidėjo kaip visuomet vyriausiojo skautininko kalba, o po to valdybos narių ataskaitomis. Buvo šaunu stebėti, jog per metus buvo nuveikta tikrai nemažai darbelių mūsų organizacijos naudai: tiek užbaigti rašyti nuostatai, tiek pagerėję santykiai su kitomis skautiškomis organizacijomis... taip pat buvo šaunu stebėti besidominčius ir  į diskusijas įsitraukiančius skautus, kurių klausimai priversdavo suklusti ne tik valdybos narius, bet ir jau bepradedantį užsnūsti neaktyvų klausytoją. Po ilgai trukusių ataskaitų, prasidėjo pertrauka, kurios metu turėjome progą užkrimsti savo atsivežtais užkandžiais, išgerti šiltos arbatos ir galiausiai pabendrauti su sesėmis bei broliais. Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta mūsų ateities planams. Beveik visi klausimai, o galbūt net ir visi, taip ir nebuvo išspręsti, o liko atidėti kitiems suvažiavimams. Išsiplėtojančios diskusijos dėl tam tikrų klausimų, leido suprasti, jog sprendimai negali būti priimami per vieną valandą, tam reikia daugiau laiko. O jau ir patys jautėmės ne per geriausiai.
Šis suvažiavimas buvo naudingas kiekvienam skautui. Per jį kiekvienas galėjome suprasti, jog prie mūsų organizacijos kūrimo bei tobulinimo turime prisijungti kiekvienas iš mūsų. O kad stengtis dar turime kur ir parodė šis 2010 metų suvažiavimas.

 [ 2010-03-06 ]  Mokomasis žygis

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Sveiki, papasakosiu aš apie br. Airido (ir netik) organizuotą žygį. Tai va, visi susirinko J.Šalkauskio mokykloje. Nežinau kiek mūsų buvo, bet tikrai nemažai. Br. Tomas mums paskaitė apie rikiuotes, kaip reikia jose stovėti, kaip reikia raportuoti ir t.t. Tad išėjome į lauką ir broliai Airidas, Tomas ir Antanas pravedė rikiuotę (daug naujo sužinojom, išmokom). Sugrįžę į mokyklą pasiskirstėme komandomis ir mokinomės naudotis kompasu. Aš asmeniškai nieko nesupratau , bet džiaugiuosi, kad buvo žmonių, kurie suprato. Pasidarėm kelionės korteles ir išžygiavom. „Tikri skautai čia, galbūt ten apsišaukėliai!“- sutikę kitas komandas šaukdavom. Galiausiai nukeliavom į galutinį tašką - Botanikos sodą (Giešo darbovietę), pailsėjom. Pavalgėm makaronų su ,,tušonke’’ ir keliavom atgal į Šalkauskio gimnaziją, pašnekėjom ir išsiskirstėm. Šis žygis man labai patiko, daug naujo sužinojom. Norėčiau, kad tokių žygių būtu daugiau. Tai tiek.

 [ 2010-02-27 ]  Iškyla į Salduvės piliakalnį

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Buvo nyki, tamsi, ir laaabai drėgna žiemos diena. Bet savaitgalis, o tai pakelia nuotaiką. Tad keletas entuziastų (didžiąją dalį sudarė vilkų skiltis ir du pasiklydę kmynai su bebre) patraukė nuo mokyklos miško link. Apsikrovę rogutėmis bei malkomis traukėme per šlapią sniegą, dainuodami skautiškas dainas, kurios ilgai neskambėjo, nes greitai pavargome . Atėjus prie Salduvės piliakalnio, nustebome, nes išvykdome ir daugiau panašių žmonių, kurie ramų šeštadienio rytą su kavos puodeliu iškeitė į pasivažinėjimą rogutėmis. Išbandę visus kalnus, tiek mažus, tiek didelius, šiek tiek užkandę, pradėjome ieškoti vietelės laužui užsikurti. Ilgai nereikėjo ieškoti, patraukėme į savo nuolatinę vietelę. Užsikūrę laužą dar pasimėgavome šilta arbata, pasidžiovėme nuo sniego permirkusias pirštines. Keliese pastatėme sniego senį, keliese jį ir nugriovė... Dar šiek tiek pasėdėję bei pakalbėję, užgesinome laužą ir patraukėme namų link. Ši iškyla buvo paprasta, bet kartu ir labai įdomi, padedanti suprasti, kad net ir nykia dieną galime praleisi ne nykiai.

 [ 2010-02-15 ]  Žygis į Sedą

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Renata Adomaitytė Šv. Jurgio draugovės

Penktadienį vakare apie 18h išvažiavome į žygi. Jis vyko Sedoje, šeštadienį. Pernakvoję pas Virginiją, apie 10h išvažiavome į Sedos mokyklą. Ten mus pasitiko svetingai, surinko 3lt mokestį ir išmokė naudotis komposu, ir nusistatyti azimutą. Po to mus paskirstė į tris grupes. Gavę tik azimutą ir atstumą patys žemėlapyje turėjome surasti punktus pro kuriuos reiks praeiti. Apie 13h išėjome į žygį grupėse. Ėjome apie 2 valandas kai pagaliau susitikome galutiniame taške. Trečioji grupė atsiliko, turbūt todėl, kad juos vedė Byčius. Todėl mes jų nelaukėme ir išskubėjome prie Vasario 16osios pamonklo. Ten nuėję pavalgėme, užsikurėme lauželį, pasišildėme, ir išėjome atgal. Atgal ėjome labai greit ir net neįusėjus kelio atėjo naktis. Grįžę į mokyklą pavalgėme makaronų, pažaidėme žaidimus, papasakojome vieni kitiems žygio įspūdžius, po to išėjome žiūrėti filmo, gerti kakavos ir valgyti sausainius. Sausainiai su kakava buvo tikrai skanūs! Žygis tikrai buvo labai geras ir įdomus.