METRAŠČIAI IŠ 2011-ųjų METŲ

 [ 2011-12-21 ]  Vilties akcija "Šimtai ugnelių už beglobius gyvūnus"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Ateiti į PC ,,Brukliną’’, sutikti kitus skautus, būti
penkiese, nueiti prie studenčių, kurios organizuoti vilties
akcija gyvūnėliams, jos duoti mums skrajutes dėl aukos
beglobiams gyvūnams, mes išdalinti jas žmonėms, pavargti,
nueiti pavalgyti, būti sotiems, grįžti dalinti skrajutes,
išdalinti skrajutes, eiti namo.

Brolis Kipras

 [ 2011-12-17 ]  Betliejaus taikos ugnis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Taigi, kaip ir kiekvienais metais, BTU ir vėl atkeliavo į Šiaulius, kad ir vėl pas mus būtų platinama ta ugnelės skleidžiama šviesa, šiluma ir ramybė...
   "Šaltą šeštadienio popietę visos draugovės rinkosi prie geležinkelio stoties, laikydami rankose žvakutes ir laukdami iš Vilniaus atvykstančio traukinio, kuris vežė Betliejaus ugnį. Kiti skautai atvežę ugnį uždegė ją mums ir mes ją saugojome iki vakaro. Vakare Betliejaus ugnį nešėme į šv. Jurgio bažnyčią, kurioje dalinome ugnį žmonėms. Buvo labai džiugu dalinti ugnį kitiems." (Sesė Viktorija)
   "Vyko Betliejaus taikos ugnies dalijimas žmonėms Ignaco bažnyčioje. Susirinkom aš, Agnė, Kipras,Augustė bei Kotryna. Per mišias aš ir Agnė nešėm Betliejaus taikos ugnį prie altoriaus, o tuo metu Kotryna skaitė maldą. Po mišių mes buvome pasiruošę dalyti žvakes su "sijonėliais", kad neužpūstu vėjas. Žmonės paimdami žvakę paaukojo kelis litus, nors tai nebuvo būtina. Broliai ir sesės jautėsi gerai, nes iš šimto žvakių neliko nei vienos. " (Brolis Diomedas)
   Sesės Dovilė ir Jurgita nuvežė ugnelę pas brolį Arūną į Šaukėnus. Jos ugnį dalino bažnyčioje, ten susirinkusiems žmonėms. Nepaisant to, kad bažnyčioje buvo šaltoka, sesutės sakė, jog viskas praėjo gerai.
   Manau, kad kiekviena gauta žvakutė su rusenančia ugnele suteikė žmonėms savotiško jaukumo ir sušildė jų širdis...

Sesė Augustė

 [ 2011-12-10 ]  Apsilankymas logopedinėje mokykloje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

O viskas buvo taip: paskambino br. Gedas, paprašė, kad pravestume minirenginuką logopedinėje mokykloje. Susirinkom 6 sesutės, apsitarėm, kaip maždaug viską darysim, ir po poros dienų nuvykom ten. Buvom 7 - 6 sesės ir Jonis. Viskas praėjo tiesiog puikiai. Vaikai viską darė noriai. Visi kartu ir padainavom, ir pašokom, ir pažaidėm, ir pasportavom. Nežinau, kaip kiti, bet aš laiką praleidau labai gerai. Buvo smagu žiūrėti į vaikų šypsenas, girdėti juoką, jausti jų gerą nuotaiką bei skleidžiamą šilumą. Būti su jais buvo be galo gera. Gaila, kad pabuvom vos valandą. Prižadėjau vaikams, kad grįšim... Ir grįšim!

Sesė Augustė

 [ 2011-11-21 ]  Draugovės 5-erių metų gimtadienis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 „Svarbu kokybė, o ne kiekybė“ - taip visi nutarėme negausiai (bet kokybiškai!) susirinkę į šiųmetinę Šv. Jurgio draugovės gimtadienio šventę. Penki skautiški metai – jau ne juokai, jie žymi jaunos draugoviukės virsmą į sparčiai bręstančią, savimi pasitikinčią draugovę. Tai būtų galima prilyginti net pilnametystei!
  Gimtadienio šventės akcentais tapo senos geros „šarados“, skatinamos saldainių lietumi, šventinis tortas (kuris mistiškai pats save užpūtė) bei įvairūs egzistenciniai klausimai, ypač skautybėje ir ypatingai... apie maistą!
  Renginio metu visi taip pat džiaugėsi savo pačių kuriamais vaidinimais, šokiais - pokiais, daugumai gerai į atmintį įsirėžusiu brolio Jono pasirodymu gelbėtojo vaidmenyje bei paprastais, širdžiai mielais pašnekesiais su broliais ir sesėmis.
 Skautai, kaip žinote, visada sugeba prisitaikyti arba... pritaikyti aplinką prie savęs! Neišimtinai ir šiuo atveju – mokyklos sporto salė, kurioje vyko šventė, buvo „pagardinta“ skautiškais atributais – draugovės marškinėliais, gairelėmis, skautiškos literatūros staliuku bei, kiek nostalgiją keliančiomis, draugovės penkerių metų veiklos nuotraukomis.
  Dėl objektyvesnio vertinimo reikėtų sužinoti ir kitų dalyvių nuomonę. Štai paklausus vienintelės Perkūno dr. atstovės sesės Brigitos apie šventę, ji pagyrė programą bei pasidžiaugė ore tvyrančiu jaukumu, gera atmosfera, kuri jai neleido jaustis kaip svečiui. Ne ką prastesnis buvo ir brolio Dovydo vertinimas: „Tomio gležnapėdžio penkiapėdėje balų sistemoje šį gimtadienį vertinčiau penkiom sveikom su dvejom trišimtadalėm pėdos“.

Sesė Gabrielė

 [ 2011-11-05 ]  Draugovės žygelis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vieną ankstų, prasmingą lapkričio rytą šv.  Jurgio draugovė susiruošė į žygelį. Susirinko kaip niekada daug! Net septyni žmonės. Apie 8:30 išjudėjome. Pasukome link Salduvės. Ten prasimalėme apie dvi valandas ir sugalvojome, kad jau laikas kurti laužą. Taigi Jonis paskirstė  mus į tris grupeles ir turėjome užkurti laužus. Mes su Ąžuolu nuėjome prie pagrindinės laužavietės, kol naujokai mokėsi kurti. Kai jie išmokę atėjo prie laužavietės, mūsų laužas jau kūrenosi. Prie jo pabuvome 2-3 valandas pavalgėme, pažaidėme ir išėjome namo.

Brolis Povilas

 [ 2011-11-02 ]  Žvakučių uždegimo akcija

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

    Lapkričio pirmąją, aplankę savo artimųjų kapus, mes, kaip ir kiekvienais metais, susitikome padaryti gerąjį darbelį. Mes susirinkome drauge, kad uždegtume žvakutę ir ant vienišo, nelankomo kapo.
   Kaip ir tą dieną mes sakėme, kad kaip ir kiekviena akcija turi savo tikslus, mes turėjome savuosius. Mes degėme žvakutes už mirusius ir už negimusius vaikučius, o kadangi ši diena mums, kaip skautams, yra labai svarbi, nes būtent lapkričio 1d. Lietuvoje įsikūrė skautai, mes taip pat degėme žvakutes ir už mirusius skautus.
   Tą dieną aš pasakiau visiems vienintelį dalyką, kad, kai degsite žvakutes pagalvokite apie tą žmogų, kuriam jūs degate žvakutę, nors jūs jo ir nepažįstat, bet palinkėkite jam ramybės. Ir tik po to supratau, kad tie žodžiai man pačiai buvo daug reikalingesni. Į tokią akciją aš ėjau antrą kartą, kai ėjau pirmąjį kartą man rūpėjo tik uždegti kuo daugiau žvakučių, bet tik ne šįkart... Šį kartą man būtų užtekę uždegti tik kelias žvakutes, nes tai nebuvo tik žvakutės degimas ant vienišo kapo, šį kartą aš uždegdama tą žvakelę tikrai galvojau apie tą žmogų ir dėdama žvakelę palinkėjau jam ramybės. Vienas toks mano sustojimas prie kapo man atstojo šimtus uždegtų žvakelių...

   Aš tikiuosi, kad tą dieną taip jaučiausi ne aš viena ir tikiuosi, kad kitais metais tą gražų lapkričio pirmosios vakarą į šią akciją mūsų susirinks dar daugiau. :)

Sesė Kotryna R.

 [ 2011-10-10 ]  Paskutinis laužas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Spalio 8 – oji, „Paskutinis laužas“ - vienas labiau įsimintinų įvykių šiais metais keliaujant su skautais. Pirmiausia, visi susirinko Plinkšėse, buvusios mokyklos, dabar esančių globos namų, sporto salėje. Registracija vyko vėlai ryte, pusę valandos. Po registracijos visi sustojome į rikiuotę, kuri neužsitęsė ir mes visi pajudėjome. Mažai kas žinojo, kur einame, svarbiausia, kad buvo smagu. Iš pradžių aplankėme seną dvarą, šalia kurio sustojome pailsėti. Visi gavome užduotį: „Parašyti palinkėjimą sau ateityje“. Vieniem tai buvo labai lengva, o kitiem tikra kančia. Įvykdę užduotį pavalgėme ir keliavome toliau, bet nebe taip, kaip atėjome. Pasiskirstėme poromis ir vienas buvo vedlys, jis negalėjo nei klausytis, nei šnekėti. O kitas buvo užrištomis akimis ir nieko nematė. Ėjome gilyn į mišką, po truputį temo. Nuėjome kažkur toli į mišką, tik kai pasidarė tamsiau nei buvo dieną, ėjome į laužavietę, temo labai lėtai, juk dar vis ruduo. Broliai, sesės ir vilkiukai - visi padėjo vienas kitam krauti laužą. Vos tik pradėjo laužas rusenti, visi skautai užtraukė dainas ir prasidėjo šokiai, anekdotai ir visos kitos linksmybės. Jau pakankamai sutemus išskubėjome link mūsų nakvynės vietos. Vos grįžome prie mokyklos iš karto sustojome į vakarinę rikiuotę. Po rikiuotės visi išskubėjo pasiimti šaukštų, šakučių, puodelių ir lėkščių. Bet juos sustabdė vyr. sesės, kurios dar kartą norėjo padėkoti Dievui už maistą. Po trumpos maldelės suskubome valgyti. Po skanios vakarienės buvo laisvas laikas, visi turėjo didesnį ar mažesnį užsiėmimą. Vieni žaidė gaudynes, antri „bučiuoklį“, treti šnekučiavosi, dalinos įspūdžiais. Dvyliktą valandą ėjome miegoti, kadangi miegančiųjų salėje buvo mažai, kai kuriem broliam vyčiam teko raminti vis dar šėlstančius ir drumsčiančius brangų miegą. Ryte atsikėlę žvalūs ir nelabai rinkosi daiktus, tvarkėsi po savęs paliktas vietas ir keliavo namo.

Brolis Ąžuolas

 [ 2011-10-01 ]  Vadovų dienos

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

  Vadovų dienos, "Vadovų sąskrydis", kaip vėliau nusprendėme... Ir suvažiavome vieną dieną į Akmenę. Draugovę atstovavom dviese - aš ir br. Jonis. Na, dar buvo br. Giedrius, kuris nedalyvavo programoje, ir popiet turėjo prisijungti s. Jurgita su br. Dovydu. Taigi, buvo rikiuotė, o po jos visi subėgom į salę, kur mūsų vyr. sktnk. Andrius pasakė, ko mes čia visi susirinkome, ir pažaidėm susipažinimo žaidimuką. Po to pasiskirstėm į grupes: 3 skautų, 1 pat. skautų ir 1 vyr. skautų (-čių). Neaišku, kaip kitiems sekėsi dribti grupėse, bet mums (pat. skautų grupei) viskas ėjosi puikiai. Per 3 val. sugebėjome ir rimtai pašnekėti, ir pajuokauti. Tiesa, jei ne laiko limitas, būtume dar ilgai šnekėję... Po tų 3 val. visi vėl susirinkome į salę, o ten mūsų jau laukė atvykę s. Jurgita ir br. Dovydas bei prisijungęs br. Giedrius. Pristatėme savo atliktas užduotis, pažiūrėjome filmuką apie mūsų skautišką gyvenimėlį ir sustoję ratu padainavom. Visą šį renginį, mano nuomone, vainikavo br. Dovydo naktį duotas skauto įžodis.
 


Sesė Augustė

 [ 2011-08-30 ]  Žygis Mažeikiai - Pakutuvėnai

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Žygis su skautais. Turėtum būti labai keistas arba labai užsiėmęs, jei tai praleistum. Niekur kitur nuostabesnės kompanijos, nuotykių kupino žygiavimo ir ašarų upelių iš džiaugsmo nepamatytume ir vargu ar pajustume. Šįkart vyko tradicinis žygis - ,,Mažeikiai - Pakutuvėnai“. 100 kilometrų žygis per tris dienas ne visiems įkandamas, tačiau bandyti verta - be apsvarstymų meto ir kojų skausmo įgauni didelę patirtį ir didelį gabaliuką ištvermės.
   Neįprasta pradžia kaitino norą, kuo greičiau pradėti žygį. Ilgas apmąstymas ir toks pat ilgas daiktų sąrašas. Pasiryžimo reikia. Laimei, yra broliai ir sesės, kurie tave įkalba arba kuriuos įkalbi tu. Kaip man ir būdinga, pasielgiau entuziazmo vedina - tik išgirdusi apie galimybę žygiuot (o dar ir su skautais!), pasirašiau. Ilgai varginau mamą, kol ji sutiko. Pirmiausia, kai sužinai kilometrų skaičių, nesvarbu tai būtų 10 ar 110 kilometrų, pagalvoji, kad tu gali, įveiksi save, tačiau su laiku ateina ir nerimas, ar tikrai galiu? Ar pajėgsiu? Ėmiau svarstyti, ar galiu, bet, kaip ir dauguma, siekiau užsibrėžti tikslą ir jį įveikti.

   Įdomiausia buvo nusigauti į Mažeikius. Draugiškai pasitarėm, kaip vyksim, kur miegosim. Čia mums labai pasitarnavo brolis Tadas. Jis ne tik suteikė pastogę, bet ir pasidalino nuotaikingu vakaru. Ačiū, Tadai!:). Tikimės diplomas/padėka už namus tebėra priklijuotas ant sienos.

   Išaušus rytui, reikėjo nueiti iki senųjų žydų kapinių. Iš tikrųjų, vos nepavėlavome, bet toliau viskas ėjo tik geriau: susirinkome, sutvarkėme formalumus, pasisėmėme stiprybės dvasiškiems reikalams ir išžygiavome. Per kančias į žvaigždes, kaip yra sakoma...

   Pirmoji diena prabėgo gan greitai. Buvo, kas pavargo, tačiau linksma nuotaika nesugadino dienos, o ir jėgos neapleido. Pirmosios dienos tikslas buvo pasiekti šarvojimo salę Sedoje. Nuėjus apie 20-30 km, nuoširdžiai galvojau, kad tiek pat dar nebeištversiu, nebuvo lengva prisitaikyti prie ėjimo,norėjosi sustoti ir kristi, tačiau ,,skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties‘‘! Todėl ištvermė už vis svarbiausia. Iš tiesų, jei ne linksma kompanija, būtų labai sunku įveikti kelią. Be viso to, pamatėme nuostabų Lietuvos kraštovaizdį - lygumos ir kalneliai, piliakalniai, tankūs miškai ir aplink pravažiuojančių mašinų pypsėjimo garsai...

   Antra ir trečia diena praėjo žymiai sunkiau - dauguma skundėsi (galbūt tik mintyse) kojų skausmu ar pūslėmis, tačiau viltis ir užsispyrimas buvo daug stipresnis už skausmą. Antrą dieną turėjome pasiekti darželį Plateliuose. Antrąją dieną buvo sunkiau valdyti kojas, bet ne tiek, kad griūtum ir šliaužtum. Čia ir visą žygį mums labai padėjo Gabrielės mama, Jolanta. Kupina optimizmo ir džiaugsmo ji visada pakeldavo nuotaiką ir norą eiti. Jos stebuklingi masažai padėjo daug kam atgaivinti kojeles ir kitas skaudamas vietas. Ėjom ir ėjom, nematėm galo, tačiau per ilgąsias - pietų pertraukas atsigaudavome. Kas dieną keisdavosi grupės, kurios turėjo ruošti maistą visiems. Turbūt nieko nėra mieliau, kai visi susėdę stiprinamės. Ruošdama sumuštinius sesėms ir broliams net nepagalvojau apie save, nebuvo nė vieno burnojimo, kodėl turėčiau kažką daryti. Tikiuos taip pat ir kitiems. Maisto ruošimas skautams, taip pat prilygsta, bent jau mažam, stebuklui. Žygy gan stipriai pasitarnavo ir oras - saulėtos ir šiltos, tarpais ir gaivios dienos. Tiesiog lemta buvo eiti į žygį...

   Atėjus į Pakutuvėnus, norėjosi tiesiog kristi ant žemės ir ploti mintyse sau ir kitiems, bet čia ir rikiuotė, ir tvarka. Patinka man skautai, visgi priverčia laikytis ant kojų. Dienos Pakutuvėnuose bėgo kaip valandos ar net minutės. Iš tikrųjų, pats Pakutuvėnų reabilitacijos centras stebuklingas. Nuostabi vietovė, ten mes visiškai atsipalaidavome - gavome pasaulį, kurio nusipelnėme. Žinoma, netinginiavome: žaidėme tinklinį, kiti bendravo, ruošė maistą, gulėjo ar ilsėjosi, ėjo pasivaikščioti, prausėsi, meditavo, žodžiu, GYVENO. Įkritome į erdvę, kurioje vien šypsena, tyrumas, noras apsižvalgyti ir pajusti kitą, padėti jam. Gamta, jos nuostabus oras ir žmonės - patys žmoniškiausi pasauly!

   Kaip visada, sunkiausia atsisveikinti, tačiau kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tik atsisveikindamas pasakai ačiū kiekvienam asmeniškai. Tik atsisveikindamas, prisimeni sesės ar brolio vardą. Supranti, kad širdy visada išliks tie sesės ir broliai, kurie bent sekundę į tave pažiūrėjo ar nusišypsojo. Kartu su jais turėsim ir mažą paslaptėlę - prisiminimą.

   Ačiū visiems ėjusiems ir ėjusioms, žmonėms už vandenį, kuris suteikė gyvybingumo, gamtai už orą, kojoms už ištvermę, vienuoliams už gyvenamąją vietą ir SVARBIAUSIA vadovams už progą pabūti drauge, pasiryžimą ir nuvestą kelią - AČIŪ!

 

Sesė Goda A.

 [ 2011-07-25 ]  Vasaros stovykla ,, Kelias, kurio aš einu‘‘

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasara. Trys mėnesiai. Devyniasdešimt dvi dienos. Du tūkasančiai du šimtai aštuonios valandos. Tikriausiai turint tiek daug laisvo laiko darosi sunku kiekvieną minutę padaryti įsimintina, tačiau žmogučiai, dalyvavę vasaros stovykloje ,, Kelias, kurio aš einu‘‘ gali būti ramūs, žinodami, jog bent vieną savaitę jie praleido tikrai turiningai. Dabar galime nebijoti sunkumų pasibaigus vasarai, kai būsime paskendę moksluose ar darbuose, nes visada galėsime leisti sau bent akimirkai užmerkti akis ir grįžti ten, kur buvo taip gera. Dabar galime didžiuotis savimi, nes palipome dar vienu laipteliu aukštyn. Kiekvienas išmokome ko nors naujo. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau tai priklausė tik nuo mūsų pačių. Neišsenkanti skrynelė, pilna gėrio ir naudingų pamokų, buvo atverta ir visi galėjo semtis iš jos to, ko trūko kiekvienam asmeniškai. Šypsena, geras žodis, šiltas apkabinimas ar kilnus gestas, visa tai suartino mus ir pakilėjo aukštyn.

Sesė Greta P.

 [ 2011-07-16 ]  Eglučių sodinimo akcija (balandžio 16d.)

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės

Kuršėnų Perkūno draugovės skautai susirinko šeštadieni anksti ryte, kai močiutės dar tik rinkosi į turgų. Susirinkom prie Lauryno Ivinskio gimnazijos, bentjau aš visus bendrakeleivius tik pamačiau ten. Dar neskubėdami su broliu Evaldu nuėjom į būklą patikrinti vieną dalyką. Po to, prasidėjo puiki kelionė su br. Evaldu, įsiminė jo šelmškas vairavimas panašus į Valdemaro. Prie Virvytės regioninio parko pasistatatėm mašiną ir laukėm pasivijančių skautų iš Šiaulių. O tuo metu, mes apžiurėjom Virvytes krantą. Atvykus Šiaulių skautams išvykom tiesiu taikymu į Sedos Vyt. Mačernio gimnazijos kiemą, kur mūsų jau laukė laukiama sesė Rita su Akmenės skautų brigada. Po susitikimo, visi draugiškai nulėkėm iki sese Virginijos namų, dėl piniginių reikalų. Tada visi komandiškai nulėkėm iki girininkijos, o pakeliui akmeniškiai padarė įspūdingą triuką su mašina. Ir pagaliau sulaukus girininko pasiekėm tikslą. Darbas vyko labai našiai, per mažiau nei 3val. sugebėjom pasodinti 1000 eglučių, nors mūsų buvo tik 16 skautų ir vienas girininkas. Gerb. girininkas mums suteikė daug naudingos info apie Renavo girininkiją ir savo gyvenimo kelią. Sesė Laurita buvo paskirta įamžinti darbininkų entuziazmą ir darbštumą. Po darbymečio mus nustebino girininko gerumas ir vaišingumas, nes padavė dideli norfos mašiuką pilną visokių gėrybių, o mes nusinešėm visas vaišes ir sumuštinius prie jau užkurto laužo. Sesė Rita buvo atsakinga parvežti katilą ir vandens su br. Evaldu. Kai jie grįžo mes kibom kept dešrelias, vaišinomės gaiviomis sultimis,kurias pilstė girininkas iš trilitrainio, kepėm bulves lauže. Eilini kartą įvyko netikėtų akimirkų įamžinimas. Tad laikas bėgo tikrai labai šauniai ir nepastėbimai, kaip kad smėlis byra pro pirštus. Buvo liūdna, kai girininkas turėjo vykti namo, bet ir taip jis jau dirbo nedarbo metu, savaitgali. Kaip bebūtų, mes laiko neleidom veltui, nes dar buvo likęs visas pusdienis, tad ėjom pažaist įdomių žaidimų, kuriuos parinko s.Rita. Išvargę ir isekę ėjom tvarkyt laužavietės ir aprinkt šiukšlių, nes kaip tik tą dieną vyko akcija ,,Darom 2011”. Dar prieš išvažuojant pasigedom vieno kastuvo tad vyko kastuvo paieška, bet laimingai radom. Tada jau ir gražiai atsisveikinimo ir su mintim, kad labai greit susitiksim per kasmetini Kuršėnų skautų žygį bunkeris, bet ten jau kita istorija. Tad linksma gaidele ir padarytu geru darbeliu iškekiavom kas kur, nors ir pakliui lijo visą laiką.

 [ 2011-06-16 ]  Vasaros išvyka

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Alfa. Birželio 16 diena. Keturiasdešimt minučių prieš oficialiąją iškylos pradžią. Kartėlio mūsų džiaugsmui ir entuziazmui suteikė prieš mumis, į mūsų stovyklavietę atvykę kiti stovyklautojai, save vadinę „Jaunaisiais policijos rėmėjais“, tai nebuvo labai jau netikėta, kadangi trys dienos prieš tai atsitiktinai sužinojome, būtent apie „Jaunuosius policijos rėmėjus“ ir jų trumpalaikę kaimynystę su mumis vienai nakčiai.

Taigi prasidėjo įsikūrimas nieko ypatingo ar virpinančio vaizduotę nenutiko, buvo skubama visų stovyklautojų statytis savo palapines, bei tiesiog įsikurti. Šurmuliui nurimus ir įsikūrus atėjo vakaras, laukė šiek tiek vakarinės veiklos už kurią buvo atsakingos sesės Augustė, ir Gabrielė, veikla truko ligi sutemos ir tai turėjo būti paskutinis dalykas, prieš stovyklavietėje įsigalint tylai. Nors mūsų programai buvo galas jau prieš tai jau minėti „Jaunieji policijos rėmėjai“ ją tik pradėjo, pažymėdami ją šokiais iki trečios valandos ryto, todėl ir buvo suorganizuotas naktinis žygis kuris į mūsų programą nebuvo įtrauktas,  mat tranki muzika naktį nėra idealus stimuliatorius siekiant užmigti.

Birželio 17 diena Ištvėrus vėsią naktį su prasta muzika sulaukėm pusryčių. Niūrus bei su veikla planuotas oras nesiderino, tai ne vienintelė problema kuri buvo neišvengiama, tačiau pakaks negatyvo, liepos 17 dieną dalis programos buvo puikiai improvizuota ir mažieji vilkiukai, buvo nuvaryti nuo kojų ir šypsojosi antrą diena iš eilės gurkšnodami raminančią melisų arbatą. Pagaliau vakare sulaukėm tylos, kadangi kaimynystėje viešėję „Jaunieji policijos rėmėjai“ jau buvo išvykę, mėgavomės ramia naktimi kurią mums užtikrino dvi budėtojų pamainos.

  Birželio 18 diena. Paskutinė diena garantavusi veiklos, stovyklautojams, bei pristačiusi naują atrakciją tris dėžes raudonų pomidorų, bei maišą agurkų kurių iki stovyklos galo deja mums nepavyko įsisavinti. Vėlgi oras nedžiugino tačiau tai tik pagražino kliūčių ruožą, kuris buvo purvinas ir labai drėgnas. Vakarop kliūčių ruožo dalyviams išdžiuvus, bei pasikeitus visus purvu suteptus drabužius buvusius ant jų kūno, sulaukėm paskutinio laužo. Žaidimai, dainos, laužo šviesa, bei šiluma ir jaudulys vien pagalvojus, kad visi turime teisę nemiegoti visą naktį! Teisė kuria deja pasinaudojo ne visi. Paskutinio laužo kulminacija greičiausiai  tapo labai lauktas, tris dienas „brendęs“  kuršėniškių atgabentas visiems stovyklautojams, didžiulis „Tinginys“ į kurį kažkas per „brandinimo“ laikotarpį deja įmynė. Taip ir buvo įamžintas paskutinis laužas, skaniu desertu ir visiems jau pabodusia melisų arbata.

Omega . Birželio 19 diena. Prievarta brukamas, žaliųjų ir raudonųjų vaisių/daržovių perteklius pusryčiams, bei niūroka nuotaika pagalvojus, kad šiandien paskutinė diena. Laikas vėl sukti ryšulius, griauti tai kas pastatyta, ir džiaugtis paskutiniais momentais šioje Dengtilčio stovyklavietėje, kuria tenka apleisti. Dauguma iškylautoju išvyko anksčiau negu buvo numatyta programoje. Galiausiai išvažiavus visiems, liko tik operacijos „Ciklas“ dalyviai, neoficialiai vainikavę stovyklos užbaigimą. 

Brolis Dovydas.

 

 [ 2011-06-11 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Ankstų ankstų šeštadienio rytą susirinkome su dviračiais prie auksiuko. Visi gerai nusiteikę, pasirengę žygiui. Žmonių daug nebuvo, galbūt todėl, nes rinkomės labai anksti..Net mūsų draugininkė sugebėjo pramigti..:D  Palaukę Jurgitos, išvažiavome... Kadangi dauguma nusprendė, kad nenorime važiuoti į kryžių kalną, važiavome visai į kitą pusę, pas Alvigitos močiutę, kuri gyvena kažkur prie Kurtuvėnų. Važiuodami įveikėme daug kalnų, pabuvome prie Aukštelkės bažnyčios, pasifotografavome. Atvažiavę pas Alvigitos močiutę pavalgėme, pasikalbėjome. Grįžtant, užklupo lietus. Namo grįžau visa šlapia, bet praleistas laikas buvo nuostabus.:)

Sesė Ieva G.

 [ 2011-04-09 ]  Pavasario linksmybės

  bull  Iš temos "Draugoves renginiukai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės


Brolių sutiktuvės 

Sekmadienį skautės s. Ignė, s. Evelina, s. Deimantė, s. Laurita, s. Brigita ir s. Kotryna nusprendė pasisėdėti prie laužo ir palaukti paržygiuojančių brolių nuo Gulbinų miško. Prisirinkome pagalių laužui, atsinešėme didesnių malkų suoliukams, užsikūrėme laužą, pasidarėme arbatos. Ką buvome atsinešusios vieną kita vaišinom, s. Ingė buvo atsinešusi nedidelį pyragą, tad paskambinome broliams paerzinti, kad greičiau grįžtų, nes suvalgysime. Broliai sakė, kad už pusvalandžio bus, bet po pusvalandžio negrįžo tad dar nusprendėme palaukti. Po valandos pasisėdėjimo nusprendėme pradėti valgyti pyragą ir bebaigiant pamatėme ateinančius brolius vyčius br. Valdemarą, br. Evaldą bei br. Klaudijų, br. Evaldą ir br. Karolį. Grįžo jie labai nuvargę. Suvalgė jie pyrago, kurio vis dėlto palikome, dar truputį pasėdėjome ir po truputį ruošėmės namo. Br. Valdemaras turėjo bombeškių, kurias netikėtai mėtė ir sprogdino.

sesė Laurita

P.S. Oras buvo nuostabus, saulėta, o laužo dūmai sesių drabužiams paliko įsimintiną įspūdį.

 [ 2011-04-09 ]  Rudens gerybės

  bull  Iš temos "Siklčių renginiai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės


Lapkričio 1-oji

Su sesėm susirinkom Kuršėnų miesto senosiose kapinėse. Vienos sesės pasidrodė anksčiau kitos vėliau, bet vistiek įvykdėm savo tikslą ir pažadą, kad padėti žvakučių ant kapelių. Dar kilo įvairių apmastymų apie gyvenimą, koks jis trumpas yptč kai kuriems, apie žmogaus likimą. Dar šaunu buvo, kad sesutes papasakojau apie skautų šūkį, pošūkį ir atsisveikinimą bei sužinojo daugiau apie skautų įstatus. Dalyvavo ir viena mokinė iš Šiaulių, s.Ievos giminaitė ir s.Irmos LS vadovės auklėtojos mokinė, dar buvo atėjusi s.Deimantė, Ignė, Lauryna ir jos sesė.

s.Monika

 [ 2011-04-09 ]  Žiemos rūpesčiai

  bull  Iš temos "Siklčių renginiai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės


2010m. Betlėjaus Taikos ugnis Kuršėnų bažnyčioj

Jau apie šią akciją užsiminta nuo Lapkričio mėnesio pradžios, bet taip jau yra, kad visiems ne tas galvoj, bet kai tai jau turėjo įvykti už kelių savaičių tai visi sukilom. Žvakučių mums įdėjo sesė Dovilė iš Vilniaus į  traukinį, vienam iš patikėtinių brolių, kuriam buvo patikėta ir Betlejaus taikos ugnis, o mes ją su sese Deimante keliavom pasiimti iš Pavenčių traukinių stoties. Labai dėkingos buvom Monikos draugams, kad mus nuvežė ir parvežė, tik labai gaila, kad užgeso mūsų uždekta ugnelė, todėl užklijavus lipdukus ant žvakučių, man teko keliauti į Šiaulius, kad būtų galimą sekmadieni atnešti lauktąją liepsnelę. Su tėčiu ugnelę paėmiau iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, o ten sutikau br. Jonį ir sese Augustę. Sekmadieni atvykom anksti į bažnyčią, tačiau vistiek vėlavom palyginus pagal mišių tvarką. Įsimintina, kad sesė Deimantė skaitė pirmą skaitinį, po to Kuršėnų klebonas Saulius Paliūnas atėjęs prie mūsų pašventino žvakes. Po rytinių mišių išsirikiavę nunešėm pagrindinę žvakę prie altoriaus. Beje, žvakę nešė brolis Evaldas. Tada oficialiai pradėjom dalint žvakeles, kiek kas paaukojo, tike buvo gerai, o surinkta suma pranoko visus lūkesčius. Žvakių pildomai parsivežėm iš parduotuvės, nes norėjosi, kad visi gautų po žvakelę. Po šios gerumo akcijos ėjom į pirmosioos pagalbos stotį, Ligoninės priimamąjį bei į senelių slaugos namus. Visur mus pasitiko su džiugiom širdim ir mielais žodžiais ir kad kitais metais lauks mūsų.



s.Monika

 [ 2011-04-09 ]  Tarybos fotosesija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Išaušo gražus, pakankamai, kaip balandžio pradžiai, saulėtas šeštadienio rytas ir šv. Jurgio draugovės taryba susirinko Šalkauskio gimnazijoje. Labai įdomiam tikslui. Ogi fotosesijai. Sesė Audra pasičiupusi fotoaparatą buvo pasiruošusi įamžinti mus. Didžiausia dilema buvo kur reiktų nusifotografuoti. Pagaliau išsiruošėme išlįsti iš mokyklos ir nuėjome į jos kiemą. Apsimetę rimtais, o po to nebe, žmonėms, pasifotografavom ir judėjom toliau. Suvaidinom rikiuotę, žinoma nusifotografavom savo ciku caku, tada keliavom link bažnyčios. Nufotografavo mus prie jos, kur susiradę kažkokį kelmą susėdom, įsiamžinom ir pačioje Katedroje. Ir galų gale prie savivaldybės papozavom. Audra net vidury gatvės lakstė, kad mus įamžintų. Buvo gera, smagi savaitgalio pradžia su skautais!

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-04-07 ]  Žiemos ypatumai Perkūno draugovėje

  bull  Iš temos "Siklčių renginiai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės


Vilkiukių čiožinėjimo ypatumai


 Čiožinėti išsiruošėm sausio 21d. Mes ėjome netoli vilkų vadovės Monikos namų, į duobę. Ji yra didžiulė duobė, tad mes čiožinėjom nuo gana aukšto kalno. Į čiožinėjimo sueigą atėjo Ieva, Arida, Živilė, s. Monika ir iš sesių skilties s. Laurita ir s.Jurgita. Manau, kad smagiausia buvo kopti į kalną. Linksmiausia buvo, kai reikėjo kopti į kalną užsirišus gelbėjimo mazgą, o tada sesės mus, vilkiukes, užtempinėjo. Jei norit nuotraukų – tai žiūrėkite tinklalapyje (www.facebook.com/ Lauritos profilis). Mes susėdusios gėrėm arbatą, skanavom s.Monikos atneštą šokoladą ir Ievutes sausiniukus. Be to, žaidėm ir ,,Labas rytas, labadiena, labas vakaras” ,,Raiteliai ant žirgų”. Labai įdomus žaidimas. Žadėjom nusipaveiksluoti su savo raiteliais , bet pamiršom. S.Laurita mus filmavo. Mums buvo labai linksma.

sese Ieva


 [ 2011-04-07 ]  Žiemos ypatumai Perkūno draugovėje

  bull  Iš temos "Draugoves renginiukai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės


Skautagimtadienis


Šių metų Vasario mėnuo Perkūno draugovės skautams paliko įsimintiną pėdsaką skautavime. Dar tokios sueigos ir tokios įsimintinos progos pabūti visiems kartu nebuvo tekę, o ir pamatėm, ko nebuvom matę. Visą ko kaltininkai buvo mūsų keturi numylėti ir išbučiuoti skautai, tai s. Evelina, br. Evaldas, s. Milda ir s. Arida. Jų gimtadieniai kaip tyčia sutapo su ta savaite, kai buvo šv. Valentino diena ir vasario 16d. Tad ruoštis tikrai reikėjo iš peties.

Pasiruošimo svarbiausiais etapas vyko, kai Lokio Letenos dalyviai turėjo tą savaitgalį seminarą netoli Kuršėnų, Gergždelių mokykloj. Darbščiausios sesytės (Laurita, Viktorija ir Beita) rinkosi į skautų būklą ir šeštadieni ir sekmadieni. Dar sulaukėm pagalbos ir iš brolių (br. Edvino ir br. Armando). Kirpom, piešėm, dažėm, siuvom, ko tik nedarėm. Reikėjo pasirūpinti netik būklo puošmenom, bet ir dovanom, tad nuotaikingai darbavomės ruošdami dovanas s. Evelinai ir br. Evaldui. Ko tik nebuvo, visokiausių šposų, kuriuos kretė mūsų broliai, kurie ir neįtikėtinai nuoširdžiai ruošė dovaną br. Evaldui. O dovana tai tikrai atimanti žadą. Paruošus dovanas, prikabinus plakatus, prikabinėjus balionus, parengėm ,,strategini planą”, ką darysim vasario 16-ąja, per visuotinę sueigą,kaip visus skautagimtadieninkus nustebinsim, kad būtent jiems paruošta ši saldžioji sueiga.
   
Pirmoji dalis buvo įvykdyta, kai brolis Evaldas ir sesė Evelina pamatė staigmeną, kuri jų laukė bukle jau nuo vakaro (dar stipresni įspūdį sesei Evelinai paliko jos brolio šokiruojantis apibūdinimas, kad bukle neapsakoma netvarka ir chaosas po vilkų pasibuvimo). Antroji dalis prasidėjo, visuotinės sueigos rikiuotės metu, kai sese Monika pranešė apie būsimas užduotis keturioms grupėms. Grupių vadovai, suprantama, buvo tie visą ko kaltininkai. Grupėms teko eiti ir per šokolado upę, ir įveikti sesyčių parengtą labirintą, kurį įveikė tik tie, kurie turėjo Ariadnės siūlą. visų laukė ir linksmoji viktorina, kurią vedė sesė Viktorija. Viktorinos metu skautai netik sužinojo plačiau apie vasario 16-ąją, bet ir sužinojo, kokia mėgstamiausia draugininkės spalva, kiek sesei Monikai metų, kiek metų skautauja br. Arvydas. Ir pagaliau atėjo linksmiausioji dalis, kai broliai kilnojo sese Mildą, o po to ir vilkiukę Aridą, kurią iškėlė vienu kartu daugiau nei reikėjo. Šauniausia, kad tuo niekas nesibaigė, nes darbštuoles sesės paruošė netik čirvinių blynų ( valentino dienos proga), bet ir gardų keksą. Visą tai paskanino juodųjų serbentų uogienė ir draugiškai pasidalinti puodeliai, nes gurkšniavom arbatą po du. Beskanaujant brolis Arvydas visiems surengė netikėtą ,,kvotą”, tad išgirdo, ko dar niekada nebuvo girdėjęs apie Žemaitijos skautų organizaciją ir apie skautų įkūrėją B.P. Gražūs momentai buvo, kai sesės broliams užtepinėjo uogienę ant čirvinių blynų, o broliai pasigardžiuodami kramsnojo. Už tai jie neliko skoloj – visų skautų puodeliai buvo išplauti.

 Buvo gaila, kad taip greitai pasibaigė toji diena, tačiau skaisčiai šviečianti saulė žadėjo dar vieną gerą pusiaudienį. O ir didžiausias rūpestis nuo pečių nukrito, tad buvo galima ir lengviau atsikvėpti- Skautai pasveikinti ir skautiškai paminėta vasario 16-oji.





sesytė ;))

 [ 2011-02-25 ]  Visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 25d. buvo visuotinė sueiga: ,,Protingųjų galvelių mūšis“ .Skiltys varžėsi dėl Antano padarytos taurės. Sueigos metu skiltims buvo uždavinėjami klausimai. Jų buvo įvairiausių( aišku susijusių su skautais). Kiekvienai skilčiai buvo pasakyta visuotinėje sueigoje turėti švilpuką, tačiau jo beveik niekas neatsinešė, todėl švilpti reikėjo savais būdais tada, kai žinojo atsakymą. Visi taip įsijautėme, kad net nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Laimėjo kmynai, bet svarbiausia buvo tai, kad visi pabuvome drauge bei sužinojome naujų dalykų. :)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-22 ]  R. Baden – Powelio gimimo metinės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Vasario 22d. minėjome R. Baden – Powelio gimimo metines. Ta proga nusprendėme padaryti gerąjį darbelį. Atsinešėme iškeptų pyragų, sausainių ir ėjome dalinti vargšams. Buvo labai šalta, todėl jų radome gan mažai, bet, tie, kurie gavo mūsų pyragų, mums labai dėkojo. Smagu daryti gerus darbus. Deja visų pyragų išdalinti nepavyko. Neliko nieko kito, kaip visus tuos skanėstus suvalgyti patiems. Taip ir padarėme..:)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-05 ]  Žygis Kuršėnai - Akmenė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

5 valandą ryte susirinkome autobusų stotyje. Buvom aštuoniese: 2 sesės ir 6 broliai. Pasirodo, pirmasis autobusas į Kuršėnus turėjo būti 6 valandą, bet mes laukėme iki 7 valandos, nes jis vis nepasirodė. Nuvykus į Kuršėnus prie mūsų prisijungė dar viena sesė ir brolis. Taigi, iš viso 10 skautukų patraukėm Akmenės link. Iš pradžių mus vedė brolis Giedrius(Giešas), vėliau davė žemėlapį Ąžuolui ir sakė mus vesti. Na, ir sekėm paskui du vedlius, kaip paskui sugalvojome- autobuso vairuotoją(Giedrių) ir gidą(Ąžuolą). Netrukus, einant pamiške, pastebėjome kažkokią koją (turbūt stirnos), o šalia buvo nemažai plaukų. Kai kurie įbrido giliau į mišką paieškoti ko nors dar... Ir rado! Dar plaukų.. Dar paėjėję nusprendėme, kad jau laikas pietauti. Susiradom tam tinkamą vietą ir pradėjome ruoštis. Broliai buvo atsakingi už laužą, o sesės už maisto paruošimą. Vieni broliai Išėjo ieškoti "rimtų" malkų, o kiti surinkę smulkmę pradėjo kurti laužą. Kadangi tingėjo lenktis prie žemės, kad įpūstų laužą, pakėlė laužą nuo jos ir, kai jis įsiliepsnojo, padėjo atgal. Puikus būdas laužui užkurti! :) Kol sesės virė valgyt, broliai tempė medžius, Povilas ieškojo Giedriau kirvio dėklo. Galiausiai rado jį Giedrius.. Pavalgėm, susitvarkėm ir judėjom toliau. Vėliau į rankas žemėlapį Augustei davė. Ji sakė, kad neduotų, kad pasiklysim, bet niekas jos neklausė. Ir pasiklydom... Bet prieš tai... Kadangi visą kelią Povilas buvo labai neramus ir nesuprato kas yra vora po du, teko jį surišti su Jonu, kad nebeklaidžiotų tarp žmonų ir nebešnekėtų apie kompiuterinius žaidimus. Jonas suprato, kad tai būtina ir pasiaukojo visų labui. Taigi, grįžtam prie to, jog pasiklydom. Bridom, klupom, bet išėjimą radom. Kaip nušvito kai kurių akys pamačius geležinkelio bėgius. :) Dar šiek tiek paėjus priėjome Papilę. Kaip sesė Rita sakė: " Žygis jau pasisekęs, nes Povilas nebešneka". Taip, Povilas pavargo, Ąžuolui nutrynė kojas, todėl teko skambinti mūsų gelbėtojui Andriui Byčiui. Atvažiavus Andriui, atsirado keturi žmonės, kurie nusprendė nebetęsti žygio ir jie išvažiavo karu su Andriumi į Akmenę. Ten, mokykloje, jų laukė Akmenės skautai. Kadangi Giedrius rado trumpesnį kelią į Akmenę nusprendėme pabaigti žygį. Andrius buvo sakęs: "visos ilgos kelionės prasideda žodžiais:" žinau trumpesnį kelią". Šįkart jis klydo. Akmenę pasiekėm, be jokių nuklydimų. Tik oras pasidarė nelabai malonus- pradėjo pūsti stiprus vėjas. Vėliau teko apie pusantros valandos eiti mišku, o jau buvo sutemę ir nematėm gerai kelio, kuriuo buvo sunku eiti. Bet galiausiai pamatę šviesas, supratome, kad pasiekėme savo tikslą- Akmenę. :) Kol mes nukeliavome į Akmenės mokyklą, kurioje mūsų vis dar laukė akmeniškiai skautai, kiti mūsiškai jau buvo pas Giedriaus mamą ir gamino vakarienę. Pašnekėję su Akmeniškiais ir mes nuėjome pas Giedriaus mamą. Persirengėm, pavalgėm, pasiklausėm Giedriaus ir Andriaus pasakojimų- prisiminimų ir ėjome miegot. Anksti ryte atsikėlėm ir išvažiavom namo. :)
Taigi, žygis pavykęs dėl dviejų priežasčių: nutildėm Povilą(bent trumpam) ir pasiekėm Akmenę. Nepaisant nuklydimų, sunkių kelių, nutrintų kojų ir nuovargio puikiai praleidom laiką.

Sesė Augustė.

 [ 2011-01-02 ]  Šeimų šventė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Sausio 2d. savanoriavome  šeimų šventėje. Ryte 9 valandą turėjome būti Šiaulių arenoje. Visus suskirstė į sektorius. Aš buvau k sektoriuje :D.  Turėjome žmonėms padėti rasti kelią į sektorius ir įveikti kitas iškilusias problemas. Iš pradžių buvo mišios. Tada buvo pertrauka ir po jos koncertas. Kai viskas pasibaigė, visi savanoriai važiavo į kultūros centrą. Ten vyko diskoteka. Taip pat gavome padėkas už dalyvavimą  ir  daug picų.

Prisišokę ėjome namo. Laiką šią dieną praleidome nuostabiai.

 

 Sesė Ieva G.