METRAŠČIAI KURIUOS ĮKĖLĖ sk. s. Ieva Grušaitė

 [ 2011-07-25 ]  Vasaros stovykla ,, Kelias, kurio aš einu‘‘

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasara. Trys mėnesiai. Devyniasdešimt dvi dienos. Du tūkasančiai du šimtai aštuonios valandos. Tikriausiai turint tiek daug laisvo laiko darosi sunku kiekvieną minutę padaryti įsimintina, tačiau žmogučiai, dalyvavę vasaros stovykloje ,, Kelias, kurio aš einu‘‘ gali būti ramūs, žinodami, jog bent vieną savaitę jie praleido tikrai turiningai. Dabar galime nebijoti sunkumų pasibaigus vasarai, kai būsime paskendę moksluose ar darbuose, nes visada galėsime leisti sau bent akimirkai užmerkti akis ir grįžti ten, kur buvo taip gera. Dabar galime didžiuotis savimi, nes palipome dar vienu laipteliu aukštyn. Kiekvienas išmokome ko nors naujo. Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau tai priklausė tik nuo mūsų pačių. Neišsenkanti skrynelė, pilna gėrio ir naudingų pamokų, buvo atverta ir visi galėjo semtis iš jos to, ko trūko kiekvienam asmeniškai. Šypsena, geras žodis, šiltas apkabinimas ar kilnus gestas, visa tai suartino mus ir pakilėjo aukštyn.

Sesė Greta P.

 [ 2011-06-16 ]  Vasaros išvyka

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Alfa. Birželio 16 diena. Keturiasdešimt minučių prieš oficialiąją iškylos pradžią. Kartėlio mūsų džiaugsmui ir entuziazmui suteikė prieš mumis, į mūsų stovyklavietę atvykę kiti stovyklautojai, save vadinę „Jaunaisiais policijos rėmėjais“, tai nebuvo labai jau netikėta, kadangi trys dienos prieš tai atsitiktinai sužinojome, būtent apie „Jaunuosius policijos rėmėjus“ ir jų trumpalaikę kaimynystę su mumis vienai nakčiai.

Taigi prasidėjo įsikūrimas nieko ypatingo ar virpinančio vaizduotę nenutiko, buvo skubama visų stovyklautojų statytis savo palapines, bei tiesiog įsikurti. Šurmuliui nurimus ir įsikūrus atėjo vakaras, laukė šiek tiek vakarinės veiklos už kurią buvo atsakingos sesės Augustė, ir Gabrielė, veikla truko ligi sutemos ir tai turėjo būti paskutinis dalykas, prieš stovyklavietėje įsigalint tylai. Nors mūsų programai buvo galas jau prieš tai jau minėti „Jaunieji policijos rėmėjai“ ją tik pradėjo, pažymėdami ją šokiais iki trečios valandos ryto, todėl ir buvo suorganizuotas naktinis žygis kuris į mūsų programą nebuvo įtrauktas,  mat tranki muzika naktį nėra idealus stimuliatorius siekiant užmigti.

Birželio 17 diena Ištvėrus vėsią naktį su prasta muzika sulaukėm pusryčių. Niūrus bei su veikla planuotas oras nesiderino, tai ne vienintelė problema kuri buvo neišvengiama, tačiau pakaks negatyvo, liepos 17 dieną dalis programos buvo puikiai improvizuota ir mažieji vilkiukai, buvo nuvaryti nuo kojų ir šypsojosi antrą diena iš eilės gurkšnodami raminančią melisų arbatą. Pagaliau vakare sulaukėm tylos, kadangi kaimynystėje viešėję „Jaunieji policijos rėmėjai“ jau buvo išvykę, mėgavomės ramia naktimi kurią mums užtikrino dvi budėtojų pamainos.

  Birželio 18 diena. Paskutinė diena garantavusi veiklos, stovyklautojams, bei pristačiusi naują atrakciją tris dėžes raudonų pomidorų, bei maišą agurkų kurių iki stovyklos galo deja mums nepavyko įsisavinti. Vėlgi oras nedžiugino tačiau tai tik pagražino kliūčių ruožą, kuris buvo purvinas ir labai drėgnas. Vakarop kliūčių ruožo dalyviams išdžiuvus, bei pasikeitus visus purvu suteptus drabužius buvusius ant jų kūno, sulaukėm paskutinio laužo. Žaidimai, dainos, laužo šviesa, bei šiluma ir jaudulys vien pagalvojus, kad visi turime teisę nemiegoti visą naktį! Teisė kuria deja pasinaudojo ne visi. Paskutinio laužo kulminacija greičiausiai  tapo labai lauktas, tris dienas „brendęs“  kuršėniškių atgabentas visiems stovyklautojams, didžiulis „Tinginys“ į kurį kažkas per „brandinimo“ laikotarpį deja įmynė. Taip ir buvo įamžintas paskutinis laužas, skaniu desertu ir visiems jau pabodusia melisų arbata.

Omega . Birželio 19 diena. Prievarta brukamas, žaliųjų ir raudonųjų vaisių/daržovių perteklius pusryčiams, bei niūroka nuotaika pagalvojus, kad šiandien paskutinė diena. Laikas vėl sukti ryšulius, griauti tai kas pastatyta, ir džiaugtis paskutiniais momentais šioje Dengtilčio stovyklavietėje, kuria tenka apleisti. Dauguma iškylautoju išvyko anksčiau negu buvo numatyta programoje. Galiausiai išvažiavus visiems, liko tik operacijos „Ciklas“ dalyviai, neoficialiai vainikavę stovyklos užbaigimą. 

Brolis Dovydas.

 

 [ 2011-06-11 ]  Žygis į kryžių kalną

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Ankstų ankstų šeštadienio rytą susirinkome su dviračiais prie auksiuko. Visi gerai nusiteikę, pasirengę žygiui. Žmonių daug nebuvo, galbūt todėl, nes rinkomės labai anksti..Net mūsų draugininkė sugebėjo pramigti..:D  Palaukę Jurgitos, išvažiavome... Kadangi dauguma nusprendė, kad nenorime važiuoti į kryžių kalną, važiavome visai į kitą pusę, pas Alvigitos močiutę, kuri gyvena kažkur prie Kurtuvėnų. Važiuodami įveikėme daug kalnų, pabuvome prie Aukštelkės bažnyčios, pasifotografavome. Atvažiavę pas Alvigitos močiutę pavalgėme, pasikalbėjome. Grįžtant, užklupo lietus. Namo grįžau visa šlapia, bet praleistas laikas buvo nuostabus.:)

Sesė Ieva G.

 [ 2011-04-09 ]  Tarybos fotosesija

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Išaušo gražus, pakankamai, kaip balandžio pradžiai, saulėtas šeštadienio rytas ir šv. Jurgio draugovės taryba susirinko Šalkauskio gimnazijoje. Labai įdomiam tikslui. Ogi fotosesijai. Sesė Audra pasičiupusi fotoaparatą buvo pasiruošusi įamžinti mus. Didžiausia dilema buvo kur reiktų nusifotografuoti. Pagaliau išsiruošėme išlįsti iš mokyklos ir nuėjome į jos kiemą. Apsimetę rimtais, o po to nebe, žmonėms, pasifotografavom ir judėjom toliau. Suvaidinom rikiuotę, žinoma nusifotografavom savo ciku caku, tada keliavom link bažnyčios. Nufotografavo mus prie jos, kur susiradę kažkokį kelmą susėdom, įsiamžinom ir pačioje Katedroje. Ir galų gale prie savivaldybės papozavom. Audra net vidury gatvės lakstė, kad mus įamžintų. Buvo gera, smagi savaitgalio pradžia su skautais!

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-02-25 ]  Visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 25d. buvo visuotinė sueiga: ,,Protingųjų galvelių mūšis“ .Skiltys varžėsi dėl Antano padarytos taurės. Sueigos metu skiltims buvo uždavinėjami klausimai. Jų buvo įvairiausių( aišku susijusių su skautais). Kiekvienai skilčiai buvo pasakyta visuotinėje sueigoje turėti švilpuką, tačiau jo beveik niekas neatsinešė, todėl švilpti reikėjo savais būdais tada, kai žinojo atsakymą. Visi taip įsijautėme, kad net nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Laimėjo kmynai, bet svarbiausia buvo tai, kad visi pabuvome drauge bei sužinojome naujų dalykų. :)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-22 ]  R. Baden – Powelio gimimo metinės

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Vasario 22d. minėjome R. Baden – Powelio gimimo metines. Ta proga nusprendėme padaryti gerąjį darbelį. Atsinešėme iškeptų pyragų, sausainių ir ėjome dalinti vargšams. Buvo labai šalta, todėl jų radome gan mažai, bet, tie, kurie gavo mūsų pyragų, mums labai dėkojo. Smagu daryti gerus darbus. Deja visų pyragų išdalinti nepavyko. Neliko nieko kito, kaip visus tuos skanėstus suvalgyti patiems. Taip ir padarėme..:)

 

Sesė Ieva G.

 [ 2011-02-05 ]  Žygis Kuršėnai - Akmenė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

5 valandą ryte susirinkome autobusų stotyje. Buvom aštuoniese: 2 sesės ir 6 broliai. Pasirodo, pirmasis autobusas į Kuršėnus turėjo būti 6 valandą, bet mes laukėme iki 7 valandos, nes jis vis nepasirodė. Nuvykus į Kuršėnus prie mūsų prisijungė dar viena sesė ir brolis. Taigi, iš viso 10 skautukų patraukėm Akmenės link. Iš pradžių mus vedė brolis Giedrius(Giešas), vėliau davė žemėlapį Ąžuolui ir sakė mus vesti. Na, ir sekėm paskui du vedlius, kaip paskui sugalvojome- autobuso vairuotoją(Giedrių) ir gidą(Ąžuolą). Netrukus, einant pamiške, pastebėjome kažkokią koją (turbūt stirnos), o šalia buvo nemažai plaukų. Kai kurie įbrido giliau į mišką paieškoti ko nors dar... Ir rado! Dar plaukų.. Dar paėjėję nusprendėme, kad jau laikas pietauti. Susiradom tam tinkamą vietą ir pradėjome ruoštis. Broliai buvo atsakingi už laužą, o sesės už maisto paruošimą. Vieni broliai Išėjo ieškoti "rimtų" malkų, o kiti surinkę smulkmę pradėjo kurti laužą. Kadangi tingėjo lenktis prie žemės, kad įpūstų laužą, pakėlė laužą nuo jos ir, kai jis įsiliepsnojo, padėjo atgal. Puikus būdas laužui užkurti! :) Kol sesės virė valgyt, broliai tempė medžius, Povilas ieškojo Giedriau kirvio dėklo. Galiausiai rado jį Giedrius.. Pavalgėm, susitvarkėm ir judėjom toliau. Vėliau į rankas žemėlapį Augustei davė. Ji sakė, kad neduotų, kad pasiklysim, bet niekas jos neklausė. Ir pasiklydom... Bet prieš tai... Kadangi visą kelią Povilas buvo labai neramus ir nesuprato kas yra vora po du, teko jį surišti su Jonu, kad nebeklaidžiotų tarp žmonų ir nebešnekėtų apie kompiuterinius žaidimus. Jonas suprato, kad tai būtina ir pasiaukojo visų labui. Taigi, grįžtam prie to, jog pasiklydom. Bridom, klupom, bet išėjimą radom. Kaip nušvito kai kurių akys pamačius geležinkelio bėgius. :) Dar šiek tiek paėjus priėjome Papilę. Kaip sesė Rita sakė: " Žygis jau pasisekęs, nes Povilas nebešneka". Taip, Povilas pavargo, Ąžuolui nutrynė kojas, todėl teko skambinti mūsų gelbėtojui Andriui Byčiui. Atvažiavus Andriui, atsirado keturi žmonės, kurie nusprendė nebetęsti žygio ir jie išvažiavo karu su Andriumi į Akmenę. Ten, mokykloje, jų laukė Akmenės skautai. Kadangi Giedrius rado trumpesnį kelią į Akmenę nusprendėme pabaigti žygį. Andrius buvo sakęs: "visos ilgos kelionės prasideda žodžiais:" žinau trumpesnį kelią". Šįkart jis klydo. Akmenę pasiekėm, be jokių nuklydimų. Tik oras pasidarė nelabai malonus- pradėjo pūsti stiprus vėjas. Vėliau teko apie pusantros valandos eiti mišku, o jau buvo sutemę ir nematėm gerai kelio, kuriuo buvo sunku eiti. Bet galiausiai pamatę šviesas, supratome, kad pasiekėme savo tikslą- Akmenę. :) Kol mes nukeliavome į Akmenės mokyklą, kurioje mūsų vis dar laukė akmeniškiai skautai, kiti mūsiškai jau buvo pas Giedriaus mamą ir gamino vakarienę. Pašnekėję su Akmeniškiais ir mes nuėjome pas Giedriaus mamą. Persirengėm, pavalgėm, pasiklausėm Giedriaus ir Andriaus pasakojimų- prisiminimų ir ėjome miegot. Anksti ryte atsikėlėm ir išvažiavom namo. :)
Taigi, žygis pavykęs dėl dviejų priežasčių: nutildėm Povilą(bent trumpam) ir pasiekėm Akmenę. Nepaisant nuklydimų, sunkių kelių, nutrintų kojų ir nuovargio puikiai praleidom laiką.

Sesė Augustė.

 [ 2011-01-02 ]  Šeimų šventė

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Sausio 2d. savanoriavome  šeimų šventėje. Ryte 9 valandą turėjome būti Šiaulių arenoje. Visus suskirstė į sektorius. Aš buvau k sektoriuje :D.  Turėjome žmonėms padėti rasti kelią į sektorius ir įveikti kitas iškilusias problemas. Iš pradžių buvo mišios. Tada buvo pertrauka ir po jos koncertas. Kai viskas pasibaigė, visi savanoriai važiavo į kultūros centrą. Ten vyko diskoteka. Taip pat gavome padėkas už dalyvavimą  ir  daug picų.

Prisišokę ėjome namo. Laiką šią dieną praleidome nuostabiai.

 

 Sesė Ieva G.

 [ 2010-12-27 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

Linksmavakaris - turbūt ,,nerealiausia‘‘ man šiais metais patirta skautiška tradicija. Šis renginys buvo pirmas, kurį padėjau organizuoti. Iš tiesų buvo labai keista, nes visada, kai atvažiuoji į kažkokį renginį ar šventę atrodo, kad viskas suorganizuota, nežinai, kas bus toliau. Pamenu, kai susirinkome aptari, ką darysime, ką veiksime, kokios pareigos. Na, man buvo labai sunku kažką pasakyti, nes ,atrodo, nežinau ,kas galima, ko neJ. Labiausiai patiko mūsų(Jurgitos, Jono ir mano )pasirodymo repeticija. Apskritai skautai mane žavi, nes jie nebijo viską daryti eksprontu. Kai vyko mūsų pirma pasirodymo (ir vienintelė ) repeticija, nežinojau nei ką sakyti, nei kaip elgtis. Susitarėmė, kad skaitysime iš laikraščio, kad kalbės Jonas su Jurgita, o aš būsiu tikra neskautė ir man rūpės tik išvaizda(nekenčiau šito vaidmens). Labiausiai pasimečiau, kai sakė, kad man reikės pakviesti Šiaulius šaukiant. Galvoju,, o jei neišdrįsiu? ‘‘.Na, repeticija praėjo puikiai ir labai laukiau pačio linksmavakario. Susirinkome 8 valandą Kuršėnų gimnazijoje. Visi puolėm ruoštis. Iš tikrųjų, kai atvyko visi dalyviai ir buvo rikiuotė, man buvo žiauriai keista. Atrodo, kai buvo kiti renginiai ar šiaip rikiuotė nežinai, kas ką pasakys, o dabar ,kai pasakė :,,Organizatoriai žingsnius atgal ir eikit pabaigti ruoštis‘‘ pasijutau labai ,,išskirtinė‘‘(Jėėė aš žinau ,kas bus toliau),o visi žiūrėjo pasimetę.:). Na, renginys praėjo visai įdomiai .Jonas buvo žiauriai juokingas. Vaidino Jonelį, kuriam reikia vaistų(kitaip bus kvailelis. Pabaigoje labai bijojau ,nes žinojau, kad tuoj tuoj turėsiu šaukti. SUKAUPIAU drąsa ir pradėjau klykti iš visų jėgų, nes laikraštį pamačiau išpardavimą Saulės mieste .2 procentai. Nubėgau ,kur sėdėjo Šiauliai ir pakviečiau juos į sceną, nes kiekviena draugovė turėjo paruošti savo per metus įvykusį linksmiausią įvykį. Kai jau atsipūtėm, ėjom valgyti.Na, turėjom laisvo laiko ir vakare buvo ,,diskoteka‘‘. Grojo gyva muzika iš Kuršėnų :visokių fleitų, dūdelių, gitarų ir Eidmanto grupė, bei Petro saksofonas. Tikrai pamačiau geriau nei bet kokiame orkestre . Viskas buvo iš širdies. Prašokom su kai kuriais 3 valandas, ŽIAURIAI pavargome. Na,o po 12 ėjom kaip visada papliurpti su sesėmis ir broliais. Manau, kad linskmavakaris buvo žiauriai linksmas, nes visada ,kai susitinki su skautais būna linksma ir gera .

Sesė Goda A.

 [ 2010-12-10 ]  Tėvelių sueiga Šalkauskyje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, gruodžio  10d. buvo tėvelių sueiga. Pristatėme savo skautišką veiklą, kiekvienos skilties skiltininkas plačiau pakalbėjo apie savo skiltį. Tėvai galėjo sužinoti jiems rūpimus klausimus: kaip vaikai leidžia laiką skiltyje, ko išmoksta ir kt. Visi tėveliai buvo patenkinti, nes buvo ramiau, kaip atsakėme į jų rūpimus klausimus.

 

Sesė Ieva G.

 [ 2010-11-06 ]  Kmynų žygiai rudenį.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Šis ruduo buvo nuostabus. Broliai „kmynai“ mums kas savaite rengė nuostabius žygelius, iškylas, pasisėdėjimus prie laužo. Pati stengiausi dalyvauti kiekviename jų suorganizuotame mini žygelyje. Kiti taip pat maloniai prisidėdavo prie brolių. Jie mus stebino sumąstytais žaidimais ir užduotimis. Turėjome ir sužeistąjį išgelbėti, ir laužą išmokti kurti, ir virve laipioti. Būdavo ir tokių pasisėdėjimų prie laužo, kai, tiesiog, sėdėjome kalbėjomės ir linksminomės. Čia galėjome pakvėpuoti grynu oru bei linksmai praleisti laiką. Visi galime padėkoti „kmynams“!

Sesė Agnė.  

 [ 2010-10-30 ]  Žygis į Partizanų bunkerį

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Žygis į Partizanų bunkerį

 

Visada smagu eiti į žygį, o, ypač, jei tai skautų žygis.Spalio 30, šeštadienį, vyko žygis nuo Kuršėnų gimnazijos iki partizanų bunkerių. Na, pirmyn - atgal apie 20km, kaip man pradžiai nemažai, bet laiką praleidau puikiai.

Pamenu kaip man atėjo šeštadienis... Penktadienį, vakare, tikrai užsistačiau žadintuvą, bet vis vien pramigau ir nespėjau su visais įlipti į autobusiuką. Teko manęs laukti br. Eidmantui ir jo mašinai, bei sesėm. Tikiuos, tuomet ant manęs labai nesupyko: )Susirinkome prie Kuršėnų gimnazijos, kol sulaukėme visų, spėjom apsikabinti ir pasisveikint su kitais. Tuomet stojom į rikiuotę  ir klausėmės brolių: Giedriaus, Byčiaus ir Arvydo. Po to atsiskyrė kandidatai, kas buvo labai netikėta, o mes, žygeiviai, stojom po du ir su daina išžygiavom link bunkerių. Ėjau šalia savo draugės, Alvigitos. Labai daug juokiamės, prisiminimai ir visa kita - kaip visada: ). Mus vedė skautės iš Kuršėnų - Ignė ir Deimantė. Su jomis taip pat buvo daaaug linksmybių ir kalbų beeinant. Na, mūsų tikslas, kol ėjom, buvo išmokti 2 partizaniškas dainas. Viena, atrodo,  buvo lengva ,,Mėnulis tikras tėvas jo‘‘, nes ją dainavom stovykloj, o kitos tikrai nežinau, nepamenu. Ėjom per  tikrai gražias vietoves. Nors Kuršėnuose  būnu dažnai, tų vietovių nesu mačius. Visur lygumos, dirbami laukai, miškai - jauku ir romantiška:) Žygiavom, dainavom ir žaidėm! Įstrigo žaidimas ,,avinų banda‘‘- jo , turbūt, niekada nepamiršiu. Vaikai, kurie dar nebuvo žaidę, turėjo nueiti į atskirą vietelę. Kiti sustojo eilute. Po vieną iš nežaidusiųjų (gyvenime neturėjusių supratimo apie  šį žaidimą: D) ateidavo prie eilutės ir turėdavo atskirti, kuris yra lyderis. Buvo žiauriai juokinga, bet geriau nepasakosiu. Kodėl? Nes pažaisit – pamatysitJ Nežinau, kaip kiti, bet aš šiek tiek jutau kojas -truputį pavargau, bet ne užilgo mūsų laukė išbandymas,, autoavarija‘‘ . Į krūmą buvo atsitrenkusi mašina, pilna sužeistųjų. Na, budrumo nepraradom: pasiskirstėm į 3 grupeles,kur vieni slaugė vairuotoją, kiti nėščią moterį, treti keleivį. Nemačiau kitų sužeistųjų, bet mūsų buvo labai keistas. Jam lūžo koja. Ištempėm jį iš mašinos, paguldėm, bėgau ieškot pagaliukų, kad kaulas nejudėtų , atsisuku, o tas ,, sužeistasis‘‘ bėga! Jį br. Jonas(iš mūsų komandos)vejasi, na, puoliau vytis. Žodžiu, keistas mums pakliuvo,, turbūt girtas‘‘ - manėm. Palaukėm greitosios ir ėjome toliau.Bunkeriai  buvo netoliese, kai atėjom reikėjo palaukti ,nes kažkas buvo juos užėmę. Na, atėjom, pirmiausia, sulipom į bunkerius. Asmeniškai, man buvo keista, kažkaip... gulėti ant nieko, ten šlapia, šalia tualetas... smarvė ir visąlaik tamsu. Ar partizanai to nusipelnė? Žodžiu, uždegėm žvakutes ir puolėm pietaut. Nemokėjau net užvirti vandens iš pasiskolinto katiliuko, kai užvirė atidengiau, o ten - gal lašelis vandens. Viskas išgaravo. Na, bet prie bendro stalo(tiksliau laužo) žaidėm sugedusį telefoną. Kaip visada, jį žaidžiant, būna žiauriai juokinga.: )

Buvo labai smagu, bet reikėjo jau judėt, kad spėti į autobusą Šiauliškiams ir kitiems. Visi atsisveikinom ir pradėjom judėt. Žygiuojant atgal, žaidėm dar vieną visai įdomų ir nuovokos reikalaujantį žaidimą. Net neįsivaizduoju pavadinimo, bet sesės buvo bobos, o broliai-diedai ir pralaimi tie, kurie nebeturi žodžių bobai/ diedui. Pirma nesisekė, bet po to įsidrąsinom. Mes laimėjom 2kart iš eilės, ką padarysi : ). Grįžtant laikas, atrodė, bėgo ypač greitai. Atrodė, kad kelias trumpesnis. Na, grįžom į stotį. Visi atsisveikinom ir išvažiavom.

Nuo ryto iki vakaro buvau gamtoje - nerealu. Turbūt šeštadienio nebūčiau praleidusi geriau. AČIŪ, nes žygis buvo nuostabus.

 

Sesė Goda A.

 [ 2010-10-16 ]  Paskutinis laužas.

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Rytas. Šv. Jurgio draugovės skautai susirenka Akmenėje. Į kasmetinį paskutinį laužą. Bendrauja su kitų draugovių skautais. Šoka. Linksminasi.

Prieš rikiuotę žaidžia žaidimą „Liuciferis“. Kad apšiltų. Rikiuotėje išklauso reikalingą informaciją. Išsiskaičiuoja ir pasiskirsto komandomis po dešimt. Skiltininkas eina pasiimti lapo su nustatytu maršrutu. Skautai išžygiuoja pasižvalgyti į Akmenės miestą. Aplanko dešimt vietovių ir prisimena dešimt skautų įstatų. Sužino kur yra žydų kapinaitės, muziejus, gaisrininkų būstinė ar Akmenės miesto ženklas (paminklas). Žygiui- ekskursijai turėjo 2 valandas. Grįžę apturėjo maldelę ir vakarienę. Po jos rikiuotė ir žygelis iki laužo. Prie paskutinio laužo (ko visi ir susirinko) draugovės pristatė savo dainas, brolis Jonas pakalbėjo apie trečią brolį ir susiskirstę grupelėmis išėjo į „trasą“. Trasoje įveikinėjo užduotis:klyksmu užpūtinėjo  žvakę, drakulai bučiavo ranką ar atsakinėjo į klausimus, už kuriuos gaudavo skanaus (arba nelabai) gėrimo. Grupė turėjo būti susikibusi rankomis. Grįžę atgal į mokyklą daug kalbėjosi ir bendravo. Užmigo vėlai naktį.

Anksti ryte išvyko namo.

 

Sesė Alvigita.

 [ 2010-09-25 ]  ,,Baltų ugnis"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Susirinkome prie St. Šalkauskio gimnazijos ir su daina ėjome Salduvės link. Nuotaikos buvo „superinės“. Ši diena buvo viena iš šiltesnių rugsėjo dienų. Griausmingai atėję, įsikūrėme ant vieno kalnelio. Truputį užkandę nuėjome prie tako, kuris veda link Salduvės piliakalnio. Ten išsirikiavome pagal skautišką poziciją ,,laisvai" ir laikėme uždegus fakelus. Taip sveikinome visus renginio dalyvius ir žiūrovus. Vėliau, renginiui įpusėjus, porą skautų nuėjo padėti dalinti arbatos  ir košę bei kitus skanumynus pagoniškus. Likusieji užlipo ant kalnelio pabendrauti, pažaisti žaidimų. Po renginio ėjome į laužavietę. Ten susikūrėme laužą ir linksmai praleidome likusią dienos dalį. J

 

 

Sesė Kotryna B.

 [ 2010-09-24 ]  Pirmoji visuotinė sueiga

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Po ilgos vasaros vėl visi subėgome į visuotinę sueigą. Visi buvome tokie laimingi. Labiausiai džiaugėmės dėl naujų narių, kurie atėjo pas mus :) Sustoję į pirmąją šio sezono rikiuotę, kurią pravedė br. Giešas, visi smagiai pasijuokėme iš br. Giešo ir kitų brolių pokštų... Vėliau subėgome į kabinetą ir linksmai pažaidėme.Iš kabineto sklido mūsų juokas. Patys net nepastebėjome, kaip greit prabėgo laikas :D Tada vėl subėgome į rikiuotę, naujokai gavo galimybę pasirinkti kuriai skilčiai priklausys. Galiausiai teko atsisveikinti ir patraukti namo.

Sesė Agnė.

 [ 2010-09-18 ]  ,,Laisvė dviračiui"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

  Vėsų šeštadienio rytą, kai vieni dar tik lipo iš lovų, mes, skautukai, susirinkę prie savivaldybės ruošėmės savanoriauti ir laukėme užduočių. Buvo šalta, bet vieni kitus šildėme šypsenomis, ir aišku, gautų darbų vykdimu. Nešiojome ,,tvoreles" kurios tikrai nebuvo iš lengvųjų. Po to ant tų sukabinome spalvingus vaikų piešinius bei karikatūras.:) Ir tada vienas dėdė atsivežė savo dviračių kolekciją...Kokių jų ten tik nebuvo. Seni, nauji, su atramom, be jų ir t.t. Ir beveik visais gavome pasivažinėti!! Vėliau teko dviračius gražiai išrikiuoti ir laukti grįžtančių akcijos dalyvių. Jiems sugrįžus išdalinom savo skrajutes ir prasidėjo koncertas. Buvo tikrai įdomių, bet kartu ir nekokių, pasirodymų. Pvz.: toks reperis su ORGINALIAIS tekstais...na, bent nuotaika pakėlė. Mes, besiklausydami koncero, pradėjome šokti savo linksmąsias pėdutes ir nemažai susidomėjųsių žvilgsnių pritraukėm. Vėliau gavom dovanėlių už pagalbą ir neilgai trukus išsiskirstėm.
Aš, asmeniškai, tikrai gerai praleidau laiką.    

 

Sesė Ieva. Š.

 [ 2010-08-02 ]  Tundra

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

  Labiausiai skambėje  klausimai: „Kas bus? Ar bus labai sunku? Ar aš ištversiu? “ Prigąsdinti, bet savim pasitikintys, mes gulėjome ant žolės ir laukėme. Laukėme nežinomybės... Daug įvairių žmonių, daug minčių. Kažkurie sukaustyti baimės tylėjo, kiti bandė išsišnekėti ir pasidalinti patarimais kol dar nevėlu. Treti miegojo: taupė savo jėgas.

Ir prasidėjo, pradėjo kviesti, kilo dar didesnė nežinomybė ir kai kurie pradėjo bijoti. Taip mes pradėjom nykti: po du, dar po du, vis mažėjom, mažėjom. Girdėjosi Gedo rėkimas nors tai man buvo keista. Tuo momentu, kai jau buvau stovykloje, to kažkodėl norėjosi. Rikiuotėje visi stovėjo susikaupę ir laukėme kas bus toliau. Buvo tokių žmonių kurie slėpė neleidžiamų daiktų: vieni norėjo įsinešti kava, viena mergaite atsivežė šokolada ir turėjo jį greit išdalinti. Paskui mus suskirstė į grupes. Nepamenu kai kurių dalykų. Tiksliai nepamenu, kokiomis dienomis kokie įvykiai buvo. Nepamenu pirmosios stovyklos atidarymo rikiuotės. Juokingiausia buvo tai, kad pirmą dieną statytą pastovyklę dar bandėme pabaigti iki pat stovyklos pabaigos, o kai jau viskas buvo beveik idealu, turėjome viską sugriauti.
Žmonės, dalyvavę stovykloje, gali pasigirti galintys suteikti pirmąją pagalbą.

Dabar, pagalvojus apie Tundrą, vien geri atsiminimai. Žinau, kad šita stovykla man padėjo daug ką suvokti ir sužinoti. Naudojuosi patirtimi dabar ne vien skautaujant, bet ir gyvenime. Jei dabar lieptų atsukt laiką atgal, tikrai važiuočiau į Tundrą. Daug ką keisčiau, bandyčiau elgtis kitaip, o gal net specialiai priešingai, pažiūrėti, kaip reikia elgtis ir kas būna visokiose situacijose.

Už visą tai, už galimybę kažko išmokti, o galbūt ir išmokyti, visi patyriminės vadovų stovyklos „Tundra 2010“ dalyviai turėtų nuoširdžiai padėkoti organizatoriams! : )

 

Sesė Modesta.

 [ 2010-08-02 ]  “Žemaitē miškūs“

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

 

2010 metų rugpjūčio 1-7 d.

Vasara. Kas asocijuojasi su šiuo metų laiku? Manau, daugeliui tai šauni kompanija, maudynės, gamta ir linksmybės. Kitaip tariant – stovykla. Prie viso šito pridėjus šiek tiek darbo, kurį buvo malonu dirbti, žygius, kurie dar ilgai neišdils iš atminities, ir, žinoma, daug TINGINIO, gauname ŽSO stovyklą, kurios tema buvo – pagonybė. Ši stovykla man buvo pirma. Pirmas susitikimas ir susipažinimas su skautais. Pirmas blynas buvo neprisvilęs! Priešingai. Kai mintis užlieja 2010 metų vasaros prisiminimai, prieš akis matau žalią žolę (kurią teko net rauti), šypsenas, kryžiuočių ir kalavijuočių (žalgirio) mūšį ir vėl jaučiu azartą, kuris užvaldydavo įvairių užduočių metu. Be abejo, tai buvo įsimintiniausias laikas visoje vasaroje. Šis laikas ir žmonės, kuriuos ten pažinau, įtakojo tai, jog dabar priklausau „Saulėgrąžų“ skilčiai.

 

Sesė Greta

 

 [ 2010-06-27 ]  Lietuvos jaunimo dienos

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Susirinkę ankstų rytą aš (Agnė), Jurgita, Jonis, Kotryna R, Ieva G, Modesta, Audra, Julius (jis iš Mažeikių) ir dar trys merginos ne skautės, įsėdome į traukinį ir išvažiavome į Panevežį. Išlipus mus jau pasitiko LJD savanoriai su šypsenomis. Mes, nusiteikę puikiai dienai, ėjome prisiregistruoti. Pasidėję daiktus mokykloje, kurioje miegosime, išėjome į miestą pasipuošę uniformomis. Buvo labai smagu, kad mieste sutikome labai daug skautų iš kitų miestų ir organizacijų. Aš pati turėjau proga susipažinti su daugiau skautų. Mieste skubėjome pasirinkti veiklas ir ėjome į šventės atidarymą. Ten buvo sugrotas šventės himnas, per kurį visi 7000 žmonių šoko šokį sukurtą specialiai jam. Buvo labai smagu. Atsėdėję savo valandą su pasirinkta veikla ėjome vieni į mišias, kiti nusipirkti pavalgyti ir šiaip pabūti ramiai ilsėdamiesi. Vėliau visi rinkomės „Cido“ arenoje, kur laukėme koncerto su krikščionišką muziką. Koncertas buvo nuostabus. Visi žmonės šėlo, taip pat ir skautai. Buvo labai smagu, kad mes šitaip visi bendrai atsipalaidavome ir linksminomės. Grįždami į mokyklas visi bendrai dainavo. Daina ir vėl vienijo žmones – Lietuvos jaunimą. Grįžę pavargę nuo dienos įspūdžių kai kurie ėjome miegoti, o kai kurie ėjo groti su mano gitara į antrą mokyklos aukštą arba šiaip dar pasiklabėti su pažįstamais ir nelabai pažįstamais bendraamžiais.

Atsikėlę anksti rytą mes, skautai, važiavome autobusu į „Cido“ areną. Ten pavalgę pusryčius susirinkome visi susikaupę mišioms. Mišios buvo, tiesiog, nuostabios. Bent jau aš, pajutau vyraujančią Kristaus dvasę. Po mišių vėl vyko nuostabus koncertas, per kūrį vėl visi šėlome. Išsišėlę koncerte ir sulaukus uždarymo mes nuėjome iki „Maximos“  ir nusipirkome pavalgyti. Tada vėl važiavome autobusu iki mokyklos ir pasiėmę daiktus ėjome iki traukinių stoties. Pasidalinę šventės įspūdžiais ir džiaugsmu, kad gavome daug dovanų, mes grojome su gitara ir visi smagiai dainavome. Aplinkiniai žmonės ilgai nelaukę prisijungė prie mūsų ir kartu grojo bei dainavo. Taip sulaukėme ir mūsų lauktojo traukinio, kuris greitai nuvežė mus namo. Ten vakare išsiskirstėme kiekvienas sau. Manau, dar ilgai neužmiršiu šių nuostabių dienų, kurios vienija šitiek daug jaunų žmonių.

Sesė Agnė

 

 [ 2010-06-16 ]   Dviračių žygis Šiauliai - Kryžių kalnas – Šiauliai

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas sk. s. Ieva Grušaitė Šv. Jurgio draugovės

Labai gražų, bet ankstyvą rytą, susirinkę, nors ir negausiai, bet puikiai nusiteikę, paruošę dviračius kelionei, išsiruošėm į žygį.

     Na, kelio iki Kryžių kalno šiek tiek yra, tad nedelsėm. Važiavom, važiavom ir dar važiavom, aplankyti savo draugovės kryžiaus. Gerokai pasportavę, (neaišku dėl ko, bet visą kelią lenktyniavom, kuris greičiau atvažiuos) pasiekėm savo kelionės tikslą – Kryžių kalną. Jau įsidienojo ir nors tada buvo dar ankstyvas pavasaris buvo šilta ir labai gražu. Pirmiausia nubėgome iki savojo kryžiaus, jį apžiūrėjome , surašėme ant juostelių savo palinkėjimus ir aprišome jais kryžių. Iš juostelių sudėjome Lietuvos vėliavą.. Pasistiprinę, padūkę apžiūrėjome kryžių kalną, labai džiaugėmės atradę keletą skautiškų kryžių, žinoma ir pasifotografavome, bet visada ateina laikas, kai tenka traukti namų pusėn, tad pasibalnojome dviračius ir vėl važiavome, važiavome ir važiavome (ir žinoma vėl lenktyniaudami, bet vis dar nesuprasdami dėl ko). Pasiekę Šiaulius pagalvojome, jog šį šaunų žygį būtu smagu užbaigti kartu su mūsų trečiuoju broliu – laužu. Tad dar ir prie laužo pasėdėjome, pabendravom, pakepėm skautišką duoną. Taip besėdėdami ir besišnekučiuodami ir vakaro sulaukėm, tad atsisveikinę patraukėm namų pusėn.

      Mano nuomone, dieną praleidom labai šauniai, o tai, kad mūsų buvo nedaug tik leido dar labiau pažinti tuos, su kuriais tą dieną praleidome.

Sesė Kotryna R.