METRAŠČIAI KURIUOS ĮKĖLĖ pat. sk. s. Augustė

 [ 2012-07-10 ]  ŽSO vadovų stovykla

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atvažiavom, įsikūrėm, pavalgėm, užmigom.
Pažadino naktį, liepė nugriaut palapines ir pasistatyt šalašą. Pastatėm, išgyvenom kitą programos dalį, užmigom po šalašu.
Pažadino naktį, liepė padaryti gerąjį darbelį stovyklai, padarėm, išgyvenom škvalą, bet mūsų šalašas ne, neužmigom.
Naktį ėjom pasitikti naujai parištų brolio ir sesių, ryte atsisveikinom, išsiskirstėm namo.

Brolis Kipras

 [ 2012-07-03 ]  Draugovės žygis į Šaukėnus

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Ankstyvas birželio 29 – osios rytas žadėjo neįprastą vasarai ankstų kėlimąsį iš lovos, sunkiai prasiveriančias akis bei patį didžiausią iššūkį – 40 – ies kilometrų žygį į Šaukėnus, kuriose svetingai laukė kunigas Arūnas, glaudžiai susijęs su skautų veikla. Įveikę rytinius sunkumus susirinkome išvykimo taške – Akropolyje. Negausiu būreliu, šešiese, patraukėme sudarytu maršrutu. Pirmieji kilometrai nepatyrusiems žygiuose skautams – sunkiausi. Kiekvieną kilometrą lydėjo emocijos, besikeičiančios taip, kaip keičiasi vaizdai keliauninkų akiratyje. Visiems mums teko susidurti su savotišku iššūkiu – tam tikrą maršruto dalį tapti vedliu. Nors ir slegiami sunkios kuprinių naštos nepraradome nuotaikos bei užsidegimo pasiekti tikslą. Tądien kiekvieno iš mūsų Olimpu tapo galbūt mažai girdėti ar žemėlapyje niekad nepastebėti Šaukėnai. Žygis buvo išties įvairiapusiškas: keliavome gyvenvietėmis, nepakartojamu oru kvėpavome Kurtuvėnų miškuose, šturmavome dar drėgnas pievas, o galiausiai keliavome plentu. Tikslą pasiekėme jau leidžiantis saulei, kiekvienas išpildęs savo lūkesčius įveikti kelią. Pailsėję sėdome į autobusiuką ir aplankėme Šatrijos kalną bei Užvenčio dvarą, kiek vėliau vakarojome prie laužo. Ankstyvą rytą kiekvienas su skaudančiomis kojomis, kankinamas nuovargio ar beprotiškai žvalus patraukėme namo palydėdami Šaukėnus akimis ir nejučia suvirpėję, pajutę tą nepakartojamą jausmą įveikus žygį.

Sesė Laura

 [ 2012-06-04 ]  Stovykla "Pabusk"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atėjęs pavasaris ir vėl pabudino medžius, pienes, bites ir ,deja, uodus. Tai įsitikinome tradiciškai pavasarį vykstančioje stovykloje "Pabusk". Ten skautai arba jau būna pabudę, arba yra pabudinami.
Šiais metais iš Šv. Jurgio draugovės į stovyklavietę važiavome tik tryse: Ąžuolas, Ieva G. ir aš. Atvykome penktadienį vakare, pasistatėme palapines, smagiai pasišnekučiavom prie laužo ir ilgai nenaktinėję nuėjom miegot.

O šeštadienį prasidėjo visos linksmybės. Visus (išviso skautų buvo apie 60) išskirstė į 8 komandas ir pradėjome žaisti "enkounterį" (niekas iš pradžių nežinojo, kas tas enkounteris). Surasdavom užuominas, skaitėme "tikros" istorijos ištraukas, turėjome sekti pėdsakais, ieškoti paminklų, išversti morzės kalba skambančios dainos posmelį (tačiau užteko ir keleto žodžių, nes tai buvo "Egle, mano sese"), prakalbinti "nebylį", žodžiu, ko mes tik tą dieną nedarėme, kol apėjome visus punktus.
Vakare buvo didelis bendras laužas. Visos draugovės paruošė po trumpą vaidinimą pasirodymą su prieš tai išdalintom temom. Pavyzdžiui, mes gavom tokią: "Kaip skautas eina miegoti?" .
Pirmą kartą buvau „Pabusk“, bet tikrai padarė labai gerą įspūdį. Jei turėsiu galimybių, važiuosiu ten kasmet .

Sesė Kotryna Š.

 [ 2012-05-28 ]  Orientacinis žygis po Šiaulius

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Kiekvienas pažįsta netikėtumą, kiekvienam iš mūsų teko susidurti su juo akis į akį, visi esamę nejučia viduje suvirpėję ir visgi, kaltas tik netikėtumas. Būtent šis jausmas užplūdo sužinojus, kad paskutinė visuotinė sueiga dedikuota skautiškam žygiui gimtajame mieste. Susirinkus negausiam, tačiau labai smalsiam ir nuotykių išsiilgusiam skautų būreliui, brolis Jonas įteikė žemėlapį ir kai kam paaiškino, o kitiems tik priminė, kaip juo naudotis. Palinkėjęs gero ir sėkmingo kelio nulydėjo jaunuosius atradėjus akimis, kurie greit dingę iš jo akiračio patraukė ieškoti trijų nurodytų objektų Šiaulių mieste. Orientacinis žygis, pasirodė nesąs toks paprastas, kaip daugelis galbūt tikėjosi. Dviprasmiškos užuominos, turėjusios nukreipti teisingais takais, buvo sunkiai įkandamos. Pirmasis kelionės tikslas pasirodė esąs – atminimo akmuo, kuriame išgraviruotos Šiaulių miesto traukinių stotyje ištremtųjų į Sibirą pavardės. Pagerbę šią istorinę vietą tylos minute, patraukėme kito tikslo link. Vedami nuojautų ir žinių atsidūrėme miesto centre, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, savojo tikslo neradome. Tik kiek vėliau, prisijungus sesei Jurgitai, išsiaiškinome, kad antrasis objektas – tai Šiaulių projektavimas. Trečiojo objekto paieškos buvo tiksliausios, smagaus pašnekesio dėka kelias neprailgo ir prieš save išvydome Valstybinę mokesčių inspekciją. Žygį vainikavo besišypsantys skautai, kiekvienas su sava emocija, kiekvienas palepinęs save ledais ir tyliai taręs:"gera būti skautu".

Sesė Laura

 [ 2012-05-11 ]  Draugovės žygis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Saulėtą šeštadienio rytą susitiko šv. Jurgio draugovės skautai. Visi buvo nusiteikę žygiui, su didelėmis šypsenomis veiduose. Sulaukę vėluojančių, išžygiavome. Kur? Ogi prie Gudelių ežero! Ėjom ėjom ir pagaliau išėjom iš miesto. O tada... žygeiviai sulaukė užduotėlės. Jie iki tol, kol nueisime iki ežero, turėjo sukurti žygio dainą. Nepaisant to, kad viską kūrė praktiškai tik dvi sesės, kurti sekėsi visai neblogai. Tik nespėjo sukurti dainos iki tol, kol pasiekėme ežerą, tačiau dainą kurti vis tiek pabaigė.
Žygiuojant, dainuojant, priėjome vietą, kurioje 1941 - 1944 m. vokiečiai nužudė 732 žmones... Sustojome minutėlei... Įdomus pastebėjimas - prie pat aptvertos žudynių teritorijos (bent iš 2 pusių) augo žibutės, o pačioje teritorijoje nesimatė nei vienos žibutės. Keista. :)
Judėjome toliau. Greitai priėjome ir Gudelių ežerą. Vaizdas buvo tiesiog nuostabus - žaliuojantis laukas, mėlynas ežeras, žydras dangus ir ryški geltona saulė. Prie ežero susikūrėme lauželį, išsikepėm skautiškos duonelės, pažaidėme žaidimą (susikibę rankomis turėjome persikelti per virvę jos neprilietę), pasveikinome sesę Rūtą su praėjusiu gimtadieniu, visi padainavome sukurtą žygio dainelę, pasifotografavome, šiek tiek pasėdėjome prie lauželio, sutvarkėme viską ir išžygiavome namo.
Žygelis buvo paprastas, neilgas, tačiau praleistas laikas buvo labai geras. Galima džiaugtis ne tik puikiu tą dieną buvusiu oru, bet ir tuo, jog diena buvo praleista su šauniais žmonėmis.

Sesė Augustė
P.S. Dainelė (pagal Tele Bim Bam dainą "Musė")
1.
Gera pas Gabrielę vasarą pabūti.
Jos gražus namelis, ant palangių gėlės.
Bet palangės jau pradėjo greitai pūti
Ir čia yra problema! Nieks nenori kurti.
Kurti? Kurti. Kurti!
Priedainis.
Kurti! Pasidarėm kurti!
Ir žygiuot tvarkingai ne visiem išeina.
Einam! Prie Gudelių einam!
Užsikursim laužą, pasikepsim maisto.
2.
Ėjom mes pro kraupią vietą, kur žibučių nėra.
Pravažiuojančios mašinos kiek mums dulkių kėlė!
Jonis iš savos tulpelės jau pradėjo burtis,
O mes tik stengiamės šią dainą kurti.
Kurti? Kurti. Kurti!
Priedainis.
Sesės Rūta ir Goda

 [ 2012-04-30 ]  "Pažink savo kraštą"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Paskutinį balandžio mėnesio šeštadienį atėjo sesė Augustė prie Dainų pradinės mokyklos ir laukė. Laukė nežinia ko, bet sulaukė net 5 jaunesniųjų skautų - 1 broliuko ir 4 sesučių bei sesės Rūtos. Dar šiek tiek palaukus, vėlgi nežinia ko, nes niekas nebepasirodė, visi išjudėjo stotelės link. Pasinaudoję viešuoju transportu - autobusu - nusigabeno į miesto centrą, kur jų jau laukė sesė Gabrielė, operatorė Kotryna bei brolis Airidas, kuris vėliau pabėgo... Po kiek laiko pasirodžius man - laidos "Langas į gamtą" reporterei,- visi išjudėjome į jaunųjų gamtininkų centrą. Einant norėjau pakalbėti tai su vienu, tai su kitu skautuku, bet kažkodėl jie buvo nelabai kalbūs ir su manimi kalbėjo nenoriai. Ir kai kurie netgi sakė, kad aš liaučiausi kalbėti nesąmones ir apsimetinėti reportere, o aš juk neapsimetinėjau... ir nesąmonių nekalbėjau... Aš tikrai labai myliu gamtą ir bandžiau jiems tai parodyti. Na, bet dabar ne apie tai.
Galiausiai nuėjom į jaunųjų gamtininkų centrą. Visų pirma, į katinų muziejų, kur mus pasitiko muziejaus direktorė - katė Filomena. Muziejuje tikrai daug eksponatų - ir skulptūrėlių, ir paveikslų, ir puodelių, ir atvirukų, ir statulėlių, ir dar labai daug visko, kas susiję su katėmis. Apžiūrėjus eksponatus, ėjome pasigrožėti ir susipažinti su kitais gyvūnais. Skautukai įdėmiai, na, ne taip jau ir įdėmiai, bet klausėsi, ką pasakojo apie gyvates, tarakonus, apuoką, papūgas, žiurkėnus, pelytes ir kitus gyvūnus. Jie įdėmiai apžiūrinėjo beveik kiekvieną padariuką. Daug sužinoję ir pamatę, atsisveikinome su muziejaus darbuotojais, žinoma, direktore Filomena ir palikome muziejų. Išėjus iš muziejaus, paklausinėjau vilkiukų, ar jiems patiko. Sakė, kad patiko, o labiausiai Filomena bei pelytės. Tiesa, apsistojome muziejaus kiemelyje papietauti. Užkandus, išjudėjome į Salduvės parką, kur mus pasitiko Mauglis. Jis liepė mums padainuoti dainelę arba pašokti. Kadangi aš žinojau, jog tą dieną Mauglio gimtadienis, visi kartu gražiai padainavome jam "Su gimimo diena". Mauglis labai nudžiugo, kad jį pasveikinom ir nusivedė mus parodyti savo tėvui vilkui Akelai, kurį radome miegantį. Šiaip ne taip jį pažadinome ir jis mums papasakojo apie kelis augalus ir jų naudą. Papasakojęs, Akela nusprendė, jog mes būtinai turime susipažinti su gyvate Ka, taigi palydėjo mus iki jo. Ka buvo labai geras ir papasakojo apie keletą medžių. Lydimi visų trijų parko gyventojų, priėjome medį, kuriame radome gulintį ir besiilsintį lokį Balu. Balu pasakė, jog jis yra blogas blogiems, bet geras visiems. Su juo išėjome į medžioklę. Medžiojome mešką. Ją radome oloje, tačiau ji pabudo ir mes, labai išsigandę, turėjome bėgti nuo jos. Bėgdami šaukėme:"Mes bėgam bėgam nuo meškos. Gerai! Gerai! Ir nelabai! Ir nelabai!". Ši frazė visiems labai įstrigo ir vėliau, jau grįžtant namo, vilkai ją skandavo, taip pat neslėpė to, jog Balu jiems labai patiko. Bet apie grįžimą vėliau. Pabėgus nuo meškos, pastebėjome dūmus ir rusenantį laužą. Pasirodo, ten mūsų laukė sesė Rūta, kuri per pietus paslaptingai dingo. Rūta papasakojo apie ugnį - jos naudą, svarbą, bet kartu ir apie jos pavojingumą ir kad su ugnimi reikia elgtis atsargiai. Išklausius sesės Rūtos pasakojimo, pajudėjome miesto link, nes jau buvo laikas namo. O gaila, nes aš labai myliu gamtą ir man patinka joje būti... Bet reikėjo kažkam vilkelius namo parlydėti. Šiaip ne taip pasiekėme miestą. Ir mažieji su sesutės Kornelijos mama išvažiavo namo. Taip viskas ir baigėsi.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog diena buvo labai graži - švietė saulutė, buvo šilta. Jaunesnieji skautai daug sužinojo, pamatė. Nors ir pavargę, bet su šypsenomis veiduose jie laimingi išvažiavo namo.

Laidos "Langas į gamtą" reporterė (s. Augustė)

 [ 2012-04-27 ]  Gramofonas + ŽSO gimtadienis

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Balandžio 14 – 15 dienomis ŽSO šventė savo dvidešimt pirmąjį gimtadienį ir gramofoną. Viskas vyko Šiaulių Salduvės progimnazijoje. Po rikiuotės visi pasiskirstėme į penkias grupes. Grupėmis ėjome į Salduvės parką. Iš pradžių visi pailsėjome,  sulaukėme kitų ir ėjome žaisti. Man patiko, jog nebuvo privaloma žaisti kartu su kitais, kurie žaidė žaidimą, nes galėjai eiti pasivaikščioti ir pabendrauti su kitais skautais. Po to vėl visi sustojome į grupes ir ėjome ieškoti diskų, ant kurių buvo dainos žodžiai. Suradę žodžius, visi vėl vykome į mokyklą. Galiausiai prasidėjo programa, t.y. sveikinimų koncertas...  Kiekviena draugovė buvo paruošusi pasirodymą, kuriuo pasveikino ŽSO. Vieni dainavo, kiti šoko, net ir mums reikėjo šokti, o dar kiti vaidino, deklamavo. Kai pasibaigė gimtadienio programa, t.y. sveikinimų koncertas, prasidėjo gramofonas. Visi grupėmis pristatėme dainas, kurių žodžius radome ant diskų, kurių ieškojome Salduvės parke. Kai pristatėme dainas, prasidėjo įdomiausioji dalis... Kiekviena draugovė buvo pasiruošusi pasirodymą. Mūsų šiauliečiai dainavo dainą „Mes Lietuvos kareivėliai”. Po visų pasirodymų, kurie buvo labai įdomūs ir smagūs, buvo apdovanojimai. Kiekviena draugovė gavo po apdovanojimą. Tai buvo lentutė, ant kurios buvo parašyta “Gramofonas 2012” ir iš vinių buvo iškaltas smuiko raktas. Vėliau visi ėjome vakarieniauti, buvo išvirta labai skani sriuba, kurią visi valgėme, po to pašnekesių metas ir, galiausiai, ėjome miegoti.

Sesė Rugilė

 [ 2012-04-10 ]  Cepelinų balius

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Pirmiausia, atvykę į s. Kotrynos R. namus, žiūrėjom, ko reikia nupirkti, o ko jau turim. Tai aš, s. Kotryna Š. ir s. Kotrynos R. mama važiavom į parduotuvę apsipirkti. Kai grįžom, darbas jau buvo prasidėjęs: dalis bulvių virė, dalis liko tupėti „bliūduose“. Tuomet, pasiskirstę darbus, pradėjome gaminti įdarus. Tuo tarpu br. Ąžuolas ir, turbūt, br. Povilas išėjo į netoli esančią parduotuvę ir, tuo pačiu, pasitiko br. Dovydą. Br. Ąžuolo parsinešti sausi pusryčiai tuoj pat buvo suvalgyti. Juos padėjo sudoroti ir sesės. Chi chi.. Vėliau pradėjome gaminti cepelinus. Kol jie virė, žaidėm žaidimą, kurio pavadinimo neprisimenu. :D
Kai pagaliau išvirė cepelinai, sėdom prie stalo ir smagiai juos sunaikinom. Deja, aš turėjau išeiti anksčiau, todėl nežinau kas vyko vėliau. Ši šeštadienio popietė man tikrai patiko ir turėjau gerą galimybę pagaliau išmokti gaminti cepelinus.

Sesė Rūta

 [ 2012-04-05 ]  "Protingųjų galvelių mūšis"

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Jau tradicija tapusi Šv. Jurgio draugovės visuotinė kova dėl išliki... tfu, dėl protingiausios skilties išliki... tfu, išrinkimo. Dvejus metus nugalėtojais tapo Kmynai. Šiemet jie plyštančia širdimi buvo pasiryžę suteikti kitoms skiltims galimybę laimėti "Antano taurę", todėl ir parengė visoms skiltims išbandymų sueigą, po kurios paaiškėjo, kas perėmė šią taurę.
Kaip visada vyko rikiuotė, po kurios mes visi buvome atiduoti į Kmynų rankas. Sueiga buvo tikrai originali ir įdomi. Jos metu buvo patikrintos mūsų žinios, išradingumas, kūrybiškumas bei pastabumas. Su dideliu apmaudu, iš tikro su dideliu džiaugsmu, tenka pripažinti tai, jog medinis medinis (trofėjus medinis) atiteko Dobilams, kurie pasižymėjo ypatingu savo pastabumu bei vienybe. Pasveikinus čempionus ir kitus dalyvius, vėl rikiuotė, tada susitvarkymas ir žygiavimas namo.
Manau, kad kiekvienas ten buvęs puikiai praleido laiką. Jis prabėgo nepastebimai greitai. :)

Sesė Augustė

 [ 2012-03-16 ]  Kovo 11-oji

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Kovo 11 -ąją, popiet, visi susirinkom prie Auksinio berniuko. Na, aš truputį vėlavau, bet manęs palaukė ir spėjau į rikiuotę. Po rikiuotės pasiskirstėm į dvi grupeles. Turėjom mieste pagal dėliones surasti tam tikrus objektus ir juos aprašyti. Mums ieškoti nelabai sekėsi, bet radom viską, ką reikėjo. Ir, žinoma, smagiai praleidom laiką, kas ir yra svarbiausia. Kitai komandai sekėsi lengviau - jie labai greitai surado visus objektus ir prisijungė prie mūsų. Mes juos praminėm paukščiais. Tik neatsimenu, kaip ir kodėl. Taigi, suradę visus reikiamus punktus, žygiavom į Salduvę, į laužavietę. Pakeliui radom žaidimų aikštelę - negalėjom ten nesustot ir nepasidžiaugt supynėmis. Galiausiai pasiekėm laužavietę. Ten pasipasakojom, kaip kam sekėsi ir ramiai, na nelabai, pasisėdėjom prie laužo. Ačiū broliams kmynams už tai, kad viską suorganizavo. :)

Sesė Augustė

 [ 2012-03-07 ]  ŽSO visuotinis suvažiavimas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, kovo 3-ąją susirinkom Akmenėje. Ir suvažiavo ŽSO. Ir visai nemažai brolių ir sesių ten susirinko, tik šv. Jurgio draugovės atstovų, deja, buvo 4.
Atvykę iškart susitikom su broliais Modestu ir Renatu iš Mažeikių, kurie Akmenėje suvažiavimo laukė jau nuo 8.30 val., nors suvažiavimas turėjo prasidėti tik 11 val... :) Sulaukę dar kelių sesių, ėjom paruošti salę, t.y. sustatyti kėdes. Netrukus visi sugūžėjo salėn. Visų pirma, žinoma, rankų paspaudimai, apsikabinimai ir kitokios pasisveikinimo formos, po to - registracija, o po jos - mūsų vyr. skautininkas Andrius tarė žodį. Jis papasakojo, kokia dabartinė organizacijos situacija. Tada neilga pertraukėlė ir po jos pašnekesys apie ateitį.
Nušnekėjus tam tikrus dalykus po truputį visi išsiskirstėm.

Sesė Augustė

 [ 2012-02-29 ]  Skautų įkūrėjo gimtadienis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 22-oji buvo neeilinis trečiadienis - tai buvo Roberto Baden - Powell′io gimtadienis. Tądien visi pasaulio skautai turėjo būti su skautiška atributika. Taigi, įpusėjant vakarui mes rinkomės atšvęst tą gimtadienį, kai aš atėjau, pamačiau tik 4 žmones, tikėjaus, bus daugiau, na, bet už valandos mūsų padaugėjo - buvom apie 15. Iš pradžių draugininkė paskaitė paskutinį Banden - Powell′io laišką ir davė išsitraukt po vėliavutę, ant kurios buvo įsakymas, tuo įsakymu turėjom gyventi visą savaitę. Pašnekėjus buvo įvairūs smagūs sportiniai žaidimai, o kai jau pavargom, užbaigėm gimtadienį. Buvo laaabai smagu ir jauku. :>

Sesė Audronė Z.

 [ 2012-02-21 ]  Vasario 16-oji

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

16 Vasaris, Vasario 16.
ALFA
Tikrai neniūrią ir linksmą „šesioliktąją“ pasitiko jaunesnieji skautai - vilkiukai. Susirinkę saulės diskų šešėlyje jie išjudėjo. Judėtojų buvo nemaža, ant pirštų nesuskaitysi, ir siekiant dar labiau „sumakaluot“ skaitytoją, pasakysiu, kad saulės diskų pavėsyje šildėsi ne tik vietiniai, bet ir Kuršėnų skautukai. Pilnai, pilnos komplektacijos jaunieji pajudėjo link jiems slaptai paruoštos vietos. Kelionės metu jaunimas tikrai neišgirdo paukštelių pypaujant, mat atšiaurus Lietuvos klimatas mūsų sparnuotąją fauną išgano kur šilčiau. Nors ir be paukščių palydos jaunėliai pasiekė slaptavietę - „Šiaulių universiteto botanikos sodą“. Pastovėję kelias minutes prie neužrakintų vartų, jie buvo pakviesti užeiti. „Išskirtinius“ vilkiukus atsirinko brolis Dovydas. Pasekę, kelias dešimtis metrų paėję, atrinktieji pamatė išsirikiavusius skautus, tėvelius ir Lietuvos valstybinę vėliavą. Greitai Dovydo pasekėjai buvo išrikiuoti ir paruošti įžodžiui. Ir tada prasidėjo. Vienas po kito atrinktieji buvo kviečiami įžodžio davimui. Įžodį priiminėjo brolis Giedrius.
VASARIO 16-OSIOS STATISTIKA:
Viso pasižadėjo stengtis būti gerais 7 vilkiukai.
Priklausiusiųjų Kuršėnų regionui buvo 4 ir trejetukas šiauliečių.
Ceremonija baigėsi. Vieninteliai, po džiugaus emocinio persikrovimo išlikę, broliai Giedrius ir Dovydas išėjo pratęsti likusios dienos Salduvėn. Kaip vienas iš jų man sakė - lazdų jie ten buvo išsikirst.
Taigi, jaunieji broliukai ir sesutės, būkit geri!
OMEGA.

Brolis Dovydas

 [ 2012-01-21 ]  Sausio 13-osios minėjimas

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vasario 14-ąją 12val. susirinkome prie auksinio berniuko, kur pasidžiaugėme sniegu ir visi "pasipuošėme" savo veidukus Lietuvos trispalve bei dalyvavome rikiuotėje. Jos metu brolis Antanas trumpai papasakojo apie prieš 21-erius metus įvykusius įvykius, o sesė Kotryna "saulėgrąžų" skilties vardu visiems įteikė skrajutes su svarbiausiais faktais apie tą dieną. Po rikiuotės visi gražiai nuėjome prie Šiaulių savivaldybės pastato, kur sudainavome porą dainų. Tada pajudėjome kapinių link, kur pagerbėme ir kitus žmones, žuvusius kovojant už Lietuvą. Galiausiai keliavome į Salduvę, kur užsikūrėme lauželį ir, nepaisant šaltuko, tiesiog gerai pasibuvome bei sugiedojome Lietuvos himną už tuos, kurie 1991m. sausio 13-ąją gynė Lietuvą. 

Sesė Augustė

 [ 2012-01-05 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Penktadienio rytą traukinių stoty susirinko ne itin gausus Jurgio skautų būrys. Nusipirkom bilietus ir sėdom į traukinį Šiauliai – Mažeikiai. Kas miegojo, kas kalbėjo, kas šokį ruošė, kas kelionės bilieto ieškojo. Įvyko Kalėdinis stebuklas – kontrolierius leido nesipirkti bilieto iš naujo, ir pasakė, kad švenčių proga patikės. Netrukus atvažiavom į Mažeikius ir susiradom Senamiesčio pagrindinę mokyklą. Ten puolėm ruoštis, puoštis, snukučius dažytis ir laukti kitų atvykstančių. Žverių šventė prasidėjo rikiuote, išsiskirstėme į grupes ir darėme įvairias užduotis – kūrėm žodžius, bandėm išaiškinti miško žvėrių pėdsakus, šmaikščiai atsakinėjom į klausimus, atlikom asmenybės testą ir t.t. Po užduočių, draugiškai susėdę ant grindų labai neblogai papietavom ir vėl bėgom į savo komandas, su kuriom turėjom pereit iš vienos minų lauko pusės į kitą. Kas vienos, kas ir dviejų kojų neteko. Dar iš sugalvotų žodžių eiles kūrėm, bandėm iš gausaus žvėrių būrio išaiškinti sniego žmones – žudikus. Broliai Airidas ir Povilas sukūrė nuostabų vaidinimą, į kurį kiekvieną draugovę įtraukė, turėjom ir mes gautas užduotis įvykdyt. Ir žinoma, vakarui liko šokiai pokiai. Broliai išsitraukė seses, sesės - brolius ir turėjo pašokdinti. O po to, vieni toliau šoko, kiti dainavo, filmą žiūrėjo ar tiesiog šnekėjosi. Pasibaigus šokiams, galėjom dar pabūti arba eiti miegoti. Rytą, užtinusiais veidukais ir skaudančiom galvom šiaip ne taip atsikėlėm, susitvarkėm. Teko atsisveikinti su visais ir keliauti namo. Mes, šiauliečiai, turėjom nemažai laiko iki traukinio, tai ir po picą sukirst prieš kelionę spėjom. Pavargę atžygiavom iki traukinio ir parvažiavom namo. Žvėrių linksmavakaris tikrai pavyko ir broliai Airidas ir Povilas puikiai pasidarbavo! :}

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-12-21 ]  Vilties akcija "Šimtai ugnelių už beglobius gyvūnus"

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Ateiti į PC ,,Brukliną’’, sutikti kitus skautus, būti
penkiese, nueiti prie studenčių, kurios organizuoti vilties
akcija gyvūnėliams, jos duoti mums skrajutes dėl aukos
beglobiams gyvūnams, mes išdalinti jas žmonėms, pavargti,
nueiti pavalgyti, būti sotiems, grįžti dalinti skrajutes,
išdalinti skrajutes, eiti namo.

Brolis Kipras

 [ 2011-12-17 ]  Betliejaus taikos ugnis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Taigi, kaip ir kiekvienais metais, BTU ir vėl atkeliavo į Šiaulius, kad ir vėl pas mus būtų platinama ta ugnelės skleidžiama šviesa, šiluma ir ramybė...
   "Šaltą šeštadienio popietę visos draugovės rinkosi prie geležinkelio stoties, laikydami rankose žvakutes ir laukdami iš Vilniaus atvykstančio traukinio, kuris vežė Betliejaus ugnį. Kiti skautai atvežę ugnį uždegė ją mums ir mes ją saugojome iki vakaro. Vakare Betliejaus ugnį nešėme į šv. Jurgio bažnyčią, kurioje dalinome ugnį žmonėms. Buvo labai džiugu dalinti ugnį kitiems." (Sesė Viktorija)
   "Vyko Betliejaus taikos ugnies dalijimas žmonėms Ignaco bažnyčioje. Susirinkom aš, Agnė, Kipras,Augustė bei Kotryna. Per mišias aš ir Agnė nešėm Betliejaus taikos ugnį prie altoriaus, o tuo metu Kotryna skaitė maldą. Po mišių mes buvome pasiruošę dalyti žvakes su "sijonėliais", kad neužpūstu vėjas. Žmonės paimdami žvakę paaukojo kelis litus, nors tai nebuvo būtina. Broliai ir sesės jautėsi gerai, nes iš šimto žvakių neliko nei vienos. " (Brolis Diomedas)
   Sesės Dovilė ir Jurgita nuvežė ugnelę pas brolį Arūną į Šaukėnus. Jos ugnį dalino bažnyčioje, ten susirinkusiems žmonėms. Nepaisant to, kad bažnyčioje buvo šaltoka, sesutės sakė, jog viskas praėjo gerai.
   Manau, kad kiekviena gauta žvakutė su rusenančia ugnele suteikė žmonėms savotiško jaukumo ir sušildė jų širdis...

Sesė Augustė

 [ 2011-12-10 ]  Apsilankymas logopedinėje mokykloje

  bull  Iš temos "Kita".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

O viskas buvo taip: paskambino br. Gedas, paprašė, kad pravestume minirenginuką logopedinėje mokykloje. Susirinkom 6 sesutės, apsitarėm, kaip maždaug viską darysim, ir po poros dienų nuvykom ten. Buvom 7 - 6 sesės ir Jonis. Viskas praėjo tiesiog puikiai. Vaikai viską darė noriai. Visi kartu ir padainavom, ir pašokom, ir pažaidėm, ir pasportavom. Nežinau, kaip kiti, bet aš laiką praleidau labai gerai. Buvo smagu žiūrėti į vaikų šypsenas, girdėti juoką, jausti jų gerą nuotaiką bei skleidžiamą šilumą. Būti su jais buvo be galo gera. Gaila, kad pabuvom vos valandą. Prižadėjau vaikams, kad grįšim... Ir grįšim!

Sesė Augustė

 [ 2011-11-21 ]  Draugovės 5-erių metų gimtadienis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 „Svarbu kokybė, o ne kiekybė“ - taip visi nutarėme negausiai (bet kokybiškai!) susirinkę į šiųmetinę Šv. Jurgio draugovės gimtadienio šventę. Penki skautiški metai – jau ne juokai, jie žymi jaunos draugoviukės virsmą į sparčiai bręstančią, savimi pasitikinčią draugovę. Tai būtų galima prilyginti net pilnametystei!
  Gimtadienio šventės akcentais tapo senos geros „šarados“, skatinamos saldainių lietumi, šventinis tortas (kuris mistiškai pats save užpūtė) bei įvairūs egzistenciniai klausimai, ypač skautybėje ir ypatingai... apie maistą!
  Renginio metu visi taip pat džiaugėsi savo pačių kuriamais vaidinimais, šokiais - pokiais, daugumai gerai į atmintį įsirėžusiu brolio Jono pasirodymu gelbėtojo vaidmenyje bei paprastais, širdžiai mielais pašnekesiais su broliais ir sesėmis.
 Skautai, kaip žinote, visada sugeba prisitaikyti arba... pritaikyti aplinką prie savęs! Neišimtinai ir šiuo atveju – mokyklos sporto salė, kurioje vyko šventė, buvo „pagardinta“ skautiškais atributais – draugovės marškinėliais, gairelėmis, skautiškos literatūros staliuku bei, kiek nostalgiją keliančiomis, draugovės penkerių metų veiklos nuotraukomis.
  Dėl objektyvesnio vertinimo reikėtų sužinoti ir kitų dalyvių nuomonę. Štai paklausus vienintelės Perkūno dr. atstovės sesės Brigitos apie šventę, ji pagyrė programą bei pasidžiaugė ore tvyrančiu jaukumu, gera atmosfera, kuri jai neleido jaustis kaip svečiui. Ne ką prastesnis buvo ir brolio Dovydo vertinimas: „Tomio gležnapėdžio penkiapėdėje balų sistemoje šį gimtadienį vertinčiau penkiom sveikom su dvejom trišimtadalėm pėdos“.

Sesė Gabrielė

 [ 2011-11-05 ]  Draugovės žygelis

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Vieną ankstų, prasmingą lapkričio rytą šv.  Jurgio draugovė susiruošė į žygelį. Susirinko kaip niekada daug! Net septyni žmonės. Apie 8:30 išjudėjome. Pasukome link Salduvės. Ten prasimalėme apie dvi valandas ir sugalvojome, kad jau laikas kurti laužą. Taigi Jonis paskirstė  mus į tris grupeles ir turėjome užkurti laužus. Mes su Ąžuolu nuėjome prie pagrindinės laužavietės, kol naujokai mokėsi kurti. Kai jie išmokę atėjo prie laužavietės, mūsų laužas jau kūrenosi. Prie jo pabuvome 2-3 valandas pavalgėme, pažaidėme ir išėjome namo.

Brolis Povilas

 [ 2011-11-02 ]  Žvakučių uždegimo akcija

  bull  Iš temos "Draugovės renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

    Lapkričio pirmąją, aplankę savo artimųjų kapus, mes, kaip ir kiekvienais metais, susitikome padaryti gerąjį darbelį. Mes susirinkome drauge, kad uždegtume žvakutę ir ant vienišo, nelankomo kapo.
   Kaip ir tą dieną mes sakėme, kad kaip ir kiekviena akcija turi savo tikslus, mes turėjome savuosius. Mes degėme žvakutes už mirusius ir už negimusius vaikučius, o kadangi ši diena mums, kaip skautams, yra labai svarbi, nes būtent lapkričio 1d. Lietuvoje įsikūrė skautai, mes taip pat degėme žvakutes ir už mirusius skautus.
   Tą dieną aš pasakiau visiems vienintelį dalyką, kad, kai degsite žvakutes pagalvokite apie tą žmogų, kuriam jūs degate žvakutę, nors jūs jo ir nepažįstat, bet palinkėkite jam ramybės. Ir tik po to supratau, kad tie žodžiai man pačiai buvo daug reikalingesni. Į tokią akciją aš ėjau antrą kartą, kai ėjau pirmąjį kartą man rūpėjo tik uždegti kuo daugiau žvakučių, bet tik ne šįkart... Šį kartą man būtų užtekę uždegti tik kelias žvakutes, nes tai nebuvo tik žvakutės degimas ant vienišo kapo, šį kartą aš uždegdama tą žvakelę tikrai galvojau apie tą žmogų ir dėdama žvakelę palinkėjau jam ramybės. Vienas toks mano sustojimas prie kapo man atstojo šimtus uždegtų žvakelių...

   Aš tikiuosi, kad tą dieną taip jaučiausi ne aš viena ir tikiuosi, kad kitais metais tą gražų lapkričio pirmosios vakarą į šią akciją mūsų susirinks dar daugiau. :)

Sesė Kotryna R.

 [ 2011-10-10 ]  Paskutinis laužas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Spalio 8 – oji, „Paskutinis laužas“ - vienas labiau įsimintinų įvykių šiais metais keliaujant su skautais. Pirmiausia, visi susirinko Plinkšėse, buvusios mokyklos, dabar esančių globos namų, sporto salėje. Registracija vyko vėlai ryte, pusę valandos. Po registracijos visi sustojome į rikiuotę, kuri neužsitęsė ir mes visi pajudėjome. Mažai kas žinojo, kur einame, svarbiausia, kad buvo smagu. Iš pradžių aplankėme seną dvarą, šalia kurio sustojome pailsėti. Visi gavome užduotį: „Parašyti palinkėjimą sau ateityje“. Vieniem tai buvo labai lengva, o kitiem tikra kančia. Įvykdę užduotį pavalgėme ir keliavome toliau, bet nebe taip, kaip atėjome. Pasiskirstėme poromis ir vienas buvo vedlys, jis negalėjo nei klausytis, nei šnekėti. O kitas buvo užrištomis akimis ir nieko nematė. Ėjome gilyn į mišką, po truputį temo. Nuėjome kažkur toli į mišką, tik kai pasidarė tamsiau nei buvo dieną, ėjome į laužavietę, temo labai lėtai, juk dar vis ruduo. Broliai, sesės ir vilkiukai - visi padėjo vienas kitam krauti laužą. Vos tik pradėjo laužas rusenti, visi skautai užtraukė dainas ir prasidėjo šokiai, anekdotai ir visos kitos linksmybės. Jau pakankamai sutemus išskubėjome link mūsų nakvynės vietos. Vos grįžome prie mokyklos iš karto sustojome į vakarinę rikiuotę. Po rikiuotės visi išskubėjo pasiimti šaukštų, šakučių, puodelių ir lėkščių. Bet juos sustabdė vyr. sesės, kurios dar kartą norėjo padėkoti Dievui už maistą. Po trumpos maldelės suskubome valgyti. Po skanios vakarienės buvo laisvas laikas, visi turėjo didesnį ar mažesnį užsiėmimą. Vieni žaidė gaudynes, antri „bučiuoklį“, treti šnekučiavosi, dalinos įspūdžiais. Dvyliktą valandą ėjome miegoti, kadangi miegančiųjų salėje buvo mažai, kai kuriem broliam vyčiam teko raminti vis dar šėlstančius ir drumsčiančius brangų miegą. Ryte atsikėlę žvalūs ir nelabai rinkosi daiktus, tvarkėsi po savęs paliktas vietas ir keliavo namo.

Brolis Ąžuolas

 [ 2011-10-01 ]  Vadovų dienos

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

  Vadovų dienos, "Vadovų sąskrydis", kaip vėliau nusprendėme... Ir suvažiavome vieną dieną į Akmenę. Draugovę atstovavom dviese - aš ir br. Jonis. Na, dar buvo br. Giedrius, kuris nedalyvavo programoje, ir popiet turėjo prisijungti s. Jurgita su br. Dovydu. Taigi, buvo rikiuotė, o po jos visi subėgom į salę, kur mūsų vyr. sktnk. Andrius pasakė, ko mes čia visi susirinkome, ir pažaidėm susipažinimo žaidimuką. Po to pasiskirstėm į grupes: 3 skautų, 1 pat. skautų ir 1 vyr. skautų (-čių). Neaišku, kaip kitiems sekėsi dribti grupėse, bet mums (pat. skautų grupei) viskas ėjosi puikiai. Per 3 val. sugebėjome ir rimtai pašnekėti, ir pajuokauti. Tiesa, jei ne laiko limitas, būtume dar ilgai šnekėję... Po tų 3 val. visi vėl susirinkome į salę, o ten mūsų jau laukė atvykę s. Jurgita ir br. Dovydas bei prisijungęs br. Giedrius. Pristatėme savo atliktas užduotis, pažiūrėjome filmuką apie mūsų skautišką gyvenimėlį ir sustoję ratu padainavom. Visą šį renginį, mano nuomone, vainikavo br. Dovydo naktį duotas skauto įžodis.
 


Sesė Augustė

 [ 2011-08-30 ]  Žygis Mažeikiai - Pakutuvėnai

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Žygis su skautais. Turėtum būti labai keistas arba labai užsiėmęs, jei tai praleistum. Niekur kitur nuostabesnės kompanijos, nuotykių kupino žygiavimo ir ašarų upelių iš džiaugsmo nepamatytume ir vargu ar pajustume. Šįkart vyko tradicinis žygis - ,,Mažeikiai - Pakutuvėnai“. 100 kilometrų žygis per tris dienas ne visiems įkandamas, tačiau bandyti verta - be apsvarstymų meto ir kojų skausmo įgauni didelę patirtį ir didelį gabaliuką ištvermės.
   Neįprasta pradžia kaitino norą, kuo greičiau pradėti žygį. Ilgas apmąstymas ir toks pat ilgas daiktų sąrašas. Pasiryžimo reikia. Laimei, yra broliai ir sesės, kurie tave įkalba arba kuriuos įkalbi tu. Kaip man ir būdinga, pasielgiau entuziazmo vedina - tik išgirdusi apie galimybę žygiuot (o dar ir su skautais!), pasirašiau. Ilgai varginau mamą, kol ji sutiko. Pirmiausia, kai sužinai kilometrų skaičių, nesvarbu tai būtų 10 ar 110 kilometrų, pagalvoji, kad tu gali, įveiksi save, tačiau su laiku ateina ir nerimas, ar tikrai galiu? Ar pajėgsiu? Ėmiau svarstyti, ar galiu, bet, kaip ir dauguma, siekiau užsibrėžti tikslą ir jį įveikti.

   Įdomiausia buvo nusigauti į Mažeikius. Draugiškai pasitarėm, kaip vyksim, kur miegosim. Čia mums labai pasitarnavo brolis Tadas. Jis ne tik suteikė pastogę, bet ir pasidalino nuotaikingu vakaru. Ačiū, Tadai!:). Tikimės diplomas/padėka už namus tebėra priklijuotas ant sienos.

   Išaušus rytui, reikėjo nueiti iki senųjų žydų kapinių. Iš tikrųjų, vos nepavėlavome, bet toliau viskas ėjo tik geriau: susirinkome, sutvarkėme formalumus, pasisėmėme stiprybės dvasiškiems reikalams ir išžygiavome. Per kančias į žvaigždes, kaip yra sakoma...

   Pirmoji diena prabėgo gan greitai. Buvo, kas pavargo, tačiau linksma nuotaika nesugadino dienos, o ir jėgos neapleido. Pirmosios dienos tikslas buvo pasiekti šarvojimo salę Sedoje. Nuėjus apie 20-30 km, nuoširdžiai galvojau, kad tiek pat dar nebeištversiu, nebuvo lengva prisitaikyti prie ėjimo,norėjosi sustoti ir kristi, tačiau ,,skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties‘‘! Todėl ištvermė už vis svarbiausia. Iš tiesų, jei ne linksma kompanija, būtų labai sunku įveikti kelią. Be viso to, pamatėme nuostabų Lietuvos kraštovaizdį - lygumos ir kalneliai, piliakalniai, tankūs miškai ir aplink pravažiuojančių mašinų pypsėjimo garsai...

   Antra ir trečia diena praėjo žymiai sunkiau - dauguma skundėsi (galbūt tik mintyse) kojų skausmu ar pūslėmis, tačiau viltis ir užsispyrimas buvo daug stipresnis už skausmą. Antrą dieną turėjome pasiekti darželį Plateliuose. Antrąją dieną buvo sunkiau valdyti kojas, bet ne tiek, kad griūtum ir šliaužtum. Čia ir visą žygį mums labai padėjo Gabrielės mama, Jolanta. Kupina optimizmo ir džiaugsmo ji visada pakeldavo nuotaiką ir norą eiti. Jos stebuklingi masažai padėjo daug kam atgaivinti kojeles ir kitas skaudamas vietas. Ėjom ir ėjom, nematėm galo, tačiau per ilgąsias - pietų pertraukas atsigaudavome. Kas dieną keisdavosi grupės, kurios turėjo ruošti maistą visiems. Turbūt nieko nėra mieliau, kai visi susėdę stiprinamės. Ruošdama sumuštinius sesėms ir broliams net nepagalvojau apie save, nebuvo nė vieno burnojimo, kodėl turėčiau kažką daryti. Tikiuos taip pat ir kitiems. Maisto ruošimas skautams, taip pat prilygsta, bent jau mažam, stebuklui. Žygy gan stipriai pasitarnavo ir oras - saulėtos ir šiltos, tarpais ir gaivios dienos. Tiesiog lemta buvo eiti į žygį...

   Atėjus į Pakutuvėnus, norėjosi tiesiog kristi ant žemės ir ploti mintyse sau ir kitiems, bet čia ir rikiuotė, ir tvarka. Patinka man skautai, visgi priverčia laikytis ant kojų. Dienos Pakutuvėnuose bėgo kaip valandos ar net minutės. Iš tikrųjų, pats Pakutuvėnų reabilitacijos centras stebuklingas. Nuostabi vietovė, ten mes visiškai atsipalaidavome - gavome pasaulį, kurio nusipelnėme. Žinoma, netinginiavome: žaidėme tinklinį, kiti bendravo, ruošė maistą, gulėjo ar ilsėjosi, ėjo pasivaikščioti, prausėsi, meditavo, žodžiu, GYVENO. Įkritome į erdvę, kurioje vien šypsena, tyrumas, noras apsižvalgyti ir pajusti kitą, padėti jam. Gamta, jos nuostabus oras ir žmonės - patys žmoniškiausi pasauly!

   Kaip visada, sunkiausia atsisveikinti, tačiau kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tik atsisveikindamas pasakai ačiū kiekvienam asmeniškai. Tik atsisveikindamas, prisimeni sesės ar brolio vardą. Supranti, kad širdy visada išliks tie sesės ir broliai, kurie bent sekundę į tave pažiūrėjo ar nusišypsojo. Kartu su jais turėsim ir mažą paslaptėlę - prisiminimą.

   Ačiū visiems ėjusiems ir ėjusioms, žmonėms už vandenį, kuris suteikė gyvybingumo, gamtai už orą, kojoms už ištvermę, vienuoliams už gyvenamąją vietą ir SVARBIAUSIA vadovams už progą pabūti drauge, pasiryžimą ir nuvestą kelią - AČIŪ!

 

Sesė Goda A.