METRAŠČIAI IŠ TEMOS "Organizacijos renginiai"

 [ 2012-07-10 ]  ŽSO vadovų stovykla

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atvažiavom, įsikūrėm, pavalgėm, užmigom.
Pažadino naktį, liepė nugriaut palapines ir pasistatyt šalašą. Pastatėm, išgyvenom kitą programos dalį, užmigom po šalašu.
Pažadino naktį, liepė padaryti gerąjį darbelį stovyklai, padarėm, išgyvenom škvalą, bet mūsų šalašas ne, neužmigom.
Naktį ėjom pasitikti naujai parištų brolio ir sesių, ryte atsisveikinom, išsiskirstėm namo.

Brolis Kipras

 [ 2012-06-04 ]  Stovykla "Pabusk"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Atėjęs pavasaris ir vėl pabudino medžius, pienes, bites ir ,deja, uodus. Tai įsitikinome tradiciškai pavasarį vykstančioje stovykloje "Pabusk". Ten skautai arba jau būna pabudę, arba yra pabudinami.
Šiais metais iš Šv. Jurgio draugovės į stovyklavietę važiavome tik tryse: Ąžuolas, Ieva G. ir aš. Atvykome penktadienį vakare, pasistatėme palapines, smagiai pasišnekučiavom prie laužo ir ilgai nenaktinėję nuėjom miegot.

O šeštadienį prasidėjo visos linksmybės. Visus (išviso skautų buvo apie 60) išskirstė į 8 komandas ir pradėjome žaisti "enkounterį" (niekas iš pradžių nežinojo, kas tas enkounteris). Surasdavom užuominas, skaitėme "tikros" istorijos ištraukas, turėjome sekti pėdsakais, ieškoti paminklų, išversti morzės kalba skambančios dainos posmelį (tačiau užteko ir keleto žodžių, nes tai buvo "Egle, mano sese"), prakalbinti "nebylį", žodžiu, ko mes tik tą dieną nedarėme, kol apėjome visus punktus.
Vakare buvo didelis bendras laužas. Visos draugovės paruošė po trumpą vaidinimą pasirodymą su prieš tai išdalintom temom. Pavyzdžiui, mes gavom tokią: "Kaip skautas eina miegoti?" .
Pirmą kartą buvau „Pabusk“, bet tikrai padarė labai gerą įspūdį. Jei turėsiu galimybių, važiuosiu ten kasmet .

Sesė Kotryna Š.

 [ 2012-04-30 ]  "Pažink savo kraštą"

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Paskutinį balandžio mėnesio šeštadienį atėjo sesė Augustė prie Dainų pradinės mokyklos ir laukė. Laukė nežinia ko, bet sulaukė net 5 jaunesniųjų skautų - 1 broliuko ir 4 sesučių bei sesės Rūtos. Dar šiek tiek palaukus, vėlgi nežinia ko, nes niekas nebepasirodė, visi išjudėjo stotelės link. Pasinaudoję viešuoju transportu - autobusu - nusigabeno į miesto centrą, kur jų jau laukė sesė Gabrielė, operatorė Kotryna bei brolis Airidas, kuris vėliau pabėgo... Po kiek laiko pasirodžius man - laidos "Langas į gamtą" reporterei,- visi išjudėjome į jaunųjų gamtininkų centrą. Einant norėjau pakalbėti tai su vienu, tai su kitu skautuku, bet kažkodėl jie buvo nelabai kalbūs ir su manimi kalbėjo nenoriai. Ir kai kurie netgi sakė, kad aš liaučiausi kalbėti nesąmones ir apsimetinėti reportere, o aš juk neapsimetinėjau... ir nesąmonių nekalbėjau... Aš tikrai labai myliu gamtą ir bandžiau jiems tai parodyti. Na, bet dabar ne apie tai.
Galiausiai nuėjom į jaunųjų gamtininkų centrą. Visų pirma, į katinų muziejų, kur mus pasitiko muziejaus direktorė - katė Filomena. Muziejuje tikrai daug eksponatų - ir skulptūrėlių, ir paveikslų, ir puodelių, ir atvirukų, ir statulėlių, ir dar labai daug visko, kas susiję su katėmis. Apžiūrėjus eksponatus, ėjome pasigrožėti ir susipažinti su kitais gyvūnais. Skautukai įdėmiai, na, ne taip jau ir įdėmiai, bet klausėsi, ką pasakojo apie gyvates, tarakonus, apuoką, papūgas, žiurkėnus, pelytes ir kitus gyvūnus. Jie įdėmiai apžiūrinėjo beveik kiekvieną padariuką. Daug sužinoję ir pamatę, atsisveikinome su muziejaus darbuotojais, žinoma, direktore Filomena ir palikome muziejų. Išėjus iš muziejaus, paklausinėjau vilkiukų, ar jiems patiko. Sakė, kad patiko, o labiausiai Filomena bei pelytės. Tiesa, apsistojome muziejaus kiemelyje papietauti. Užkandus, išjudėjome į Salduvės parką, kur mus pasitiko Mauglis. Jis liepė mums padainuoti dainelę arba pašokti. Kadangi aš žinojau, jog tą dieną Mauglio gimtadienis, visi kartu gražiai padainavome jam "Su gimimo diena". Mauglis labai nudžiugo, kad jį pasveikinom ir nusivedė mus parodyti savo tėvui vilkui Akelai, kurį radome miegantį. Šiaip ne taip jį pažadinome ir jis mums papasakojo apie kelis augalus ir jų naudą. Papasakojęs, Akela nusprendė, jog mes būtinai turime susipažinti su gyvate Ka, taigi palydėjo mus iki jo. Ka buvo labai geras ir papasakojo apie keletą medžių. Lydimi visų trijų parko gyventojų, priėjome medį, kuriame radome gulintį ir besiilsintį lokį Balu. Balu pasakė, jog jis yra blogas blogiems, bet geras visiems. Su juo išėjome į medžioklę. Medžiojome mešką. Ją radome oloje, tačiau ji pabudo ir mes, labai išsigandę, turėjome bėgti nuo jos. Bėgdami šaukėme:"Mes bėgam bėgam nuo meškos. Gerai! Gerai! Ir nelabai! Ir nelabai!". Ši frazė visiems labai įstrigo ir vėliau, jau grįžtant namo, vilkai ją skandavo, taip pat neslėpė to, jog Balu jiems labai patiko. Bet apie grįžimą vėliau. Pabėgus nuo meškos, pastebėjome dūmus ir rusenantį laužą. Pasirodo, ten mūsų laukė sesė Rūta, kuri per pietus paslaptingai dingo. Rūta papasakojo apie ugnį - jos naudą, svarbą, bet kartu ir apie jos pavojingumą ir kad su ugnimi reikia elgtis atsargiai. Išklausius sesės Rūtos pasakojimo, pajudėjome miesto link, nes jau buvo laikas namo. O gaila, nes aš labai myliu gamtą ir man patinka joje būti... Bet reikėjo kažkam vilkelius namo parlydėti. Šiaip ne taip pasiekėme miestą. Ir mažieji su sesutės Kornelijos mama išvažiavo namo. Taip viskas ir baigėsi.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog diena buvo labai graži - švietė saulutė, buvo šilta. Jaunesnieji skautai daug sužinojo, pamatė. Nors ir pavargę, bet su šypsenomis veiduose jie laimingi išvažiavo namo.

Laidos "Langas į gamtą" reporterė (s. Augustė)

 [ 2012-04-27 ]  Gramofonas + ŽSO gimtadienis

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Balandžio 14 – 15 dienomis ŽSO šventė savo dvidešimt pirmąjį gimtadienį ir gramofoną. Viskas vyko Šiaulių Salduvės progimnazijoje. Po rikiuotės visi pasiskirstėme į penkias grupes. Grupėmis ėjome į Salduvės parką. Iš pradžių visi pailsėjome,  sulaukėme kitų ir ėjome žaisti. Man patiko, jog nebuvo privaloma žaisti kartu su kitais, kurie žaidė žaidimą, nes galėjai eiti pasivaikščioti ir pabendrauti su kitais skautais. Po to vėl visi sustojome į grupes ir ėjome ieškoti diskų, ant kurių buvo dainos žodžiai. Suradę žodžius, visi vėl vykome į mokyklą. Galiausiai prasidėjo programa, t.y. sveikinimų koncertas...  Kiekviena draugovė buvo paruošusi pasirodymą, kuriuo pasveikino ŽSO. Vieni dainavo, kiti šoko, net ir mums reikėjo šokti, o dar kiti vaidino, deklamavo. Kai pasibaigė gimtadienio programa, t.y. sveikinimų koncertas, prasidėjo gramofonas. Visi grupėmis pristatėme dainas, kurių žodžius radome ant diskų, kurių ieškojome Salduvės parke. Kai pristatėme dainas, prasidėjo įdomiausioji dalis... Kiekviena draugovė buvo pasiruošusi pasirodymą. Mūsų šiauliečiai dainavo dainą „Mes Lietuvos kareivėliai”. Po visų pasirodymų, kurie buvo labai įdomūs ir smagūs, buvo apdovanojimai. Kiekviena draugovė gavo po apdovanojimą. Tai buvo lentutė, ant kurios buvo parašyta “Gramofonas 2012” ir iš vinių buvo iškaltas smuiko raktas. Vėliau visi ėjome vakarieniauti, buvo išvirta labai skani sriuba, kurią visi valgėme, po to pašnekesių metas ir, galiausiai, ėjome miegoti.

Sesė Rugilė

 [ 2012-03-07 ]  ŽSO visuotinis suvažiavimas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Taigi, kovo 3-ąją susirinkom Akmenėje. Ir suvažiavo ŽSO. Ir visai nemažai brolių ir sesių ten susirinko, tik šv. Jurgio draugovės atstovų, deja, buvo 4.
Atvykę iškart susitikom su broliais Modestu ir Renatu iš Mažeikių, kurie Akmenėje suvažiavimo laukė jau nuo 8.30 val., nors suvažiavimas turėjo prasidėti tik 11 val... :) Sulaukę dar kelių sesių, ėjom paruošti salę, t.y. sustatyti kėdes. Netrukus visi sugūžėjo salėn. Visų pirma, žinoma, rankų paspaudimai, apsikabinimai ir kitokios pasisveikinimo formos, po to - registracija, o po jos - mūsų vyr. skautininkas Andrius tarė žodį. Jis papasakojo, kokia dabartinė organizacijos situacija. Tada neilga pertraukėlė ir po jos pašnekesys apie ateitį.
Nušnekėjus tam tikrus dalykus po truputį visi išsiskirstėm.

Sesė Augustė

 [ 2012-01-05 ]  Linksmavakaris

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

Penktadienio rytą traukinių stoty susirinko ne itin gausus Jurgio skautų būrys. Nusipirkom bilietus ir sėdom į traukinį Šiauliai – Mažeikiai. Kas miegojo, kas kalbėjo, kas šokį ruošė, kas kelionės bilieto ieškojo. Įvyko Kalėdinis stebuklas – kontrolierius leido nesipirkti bilieto iš naujo, ir pasakė, kad švenčių proga patikės. Netrukus atvažiavom į Mažeikius ir susiradom Senamiesčio pagrindinę mokyklą. Ten puolėm ruoštis, puoštis, snukučius dažytis ir laukti kitų atvykstančių. Žverių šventė prasidėjo rikiuote, išsiskirstėme į grupes ir darėme įvairias užduotis – kūrėm žodžius, bandėm išaiškinti miško žvėrių pėdsakus, šmaikščiai atsakinėjom į klausimus, atlikom asmenybės testą ir t.t. Po užduočių, draugiškai susėdę ant grindų labai neblogai papietavom ir vėl bėgom į savo komandas, su kuriom turėjom pereit iš vienos minų lauko pusės į kitą. Kas vienos, kas ir dviejų kojų neteko. Dar iš sugalvotų žodžių eiles kūrėm, bandėm iš gausaus žvėrių būrio išaiškinti sniego žmones – žudikus. Broliai Airidas ir Povilas sukūrė nuostabų vaidinimą, į kurį kiekvieną draugovę įtraukė, turėjom ir mes gautas užduotis įvykdyt. Ir žinoma, vakarui liko šokiai pokiai. Broliai išsitraukė seses, sesės - brolius ir turėjo pašokdinti. O po to, vieni toliau šoko, kiti dainavo, filmą žiūrėjo ar tiesiog šnekėjosi. Pasibaigus šokiams, galėjom dar pabūti arba eiti miegoti. Rytą, užtinusiais veidukais ir skaudančiom galvom šiaip ne taip atsikėlėm, susitvarkėm. Teko atsisveikinti su visais ir keliauti namo. Mes, šiauliečiai, turėjom nemažai laiko iki traukinio, tai ir po picą sukirst prieš kelionę spėjom. Pavargę atžygiavom iki traukinio ir parvažiavom namo. Žvėrių linksmavakaris tikrai pavyko ir broliai Airidas ir Povilas puikiai pasidarbavo! :}

Sesė Ieva Š.

 [ 2011-10-10 ]  Paskutinis laužas

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

 Spalio 8 – oji, „Paskutinis laužas“ - vienas labiau įsimintinų įvykių šiais metais keliaujant su skautais. Pirmiausia, visi susirinko Plinkšėse, buvusios mokyklos, dabar esančių globos namų, sporto salėje. Registracija vyko vėlai ryte, pusę valandos. Po registracijos visi sustojome į rikiuotę, kuri neužsitęsė ir mes visi pajudėjome. Mažai kas žinojo, kur einame, svarbiausia, kad buvo smagu. Iš pradžių aplankėme seną dvarą, šalia kurio sustojome pailsėti. Visi gavome užduotį: „Parašyti palinkėjimą sau ateityje“. Vieniem tai buvo labai lengva, o kitiem tikra kančia. Įvykdę užduotį pavalgėme ir keliavome toliau, bet nebe taip, kaip atėjome. Pasiskirstėme poromis ir vienas buvo vedlys, jis negalėjo nei klausytis, nei šnekėti. O kitas buvo užrištomis akimis ir nieko nematė. Ėjome gilyn į mišką, po truputį temo. Nuėjome kažkur toli į mišką, tik kai pasidarė tamsiau nei buvo dieną, ėjome į laužavietę, temo labai lėtai, juk dar vis ruduo. Broliai, sesės ir vilkiukai - visi padėjo vienas kitam krauti laužą. Vos tik pradėjo laužas rusenti, visi skautai užtraukė dainas ir prasidėjo šokiai, anekdotai ir visos kitos linksmybės. Jau pakankamai sutemus išskubėjome link mūsų nakvynės vietos. Vos grįžome prie mokyklos iš karto sustojome į vakarinę rikiuotę. Po rikiuotės visi išskubėjo pasiimti šaukštų, šakučių, puodelių ir lėkščių. Bet juos sustabdė vyr. sesės, kurios dar kartą norėjo padėkoti Dievui už maistą. Po trumpos maldelės suskubome valgyti. Po skanios vakarienės buvo laisvas laikas, visi turėjo didesnį ar mažesnį užsiėmimą. Vieni žaidė gaudynes, antri „bučiuoklį“, treti šnekučiavosi, dalinos įspūdžiais. Dvyliktą valandą ėjome miegoti, kadangi miegančiųjų salėje buvo mažai, kai kuriem broliam vyčiam teko raminti vis dar šėlstančius ir drumsčiančius brangų miegą. Ryte atsikėlę žvalūs ir nelabai rinkosi daiktus, tvarkėsi po savęs paliktas vietas ir keliavo namo.

Brolis Ąžuolas

 [ 2011-10-01 ]  Vadovų dienos

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

  Vadovų dienos, "Vadovų sąskrydis", kaip vėliau nusprendėme... Ir suvažiavome vieną dieną į Akmenę. Draugovę atstovavom dviese - aš ir br. Jonis. Na, dar buvo br. Giedrius, kuris nedalyvavo programoje, ir popiet turėjo prisijungti s. Jurgita su br. Dovydu. Taigi, buvo rikiuotė, o po jos visi subėgom į salę, kur mūsų vyr. sktnk. Andrius pasakė, ko mes čia visi susirinkome, ir pažaidėm susipažinimo žaidimuką. Po to pasiskirstėm į grupes: 3 skautų, 1 pat. skautų ir 1 vyr. skautų (-čių). Neaišku, kaip kitiems sekėsi dribti grupėse, bet mums (pat. skautų grupei) viskas ėjosi puikiai. Per 3 val. sugebėjome ir rimtai pašnekėti, ir pajuokauti. Tiesa, jei ne laiko limitas, būtume dar ilgai šnekėję... Po tų 3 val. visi vėl susirinkome į salę, o ten mūsų jau laukė atvykę s. Jurgita ir br. Dovydas bei prisijungęs br. Giedrius. Pristatėme savo atliktas užduotis, pažiūrėjome filmuką apie mūsų skautišką gyvenimėlį ir sustoję ratu padainavom. Visą šį renginį, mano nuomone, vainikavo br. Dovydo naktį duotas skauto įžodis.
 


Sesė Augustė

 [ 2011-08-30 ]  Žygis Mažeikiai - Pakutuvėnai

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas pat. sk. s. Augustė Šv. Jurgio draugovės

   Žygis su skautais. Turėtum būti labai keistas arba labai užsiėmęs, jei tai praleistum. Niekur kitur nuostabesnės kompanijos, nuotykių kupino žygiavimo ir ašarų upelių iš džiaugsmo nepamatytume ir vargu ar pajustume. Šįkart vyko tradicinis žygis - ,,Mažeikiai - Pakutuvėnai“. 100 kilometrų žygis per tris dienas ne visiems įkandamas, tačiau bandyti verta - be apsvarstymų meto ir kojų skausmo įgauni didelę patirtį ir didelį gabaliuką ištvermės.
   Neįprasta pradžia kaitino norą, kuo greičiau pradėti žygį. Ilgas apmąstymas ir toks pat ilgas daiktų sąrašas. Pasiryžimo reikia. Laimei, yra broliai ir sesės, kurie tave įkalba arba kuriuos įkalbi tu. Kaip man ir būdinga, pasielgiau entuziazmo vedina - tik išgirdusi apie galimybę žygiuot (o dar ir su skautais!), pasirašiau. Ilgai varginau mamą, kol ji sutiko. Pirmiausia, kai sužinai kilometrų skaičių, nesvarbu tai būtų 10 ar 110 kilometrų, pagalvoji, kad tu gali, įveiksi save, tačiau su laiku ateina ir nerimas, ar tikrai galiu? Ar pajėgsiu? Ėmiau svarstyti, ar galiu, bet, kaip ir dauguma, siekiau užsibrėžti tikslą ir jį įveikti.

   Įdomiausia buvo nusigauti į Mažeikius. Draugiškai pasitarėm, kaip vyksim, kur miegosim. Čia mums labai pasitarnavo brolis Tadas. Jis ne tik suteikė pastogę, bet ir pasidalino nuotaikingu vakaru. Ačiū, Tadai!:). Tikimės diplomas/padėka už namus tebėra priklijuotas ant sienos.

   Išaušus rytui, reikėjo nueiti iki senųjų žydų kapinių. Iš tikrųjų, vos nepavėlavome, bet toliau viskas ėjo tik geriau: susirinkome, sutvarkėme formalumus, pasisėmėme stiprybės dvasiškiems reikalams ir išžygiavome. Per kančias į žvaigždes, kaip yra sakoma...

   Pirmoji diena prabėgo gan greitai. Buvo, kas pavargo, tačiau linksma nuotaika nesugadino dienos, o ir jėgos neapleido. Pirmosios dienos tikslas buvo pasiekti šarvojimo salę Sedoje. Nuėjus apie 20-30 km, nuoširdžiai galvojau, kad tiek pat dar nebeištversiu, nebuvo lengva prisitaikyti prie ėjimo,norėjosi sustoti ir kristi, tačiau ,,skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties‘‘! Todėl ištvermė už vis svarbiausia. Iš tiesų, jei ne linksma kompanija, būtų labai sunku įveikti kelią. Be viso to, pamatėme nuostabų Lietuvos kraštovaizdį - lygumos ir kalneliai, piliakalniai, tankūs miškai ir aplink pravažiuojančių mašinų pypsėjimo garsai...

   Antra ir trečia diena praėjo žymiai sunkiau - dauguma skundėsi (galbūt tik mintyse) kojų skausmu ar pūslėmis, tačiau viltis ir užsispyrimas buvo daug stipresnis už skausmą. Antrą dieną turėjome pasiekti darželį Plateliuose. Antrąją dieną buvo sunkiau valdyti kojas, bet ne tiek, kad griūtum ir šliaužtum. Čia ir visą žygį mums labai padėjo Gabrielės mama, Jolanta. Kupina optimizmo ir džiaugsmo ji visada pakeldavo nuotaiką ir norą eiti. Jos stebuklingi masažai padėjo daug kam atgaivinti kojeles ir kitas skaudamas vietas. Ėjom ir ėjom, nematėm galo, tačiau per ilgąsias - pietų pertraukas atsigaudavome. Kas dieną keisdavosi grupės, kurios turėjo ruošti maistą visiems. Turbūt nieko nėra mieliau, kai visi susėdę stiprinamės. Ruošdama sumuštinius sesėms ir broliams net nepagalvojau apie save, nebuvo nė vieno burnojimo, kodėl turėčiau kažką daryti. Tikiuos taip pat ir kitiems. Maisto ruošimas skautams, taip pat prilygsta, bent jau mažam, stebuklui. Žygy gan stipriai pasitarnavo ir oras - saulėtos ir šiltos, tarpais ir gaivios dienos. Tiesiog lemta buvo eiti į žygį...

   Atėjus į Pakutuvėnus, norėjosi tiesiog kristi ant žemės ir ploti mintyse sau ir kitiems, bet čia ir rikiuotė, ir tvarka. Patinka man skautai, visgi priverčia laikytis ant kojų. Dienos Pakutuvėnuose bėgo kaip valandos ar net minutės. Iš tikrųjų, pats Pakutuvėnų reabilitacijos centras stebuklingas. Nuostabi vietovė, ten mes visiškai atsipalaidavome - gavome pasaulį, kurio nusipelnėme. Žinoma, netinginiavome: žaidėme tinklinį, kiti bendravo, ruošė maistą, gulėjo ar ilsėjosi, ėjo pasivaikščioti, prausėsi, meditavo, žodžiu, GYVENO. Įkritome į erdvę, kurioje vien šypsena, tyrumas, noras apsižvalgyti ir pajusti kitą, padėti jam. Gamta, jos nuostabus oras ir žmonės - patys žmoniškiausi pasauly!

   Kaip visada, sunkiausia atsisveikinti, tačiau kuo toliau, tuo labiau supranti, kad tik atsisveikindamas pasakai ačiū kiekvienam asmeniškai. Tik atsisveikindamas, prisimeni sesės ar brolio vardą. Supranti, kad širdy visada išliks tie sesės ir broliai, kurie bent sekundę į tave pažiūrėjo ar nusišypsojo. Kartu su jais turėsim ir mažą paslaptėlę - prisiminimą.

   Ačiū visiems ėjusiems ir ėjusioms, žmonėms už vandenį, kuris suteikė gyvybingumo, gamtai už orą, kojoms už ištvermę, vienuoliams už gyvenamąją vietą ir SVARBIAUSIA vadovams už progą pabūti drauge, pasiryžimą ir nuvestą kelią - AČIŪ!

 

Sesė Goda A.

 [ 2011-07-16 ]  Eglučių sodinimo akcija (balandžio 16d.)

  bull  Iš temos "Organizacijos renginiai".   Įkėlė metraštininkas s.Monika Perkūno draugovės

Kuršėnų Perkūno draugovės skautai susirinko šeštadieni anksti ryte, kai močiutės dar tik rinkosi į turgų. Susirinkom prie Lauryno Ivinskio gimnazijos, bentjau aš visus bendrakeleivius tik pamačiau ten. Dar neskubėdami su broliu Evaldu nuėjom į būklą patikrinti vieną dalyką. Po to, prasidėjo puiki kelionė su br. Evaldu, įsiminė jo šelmškas vairavimas panašus į Valdemaro. Prie Virvytės regioninio parko pasistatatėm mašiną ir laukėm pasivijančių skautų iš Šiaulių. O tuo metu, mes apžiurėjom Virvytes krantą. Atvykus Šiaulių skautams išvykom tiesiu taikymu į Sedos Vyt. Mačernio gimnazijos kiemą, kur mūsų jau laukė laukiama sesė Rita su Akmenės skautų brigada. Po susitikimo, visi draugiškai nulėkėm iki sese Virginijos namų, dėl piniginių reikalų. Tada visi komandiškai nulėkėm iki girininkijos, o pakeliui akmeniškiai padarė įspūdingą triuką su mašina. Ir pagaliau sulaukus girininko pasiekėm tikslą. Darbas vyko labai našiai, per mažiau nei 3val. sugebėjom pasodinti 1000 eglučių, nors mūsų buvo tik 16 skautų ir vienas girininkas. Gerb. girininkas mums suteikė daug naudingos info apie Renavo girininkiją ir savo gyvenimo kelią. Sesė Laurita buvo paskirta įamžinti darbininkų entuziazmą ir darbštumą. Po darbymečio mus nustebino girininko gerumas ir vaišingumas, nes padavė dideli norfos mašiuką pilną visokių gėrybių, o mes nusinešėm visas vaišes ir sumuštinius prie jau užkurto laužo. Sesė Rita buvo atsakinga parvežti katilą ir vandens su br. Evaldu. Kai jie grįžo mes kibom kept dešrelias, vaišinomės gaiviomis sultimis,kurias pilstė girininkas iš trilitrainio, kepėm bulves lauže. Eilini kartą įvyko netikėtų akimirkų įamžinimas. Tad laikas bėgo tikrai labai šauniai ir nepastėbimai, kaip kad smėlis byra pro pirštus. Buvo liūdna, kai girininkas turėjo vykti namo, bet ir taip jis jau dirbo nedarbo metu, savaitgali. Kaip bebūtų, mes laiko neleidom veltui, nes dar buvo likęs visas pusdienis, tad ėjom pažaist įdomių žaidimų, kuriuos parinko s.Rita. Išvargę ir isekę ėjom tvarkyt laužavietės ir aprinkt šiukšlių, nes kaip tik tą dieną vyko akcija ,,Darom 2011”. Dar prieš išvažuojant pasigedom vieno kastuvo tad vyko kastuvo paieška, bet laimingai radom. Tada jau ir gražiai atsisveikinimo ir su mintim, kad labai greit susitiksim per kasmetini Kuršėnų skautų žygį bunkeris, bet ten jau kita istorija. Tad linksma gaidele ir padarytu geru darbeliu iškekiavom kas kur, nors ir pakliui lijo visą laiką.